Ar išsiaiškinsime, kas slypi už „praloštų“ milijonų ir kitų keistų sutapimų?

Pozicijos eksperto tyrimas

Kaip padidinti statybos darbų kainą, kad nei šuo nesulotų. Vilniaus miesto savivaldybė to tikrai neišmoks

Šiuo metu viena opiausių temų Nacionalinio stadiono statybos darbų kainų indeksavimas. Susidaro įspūdis, kad šiandieninei politinei daugumai šalies gynyba rūpi daug mažiau nei sporto Gariūnų pastatymas bet kokia kaina.

Karo grėsmės akivaizdoje paminamos net elementarios padorumo ribos galvojant apie pramogas ir nekreipiant dėmesį į tai, kad Vilniuje nėra nė vienos slėptuvės. Kadangi gąsdinimai apie gresiantį karą „projektui prastumti“ netinka, tai pasitelkiami naujoviški grasinimai – pvz., kad niekas „greičiau ir pigiau“ nepastatys. Deja, tokie neracionalaus projekto pateisinimai gali tikti tik naiviems ir neišsilavinusiems. Vyksta didžiulis žmonių supriešinimas, todėl karo akivaizdoje priešui nieko geriau net ir nereikia.

Nacionalinio stadiono statybų kainų didinimo ir pinigų pralošimo (ar dingimo) procese keista yra tai, kad kol kas nebandoma sudėlioti bendro vaizdo, kas iš tiesų vyksta su didelės apimties statybomis (ir ne tik) ir kas yra centrinė šiuos procesus valdanti figūra(os). Visuomenė dirbtinai paskandinama informaciniame triukšme apie čekiukus, lošimus ir kitas mikro lygio problemas. Taip, šios temos svarbios, bet jos buvo nesprendžiamos eilę metų ir jų atskleidimas parodo tik tai, kad mes kaip visuomenė dar nesame išaugę iš to laikmečio, kuomet buvo laikoma norma iš kolūkio ar gamyklos namo parsitemti kokį nors laimikį.

Taigi, grįžtant prie kainų didinimo temos, matome, kad tame pačiame kieme, tik kitoje „šio kiemo pusėje“ tyliai tyliai vyksta kainų didinimas kituose statybų projektuose į kuriuos niekas nekreipia dėmesio (na bent žiniasklaida apie tai nieko nerašo).

Kainų didinimo „projekte(-uose)“ dalyvauja ne tik ,,Baltcap“ su Benkunsku bei Bužinsku, bet ir Turto bankas su statybų bendrove ,,Naresta“. Taip taip, su ta pačia ,,Naresta“, kurią ,,Baltcap“ pasamdė statyti Nacionalinį stadioną.

Bendradarbiaujant Turto bankui su ,,Naresta“ valstybinių pastatų modernizavime:

• administracinės paskirties pastato, T. Ševčenkos g. 13, Vilniuje, rekonstrukcijos darbų kaina nuo 9.256.948,91 eurų (2020-08-20 sutartis su ,,Naresta“) išaugo iki 10.700.000 eurų;

• administracinės paskirties pastato, esančio adresu Ozo g. 4, Vilniuje, atnaujinimo (modernizavimo ir remonto) statybos darbų kaina nuo 2.846.855,59 eurų (2022-09-07 sutartis su ,,Naresta“) išaugo iki 3.116.200,62 eurų (2023-07-27 sutarties pakeitimas);

• administracinės paskirties pastato, esančio adresu A. Vivulskio g. 11, Vilniuje, atnaujinimo (modernizavimo ir remonto) statybos darbų kaina nuo 4.706.767,09 eurų (2022-10-03 sutartis su ,,Naresta“) išaugo iki 5.883.546,62 eurų (2023-12-20 sutarties pakeitimas);

• administracinės paskirties pastato, esančio adresu A. Jakšto g. 1, Vilniuje, atnaujinimo (modernizavimo ir remonto) statybos darbų kaina nuo 4.453.846,88 eurų (2022-10-05 sutartis su ,,Naresta“) išaugo iki 6.528.588,43 eurų (2023-12-20 sutarties pakeitimas).

Kaip žinome Nacionalinį stadioną statyti ,,Baltcap“ 2023 m. rugsėjį pasamdė statybų bendrovę ,,Naresta“. Oficiali versija, kad ,,Naresta“ pateikė pigesnį pasiūlymą. Tikrosios ,,Narestos“ pasamdymo statyti Nacionalinį stadioną priežasties mes kol kas nežinome. Tačiau šios priežastys gali būti susiję ir su buvusiais keistais sutapimais:

1. Spauda rašė apie tai, kad ,,Baltcap“ bendradarbiavo su ,,Do Architects“ ligoninių įrengimo projekte. O ,,Do Architects“ bendradarbiavo su ,,Naresta“ statant Mo muziejų ir pastatų kompleksą buvusioje Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje Vilniuje.

2. ,,Naresta“ bendradarbiauja su Turto banku, o Turto bankas pasamdė ,,Do Architects“ parengti projektinius pasiūlymus Ministerijų miestelio vienam iš pastatų. Prieš tai Turto bankas bendradarbiavo su architekte G. T. Gylyte (,,Do Architects“) rengiant Lukiškių izoliatoriaus – kalėjimo komplekso galimybių studiją.

3. Turto banke dirba ,,Do Architects“ sutarties(-ių) gynėjas Karolis Vaitkevičius. K. Vaitkevičius buvęs Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas ir vienas atkakliausių R. Šimašiaus ir „Do Architects“ gynėjų.

Atsitiktinumas ar ne, bet būsimų Ministerijų miestelio projektavimo nugalėtojų ,,Studija Archispektras“ projektuotojai Vytautas Lelys ir Edita Gumauskaitė buvę ,,Do Architects“ darbuotojai. Vytautas Lelys 2019-2021 metais buvo Vilniaus savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio patarėju.

Mindaugo Pakalnio patarėja buvo ir Ministerijų miestelio architektūrinio konkurso darbus vertinusios komisijos narė Laura Kairienė (dabartinė Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji architektė). O štai būsimi konkurso nugalėtojai ,,Studija Archispektras“ ir ,,Kančo studija“ (,,Kančo studijos“ architektė Gustė Kančaitė taip pat yra Ministerijų miestelio konkurso darbus vertinusios komisijos narė) glaudžiai bendradarbiauja projektuojant „Matau Kauną“ kvartalą.

Beje, Turto banko valstybinių pastatų modernizavimo partneris ,,Naresta“, taip pat yra bendradarbiavęs su ,,Kančo studija“ (architektė Gustė Kančaitė). O Turto bankas turi sudaręs ir kitų (šiame tekste nepaminėtų) sutarčių su „Naresta“ ir „Do Architects“. Yra daugybė kitų keistų sutapimų, nuo kurių net galva susisuka, tačiau jų šioje apžvalgoje toliau nebevardinsime.

Kaip matote didelės apimties statybos projektus lydi keisti sutapimai. Todėl kyla klausimas, ar imsis kas nors iniciatyvos išsiaiškinti, kas vis tik tai slypi už „praloštų“ milijonų ir kitų didelės apimties projektų keistų sutapimų?