Labai ironiškai skamba, kai Lietuvą valdančios pagrindinės partijos TS-LKD deleguotas Vilniaus meras dėkoja opozicinio Nacionalinio susivienijimo atstovui už kreipimąsi į Prokuratūrą. Lyg prokurorai nebūtų strimgalviais pradėję tyrimo vien tik tam merui bakstelėjus pirštu į problemą. Negi Nacionalinis Susivienijimas tampa galingesniu už TS-LKD? Tam tikra prasme taip.
Dar vasarą sužinojau iš buvusio tarybos nario Žilvinas Šilgalis, kad Vilniaus regiono atliekų tvarkymo įmonė VAATC, kurią valdo Vilniaus regiono savivaldybės, apytikriai 3 metus dirba be būtinų valdymo organų – valdybos ir tarybos. Todėl joje sprendimus vienasmeniškai priima generalinis direktorius.
Situacija buvo skandalinga. Teko nugirsti gandų, kad įmonės direktorius yra geras Vilniaus exmero Remigijaus Šimašiaus draugas. Todėl kilo įtarimų, kad visų valdymo organų suformavimas yra vilkinamas sąmoningai.
Nors pagrindinė įmonės akcininkė Vilniaus m. savivaldybė (VMS) gana seniai priėmė sprendimą dėl valdymo organų formavimo, tačiau dalis regiono savivaldybių to sprendimo netvirtino. Pasigilinus paaiškėjo, kad ir sprendimas nebuvo patrauklus nedidelį akcijų kiekį turinčioms savivaldybėms.
Todėl net du kartus kreipiausi į VMS dėl minėto klausimo sprendimo. Viskas buvo atidėliojama. Tačiau rudenį įmonę sudrebino didelis korupcijos skandalas. Logiška, kad tas skandalas galėjo kilti ir dėl to, jog įmonė buvo valdoma tik jos vadovo.
Tada kreipiausi į Generalinę prokuratūrą. Ji mano kreipimąsi persiuntė STT. Pastaroji gana formaliai atliko patikslinamuosius veiksmus. Tada apskundžiau STT veiksmus. Mano skundas buvo atmestas. Visgi STT užklausimai sukėlė nerimą savivaldybėms ir jos greitai surado sprendimą dėl valdymo organų suformavimo.
Kad mano kreipimasis į Generalinę prokuratūrą ir STT įsikišimas buvo labai svarbus proceso pabaigimui, patvirtino ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas, kai jo tiesiai paklausiau apie tai tarybos posėdžio metu. Merui beliko man padėkoti už talką. Nuoroda į ištrauką iš posėdžio komentare.
Merui aišku buvo svarbu sakyti, kad dėl buvusios situacijos kalta ne VMS, bet kitos savivaldybės. Nenoriu sutikti su tuo. Visi požymiai rodo, kad VMS pasiūlytas pirmas sprendimas ir pasyvumas buvo lemiami nesprendžiant VAATC valdymo klausimo. Tačiau p. Benkunskui nelieka nieko kito, kaip versti kaltę kitiems.
Daugiau apie viską mano tekste, nuoroda ČIA.
Ir keli politikai gali daug nuveikti, jeigu tik nežaidžia pokiliminių žaidimų ir turi geležinę valią ginti visuomenės interesus.
Ši istorija yra atsakymas visiems, kurie skeptiškai žiūri į kelių politikų išrinkimą į politinius organus. Ir keli politikai gali daug nuveikti, jeigu tik nežaidžia pokiliminių žaidimų ir turi geležinę valią ginti visuomenės interesus.
Ar tai ta pati įmonė, kuri siuntinėja vilniečiams sąskaitas už savo (ne)teikiamas paslaugas, ir dar duoda krūvą nurodymų, ką ir kaip vilniečiai privalo atlikti (kad suskirsto atliekas pagal užrašus ant konteinerių – to dar negana?).
Ta, kuri vis ima mokestį už stambiagabarites atliekas net iš tų, kas NĖ SYKIO per gyvenimo daugiabutyje dešimtmečius tokios neišmetė, nes tokių neturi?
Ta, kuriai būdinga vis labiau didinti savo paslaugos kainą (o dar net du kartus už tos pačios taros šalinimą mokestį paimti – iš gamintojo/tiekėjo, ir iš vartotojo/pirkėjo?), vis labiau mažinti savo pačios darbuotojų atliekamą darbą?
Štai kaip primeta valią.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
Direktoriui Bartuliui
Vasario 16-sios g. 62. LT-76293, Šiauliai
Antras egzempliorius susipažinimui
Šiaulių miesto Merui
Adresas tas pats.
Pareiškėjas: Romaldas Rakucevičius
Vilniaus 213A-5, Šiauliai
P A R E I Š K I M A S
Šiauliai, 2024-03-05
Dėl neteisėtų Šiaulių m. savivaldybės tarnautojų veikų
Primenu, kad 2023-11-21 Šiaulių m. savivaldybės administracijai pateikiau prašymą dėl pažymos apie naujai suformuotų NT kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį išdavimo. Prie prašymo pridėjau:
1. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą kartu su kadastriniais matavimais;
2. Elektroninę laikmeną su pastato atidalijimo schemos kopiją;
3. 2019-03-25 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo kopiją;
4. Statinio kadastro duomenų bylą, suderintą su NT Registrų centru;
5. Architekto parengtą statinio atidalijimo schemą.
2024-02-22 Šiaulių m. Merui pateikiau skundą Dėl valstybės tarnautojų pareigų nevykdymo.
Jūs neteisėtai atsisakėte tenkinti mano skundą išduoti pažymą apie naujai suformuotų NT kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį (Jūsų dokumentas 2024-02-27Nr. 19-203, mano gautas 2024-03-02).
Jūsų atsisakymas išduoti minėtą pažymą yra formalus, abstraktaus pobūdžio neturintis jokio konkretumo, siekiantis melaginga beletristika užmaskuoti neteisėtus, priešingus tarnybai, Jūsų pavaldinių veiksmus.
Manęs netenkina toks nekonkretus jūsų darbuotojos I. Kreišmontienės paaiškinimas, pateiktas Juozo Varapnicko. Todėl prašau konkrečiai ir išsamiai atsakyti man į šiuos klausimus:
1. Kurie konkrečiai STR 1.07.03:2017 punktai neatitinka architektės D.Šidlauskienės parengtai schemai? Nurodykite konkrečiai šio STR punktus, kurie neatitinka pateiktai dokumentacijai. Vien nurodymas, kad parentga atidalijimo schema neatitinka visam šiam STRui, nėra informatyvi. Visiems šio STR straipsniams ši dokumentacija negali neatitikti. Prašau konkrečiai nurodyti, kurio šio normatyvinio akto punktai neatitinka šiai schemai..
2. Atsisakymą grindžiate CK 4.83 str. nuostatomis. Paaiškinkite, kaip jis susijęs su kadastriniais matavimais ir parengta šio ūkinio pastato atidalijimo schema? Šis straipsnis reguliuoja gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalis reguliuoja teisinį santykį, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Paaiškinkite kaip šis CK 4.83 str. susijęs su nagrinėjamo ūkinio pastato atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės ir architektės ūkinio pastato atidalijimo schema?
3. Atsisakymą išduoti pažymą grindžiate reikalavimu gauti ūkinio pastato Vilniaus 213A, Šiauliai bendrasavininkų sutikimus. Po teismo sprendimo civ.byloje Nr. 2-319-251/2019 ūkiniame pastate bendraturčių nebeliko, liko tiktai antros dalies pastato kaimynai, kadangi pasikeitė šios pastato dalies teisinis režimas, iš bendrosios dalinės nuosavybės tapęs asmenine nuosavybe. Tad Jūsų reikalavimai yra pertekliniai, neturintys jokio priežastinio ryšio su kitais ūkinio pastato dalies kaimynais. 2023-11-21 prašyme dėl minėtos pažymos aš nurodžiau grafoje vietoje „rašytiniai patalpos savininkų ar valdytojų sutikimai” teismo sprendimą. Teismo sprendimas yra pridėtas prie kadastrinių matavimų bylos. (Šiaulių apylinkės 2019-03-25 teismo sprendimas civ.byloje Nr. 2-319-251/2019). Architektė Dalia Šidlauskienė atidalijimo schemos aiškinamajame rašte taip patvirtino, kad pastato kaimynų sutikimų nereikia, kad teisės aktai tokių sutikimų nereglamentuoja.
Štai jos įrašas: „Sklype (kad. Nr. 2901/0011:608) esamas ūkinis pastatas sandėliukas (2993-0008-7028) priklauso dalimis keliems savininkams.1/6 dalis LIETUVOS RESPUBLIKA.1/6 dalis JANIS ARLAUSKAS. 1/6dalis RYTIS GABRIELEVIČIUS, INGRIDA GABRIELEVIČIENĖ. Bendras turtinis vienetas būtų 15,14 kv.m. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu , (byla Nr. 2-319-25/2019). Teismas iš šio ūkinio pastato un. Nr. 2993-0008-7028 bendrosios dalinės nuosavybės 2/6 dalis atidalijo natūra, kurių vienos patalpos plotas yra 4,23 kv.m. o kitos plotas 5,33 kv.m. priteisti N. RAKUCEVIČIENEI. R. ČEPULIENEI iš bendros dalinės nuosavybįs priteista natūra patalpas, kurių plotas 4,94 kv.m. Pagal dovanojimo sutratį savininkė Romena Čepulienė savo sandėliuko dalies patalpą uin. Nr. 4400-5233-9301, kurios plotas 4,94 kv.m. dovanoja Nijolei Rakucevičienei. Nijolė Rakucevičienė valdo du turtinius vienetus sandėliuko patalpas 4,92 kv. m. ir 10,22 kv.m. , kurios sudarytų kitą turtinį vienetą 15,14 kv.m. Pastatas suplanuotas ir pastatytas taip, kad esanti vidinė 38 cm storio mūrinė siena dalija pastatą į dvi dalis nuo apačios iki pat dvišlaičio stogo kraigo. Tai leidžia suformuoti du turtinius vienetus. Teismas vadovavosi CK 4.80 str. 1 dalyje nustatyta įstatymo nuostatą, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo atveju, įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teisės, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Todėl N. Rakucevičienė turi pusę ūkinio pastato asmeninės nuosavybės teise ir nėra susijusi su kitos pastato dalies bendraturčiais, kadangi teismo sprendimu yra išėjusi iš likusių bendraturčių teisinio režimo. Tad jų sutikimų dėl N. Rakucevičienės pastato atsidalintos dalies valdymo nereikia.”
4. Teismas išsprendė bylą vadovaudamasis CK 480 str. dispozicija. CK 4.80 str. 1 d. dispozicijoje įsakmiai nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
LAT praktika aiškina, kad CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise.
Ir taip Šiaulių apylinkės 2019-03-25 teismo sprendimu N.Rakucevičienei yra atidalinta iš bendraturčių šio ūkinio pastato 2/6 dalys natūra. R.Čepulienei atidalinta iš bendraturčių šio ūkinio pastato 1/6 dalis natūra.
R.Čepulienė savo 1/6 ūkinio pastato padovanojo N. Rakucevičienei. Tad N.Rakucevičienė tapo pusės šio ūkinio pastato savininke. Šiuo teismo sprendimu bendroji dalinė nuosavybė pasibaigė, kadangi pasikeitė daikto teisinis režimas iš bendrosios dalinės nuosavybės į asmeninę nuosavybę. CK 4.37 str. 1 d. įtvirtinta nuosavybės teisės sąvoka, pagal kurią aiškinama, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
Asmeninės nuosavybės atveju į daiktą nukreipta tik vieno asmens (savininko) valdžia, jo teisių disponuoti, naudoti daiktą ir jį valdyti neriboja kitų savininkų teisės, todėl asmeninės nuosavybės subjekto teisių apimtis yra plačiausia. Tačiau I. Kreišmontienė siekia apriboti N. Rakucevičienės turtines teises, pažeisdama CK 4.37 str. 1 d. dispoziciją. Turtinių teisių apribojimo forma I. Kreišmontienė neišduoda minėtos pažymos, nors privalo išduoti pagal savo pareigas. Šios pažymos ji neišduoda jau ištisus metus.
Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybės neliečiamumą yra priskirtina vienai svarbiausių žmogaus teisių. Konstitucijoje nurodoma, kad nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Teisė į nuosavybės neliečiamumą yra plačiai interpretuojama Konstitucinio Teismo nutarimuose. 1993 m. gruodžio 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas interpretuoja nuosavybės neliečiamumą, kaip „savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Tačiau I. Kreišmontienė ypač intensyviai, agresyviai siekia tikslo, kad ši N.Rakucevičienės nuosavybė nebūtų įregistruota NT registre, grubiai pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą. Tokie antivalstybiniai veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises laikoma šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu.
Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą valstybės tarnybos santykius reguliuoti, o valstybės tarnybos sistema turi veikti taip, kad ne tik būtų nustatyta atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus pažeidimus, bet ir kad asmenys, padarę pažeidimus valstybės tarnyboje, būtų iš tikrųjų traukiami atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad iš tarnybinio nusižengimo apibrėžimo matyti, jog priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų.
Šiuo atveju I. Kreišmontienė neatliko savo pareigų neveikimu tiesioginės tyčios būdu.
5. Kadangi ūkinio pastato dalį atidalijus iš bendraturčių pagal pastato atidalijimo schemą bendraturčių nelieka, dalinės nuosavybės teisinis režimas pakinta į asmeninės nuosavybės teisinį režimą, todėl jokių kitų fizinių asmenų sutikimų teisės normos nereikalauja. Pažymėtina dar kartą, kad CK 4.37 str. 1 d. dispozicija įsakmiai nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti be kitų asmenų įsikišimo. Tačiau I. Kreišmontienė, mano nuomone, galimai nusikalstamu būdu kėsinasi į Nijolės Rakucevičienės nuosavybę. MB Altagis pastatą Statinių išdėstymo planu atskyrė atidalinto pastato dalį, pažymėdamas ją indeksu 3.11 /P, suteikiant jam atskirą unikalų numerį 4400-5991-6733. Šis numeris suteiktas ir įregistruotas VĮ Registrų centro, suderinus su kadastro tvarkytoju 2023-03-27.
6. Šiaulių apylinkės 2019-03-25 teismo sprendime (2 lapas) yra nustatyti faktai, kad atsakovai į ieškovių ieškinį atsiliepimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jiems buvo pranešta viešojo paskelbimo būdu, byla buvo išnagrinėta CPK 246 str. 2 d. nustatyta tvarka ir yra įsiteisėjusi. Teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka. Buvę bendraturčiai atsakovai įstatymo nustatytais terminais neprašė peržiūrėti šią bylą, išnagrinėtą jiems nedalyvaujant, kas leidžia konstatuoti, kad savo pasyviais veiksmais jie sutiko su šio pastato atidalijimu pagal pateiktą atidalijimo planą. Tad antrąkart prašyti jų sutikimo nėra teisinio pagrindo. Šis teismo sprendimas, jam įsiteisėjus, turi įstatymo galią ir jam privalo paklusti visi valstybinės valdžios ir valdymo organai, savivaldybių administracijos, visi valstybės tarnautojai ir pareigūnai, juridiniai ir fiziniai asmenys. Tačiau Jūsų administracijos darbuotoja I.Kreišmontienė šį teismo sprendimą piktybiškai įžūliai ignoruoja, tuo padarydama žalą ne tiktai šio pastato savininkei Nijolei Rakucevičienei, bet ir visai Lietuvos Respublikos teisinei sistemai, keldama sumaištį visuomenėje ir nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis. I. Kreišmontienė manipuliuoja teisės normomis, kad bet kurį asmenį, nežinantį statybą reguliuojančių teisės normų, suklaidintų, kadangi statybą liečiančios teisės normos yra gana sudėtingos ir jų yra daug. Todėl I. Kreišmontienei, galimai, taip interesantus apgaudinėti puikiai sekasi, kol neatskleidžiama jos sukčiavimo schema.
I. Kreišmontienė, mano įsitikinimu, galimai, yra profesionaliai įvaldžiusi vilkinimo taktiką, piktnaudžiaujant savo pareigomis schemą, vaidindama, kad ji padeda interesantui pasiekti jam teisėtus lūkesčius. Kai tokiam interesantui kantrybė baigiasi, toks asmuo viską meta. Arba, galimai, veikia pagal rinkos ekonomikos dėsnius.
7. Prašau pateikti man I.Kreišmontienės 2024-01-17 d. telefono pokalbio garso įrašą (pokalbio trukmė 1 val. 3 min.). Skambinta telefono numeriu: 864597287 13 val. 51 min.. Pokalbį pradėjo pakeltu balso tonu. N. Rakucevičienė bandė darbuotoją nuraminti, sakydama palaukit, nusiraminkit, nesinervuokit, nes nėra dėl ko čia nervuotis. Šiek tiek nusiraminusi pradėjo aiškinti, kad architektė tinkamai neparuošė pastato atidalijimo schemos. Įkandin nuskambėjo sakinys: „Po velnių ir iš kur tokią architektę ištraukėt”. N. Rakucevičienė paaiškino, kaip susirado architektę.
Ši darbuotoja aiškino, kad susikaupė didelis šūsnis dokumentų, kuriuos pristatė jos atstovas, kad dabar ji turės nedarbingumo lapelį, ir kai grįš po ligos į darbą, pasikvies Rakucevičienę, architektę ir bandys atrinkti reikalingus dokumentus pagal reglamentą. Jei tai N. Rakucevičienės netenkina, ji siūlė tada kreiptis į kitą specialistą. Toliau kalbėjo, kad reikia pastato bendraturčių sutikimų ir pastato patalpų išdėstymo plano. Liepė laukti jos skambučio, kai ji grįš po ligos į darbą. Patalpų išdėstymo planas buvo pristatytas į priimamąjį, o jos žadėto skambučio N. Rakucevičienė nesulaukė.
Per 1 val. 3 min. pokalbis vyko apie nieką. Apie jokią projektinę dokumentaciją, neištaisytus/nepapildytus sprendinius pokalbio metu nebuvo kalbama, o tik reiškiama neapykanta architektei ir N. Rakucevičienei.
Šis garso įrašas turės esminės reikšmės Apygardos administraciniam teismui, pridedant kaip įrodymą, kad N.Rakucevičienė buvo apšaukta neteisingu architektės D.Šidlauskienės pasirinkimu.
Telefoninio pokalbio su I. Kreišmantiene metu tokio susitarimo, kad raštiškas atsakymas nebus rengiamas, nebuvo. Jos tokio susitarimo telefono pokalbio metu neaptarė. I. Kreišmantienė paprasčiausiai meluoja. Tokia yra jos gynybos pozicija, sikiant išgalvotais faktais reabilituoti save kaip tarnautoją, siekdama išvengti atsakomybės. Jokios teisės normos nenumato jokių susitarimų, jokių sandorių tarp valstybės tarnautojo ir interesanto. Šie veiksmai prieštarauja Vastybės tarnybos įstatymui.
Pažymėtina, kad nuo prašymo padavimo 2023-03-29 iki šios dienos pažyma dar neparašyta. Greitai švesime metines. Pažymos neišdavimas visuose dokumentuose, jos atsakymuose nurodomas, kad nepristatau pastato bendraturčių sutikimo. Ji niekaip nesupranta, kad aš negaliu pristatyto to, kas neegzistuoja – nėra tokių bendraturčių. 8. Įrodymų, kad aš (R. Rakucevičius) su ja ką nors susitariau, ji nepateikė. Aš su ja susitikau tiktai po 2023-08-22. Šio pokalbio metu ji man aiškino, kad reikia pridėti Vilniaus 213A, Šiauliai ūkinio pastato bendrasavininkų sutikimus pagal CK 4.83 str.. Bet aš jai nurodžiau minėtą Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civ. byloje Nr. 2-319-251/2019, kad nesam šio pastato bendraturčiai ir tokių sutikimų jau nereikia. Su mano tokiu aiškinimu ji sutiko. Ji dar nurodė man, kad yra neteisingas kadastrinių matavimų adresas (klaidos įtakoje nurodytas buvo Vilniaus g. 213). Tuo mūsų pokalbis baigėsi. Adresą aš ištaisiau ir pateikiau dokumentus iš naujo. Šio pokalbio metu mes nieko nesitarėm ir dėl nieko nesusitarėm. Čia yra tiktai jos gynybos versija savo neteisėtiems veiksmams užmaskuoti.
Jokios teisės normos nenumato valstybės tarnautojui vykdyti kažkokius tai susitarimus ar prašymus su interesantu. Tai būtų neteisėti ir priešingi teisei veiksmai. Kam tada reikalingas vieno langelio principas, kai valstybės tarnautojas organizuoja tokius susitikimus su interesantais? Ko toks tarnautojas, organizuodamas tokius susitikimus tikisi iš interesanto? Tokių valstybės tarnautojų veikla, tai yra, susitikimų organizavimas, vertintinas kaip piktnaudžiavimas tarnyba, bei įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas, su tarnybinių pareigų atlikimu susijęs valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties valstybės tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises laikoma šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu ir iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Suvestinė (2024-01-01 – 2024-12-31) 5 straipsnio 1,3,9 punktai).
9. Dar kartą pabrėžiu, kad atsisakymą išduoti minėtą pažymą I. Kreišmantienė grindžia netinkamomis CK 4.83 straipsnio nuostatomis. Šis straipsnis nereguliuoja bendrasavininkų sutikimo atidalinti pastatą į dvi dalis. Šio straipsnio dispozicija reguliuoja visai kitus teisinius santykius, nesusijusius nei su kadastro teisės normomis, nei su atidalijimo schema., nei su minimu prašymu dėl galimybe naudotis pastatu pagal paskirtį.
Pateikiu šio straipsnio visą tekstą:
CK 4.83 straipsnis. Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe
1. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.
2. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę:
1) imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai;
2) reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti.
3. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.
4. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
5. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.
6. Butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Prašau nurodyti kuriuo šio CK 4.83 straipsnio punktu Jūsų darbuotojai remiasi, reikalaudami bendraturčių sutikimo?
Į šį mano pareiškimą prašyčiau atsakyti nedelsiant, kadangi man jį reikės pateikti Šiaulių administraciniam teismui kaip įrodymus apie Jūsų pavaldžių tarnautojų piktnaudžiavimą teise ir visišką jų nekompetenciją, atliekant atitinkamos kvalifikacijos tarnautojų funkcijas.
I. Kreišmantienę už čia išdėstytus tarnybinius pažeidimus prašau nubausti įstatymo nustatyta tvarka.
Nedelsiant išduoti N. Rakucevičienei pažymą apie naujai suformuotų NT Vilniaus 213A ūkinio pastato galimybę naudoti pagal paskirtį arba nurodyti konkrečius trūkumus.
Įteikta 2 egzemplioriai.
Pagarbiai Nijolės Rakucevičienės atstovas
Romaldas Rakucevičius