Iki šiol dėl J. Krikštaponio nebuvo jokio teismo, jis buvo pasmerktas ir su juo susidorojama be teismo

Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo Pirmininkei Skirgailei Žalimienei
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininkei Danguolei Bublienei
Ukmergės miesto merui Dariui Varnui
Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo pirmininkei Aldonai Kalesnikienei

APGINKIME KARĮ SAVANORĮ, PULKININKĄ JUOZĄ KRIKŠTAPONĮ,

PREZIDENTO ANTANO SMETONOS SŪNĖNĄ, NUO NEPAGRĮSTŲ KALTINIMŲ

2024 m. kovo 09 d.

1940 m. liepos 7 d. LKP I sekretorius A. Sniečkus pasirašė priešvalstybinių partijų, pirmoje vietoje tautininkų, likvidacijos planą. Šiai operacijai vadovavo Krastinas, Dembo, Finkelšteinas, Komodaitė, Macevičius, Todesas, Slavinas ir kt.

Suimtuosius nutarta evakuoti, o pavojinguosius – sušaudyti. Taip būtų pasielgta ir su Lietuvos Prezidentu Antanu Smetona, tačiau jis spėjo pasitraukti iš okupuotos Lietuvos už sovietų sąjungos ribų.

Deja, Prezidentas Klivlende, JAV, 1944 m. sausio 9 d. gaisro metu, neaiškiomis aplinkybėmis, žuvo. Pagal kai kurių asmenų liudijimus prie to galėjo prisidėti 1942-1944 metais išsiųstas dirbti į SSRS konsulatą, Niujorke, aršus komunistas Povilas Rotomskis. 1944 m. vasarą grįžęs į sovietinę Lietuvą, jis tapo Lietuvos SSR užsienio reikalų ministru. 1949 metais, svečiuodamasis Klaipėdoje ir kitose vietovėse, gyrėsi, kad jis susidorojo su Prezidentu A. Smetona.

Po kelių dešimtmečių, didžiųjų tremčių ir susidorojimo su Lietuvos partizanais, SSRS KGB veikla 1978- 1988 metais vėl suaktyvėjo. 1978 metais JAV atstovų rūmai, ne be SSRS spec. tarnybų iniciatyvos, įsteigė spec. tyrimo skyrių (OSI), kuris sudarė sutartį su SSRS KGB, kad tieks dokumentus JAV gyvenantiems lietuviams demaskuoti ir nusikaltėlius deportuoti.

1988 metais sovietų sąjunga ypač susirūpino žydšaudžių paieškomis. 1990 metais JAV ir Izraelio žydų tęstiniame leidinyje „Lithuania Crime and Punishment“ šeštame tome paskelbė 140 psl. apimties 23 tūkst. lietuvių žydšaudžių pavardes. Jų tarpe pagal dokumentus galėjo, pagal užsakymą, atsirasti ir Juozo Krikštaponio pavardė.

prie šmeižto kampanijos aktyviai prisijungė žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky, JAV ir Izraelio ambasadoriai, Nacių ir sovietinių nusikaltimų komisijos pirmininkas E. Zingeris

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pirmoji šmeižto kampaniją prieš Juozą Krikštaponį pradėjo antivalstybinė organizacija „Antifa“ (Algirdas Paleckis, Gediminas Grabauskas, Evaldas Balčiūnas ir kt.), kurie pirmieji piketavo prie paminklo, skirto Vyčio apygardos vadui Juozui Krikštaponiui, Ukmergėje. Vėliau prie šmeižto kampanijos aktyviai prisijungė žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky, JAV ir Izraelio ambasadoriai, Nacių ir sovietinių nusikaltimų komisijos pirmininkas E. Zingeris, kurio komisija , kaip sužeistas paukštis „dirba“ vienu sparnu, tik nacių nusikaltimų klausimais.

Generalinė prokuratūra, 2015-01-22 Nr.17.2-829 raštu ir 2015-03-12d. nutarimu Nr.17.9-924, į LGGRTC pateiktus kaltinimus, kad J. Krikštaponis vykdė karo nusikaltimus, nusikalto žmoniškumui, dalyvavo žydų žudynėse, atsakė, kad neturi teisinio pagrindo kreiptis dėl jo kaltės į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Po šių Generalinės prokuratūros raštų J.Krikštaponio kaltintojai aprimo,tačiau po penkerių metų puolimas prieš Juozą Krikštaponį atsinaujino.

2021m.gruodžio 02 dieną Ukmergės Šlausto bibliotekoje įvyko konferencija, kurią organizavo Lietuvos istorijos institutas, vadovaujamas instituto direktoriaus A. Nikžentaičio. Pranešimus skaitė LGGRTC, instituto mokslininkai. Kartu dalyvavo ir visuomeninių, patriotinių organizacijų, Ukmergės savivaldybės atstovai, buvę generalinės prokuratūros pareigūnai, kurie daugeliu atvejų nesutiko su pagrindiniais konferencijos pranešėjų teiginiais, konferencijos organizatoriai neleido šiais klausimais pasisakyti.

Neriju Šepetys J. Čeponiui, 86 metų senoliui, neleido kalbėti, visaip trukdė

Ypač vulgariai LII mokslininko Nerijaus Šepečio buvo užsipultas Julijonas Čeponis, kuris norėjo nuoširdžiai papasakoti apie siaubingus prisiminimus, kai jis vaikas su kitais kaimo gyventojais vokiečių buvo pastatytas sušaudyti, ir tik J.Krikštaponis, laiku atvykęs į egzekucijos vietą, juos apgynė ir išgelbėjo.

N. Šepetys, J. Čeponiui, 86 metų senoliui neleido kalbėti, visaip trukdė: „va, matote, J.Krikštaponis atvyko su vokiečiu“, nors mūsų turimais duomenimis kartu su juo buvo Lėno klebonas. Ypač J.Čeponio sveikatai pakenkė neetiškas konferencijos organizatorių elgesys su juo- po mėnesio J.Krikštaponio žemietis, didvyriškos kovos su okupantais liudytojas neatsigavo ir iškeliavo į amžinybę.

Šiuo metu reikalaujama, kad Ukmergėje, ant Juozui Krikštaponiui skirto paminklo būtų pakeistas užrašas, išbraukiant Juozo Krikštaponio pavardę, paliekant užrašą Vyčio apygardos partizanams. Paminklas Vyčio apygardos vadui Juozui Krikštaponiui yra pastatytas tik Jam, didvyriškai žuvusiam kovoje su sovietiniais okupantais. Tai paminklas istorijai, kovai su sovietine okupacija, su nežmonišku režimu, su kuriuo kovojo su ginklu rankose Lietuvos partizanai, jaunimas ir visa patriotinė visuomenė.

Karys savanoris, pulkininkas Juozas Krikštaponis, prezidento Antano Smetonos sūnėnas, vokiečių okupacijos metais, dalyvavo antinacinėje veikloje, visais įmanomais būdais gynė savo kraštiečius.

Vyresnio amžiaus žmonės, Ukmergės, Lėno ir aplinkinių kaimų gyventojai iki šiol prisimena įvykį Ukmergės restorane, kuriame valgė Juozas Krikštaponis, prie kito staliuko vaišinose 2 vokiečių kariškiai. Tuo metu į salę, įėjo du su sermėgomis apsirengę valstiečiai. Valstiečiams einant pro vokiečius, vienas jų, valstiečių adresu, garsiai šūktelėjo- pavadindamas juos lietuviškomis kiaulėmis (lithauische Schweine).

Kauno gestapo kalėjime J. Krikštaponis kalėjo 3 mėnesius ir tik atsitiktinumo dėka išgelbėjo jį nuo žūties

Išgirdęs tokį valstiečių įžeidimą, garbingas Lietuvos karininkas, arti dviejų metrų ūgio atletas, respublikos rutulio stūmimo ir disko metimo rekordininkas Juozas Krikštaponis akimirksniu prišoko prie valstiečius įžeidusių kariškių, vienu ypu pagriebė juos abu už pakarpos ir išbloškė pro duris, nuridendamas juos laiptais žemyn. Įvykus šiam incidentui, subėgo daugiau vokiečių, vargais negalais milžiną suėmė, o kitą dieną išvežė į Kauno gestapą. Kauno gestapo kalėjime J. Krikštaponis kalėjo 3 mėnesius ir tik atsitiktinumo dėka išgelbėjo jį nuo žūties atvykęs į Lietuvą generolas Stasys Raštikis. Juozas Krikštaponis iš kalėjimo į namus grįžo išliesėjęs, vos gyvas. Apie tai liudijo jo giminės ir kaimynai.

Baigiantis karui ir traukiantis vokiečiams iš Lietuvos J.Krikštaponis buvo kviečiamas trauktis kartu, tačiau kaip garbingas karininkas nepriėmė kvietimo, o subūręs ir gerai apginklavęs partizanų būrį su savo broliu Lėno miške, 1945m.sausio 12 d didvyriškai žuvo kovoje už Lietuvos laisvę. Vien tik to užtektų, kad apginti jį nuo kaltinimų.

Liudijimai, kad Juozas Krikštaponis dalyvavo Baltarusijoje žydų žudynėse yra pavieniai ir tik keletas jų atsirado, po 10- 40 metų, nuo pirmųjų bataliono karių apklausos. Pirmieji tardomieji 40 lietuvių bataliono karių nė vienas net neužsiminė apie jų kuopos vadą Juozą Krikštaponį arba jo dalyvavimą žydų žudynėse. Jo artimieji tardymo ir apklausos metu taip pat teigė, kad jis, vokiečių okupacijos metais, visą laiką, gyveno savo namuose.

Policijos bataliono pagal įsakymą Nr.42 nuo 1941 m spalio 06 išvykusio į Minską-Slucką- Borisovą sąraše(rusų kalba) paminėtas vadas Juozas Krikštaponis, Karolio (fakt. Jono),tačiau žemiau viena eilute, parašyta, kad nuo 1941m. spalio –vyr.leitenantas Nikodemas Reikalas, Simono 1907m.gimimo nustatyta, kad gyvena JAV. Reiškia Juozo Krikštaponio batalione nebuvo, nes nuo bataliono išvykimo dienos, spalio 06 d vadovavimą perima vyr.leitenantas Nikodemas Reikalas.

Kitas svarbus dokumentas. Generolas majoras Kapralovas 1945m. rugpjūčio 29d. praneša generolui Tkačenko, kad likviduota Krikštaponio banda. Apibūdindamas Krikštaponio veiklą generolas papildomai rašo, kad vokiečių okupacijos metais buvo areštuotas Gestapo ir 3 mėnesius kalėjo Kauno kalėjime ir iš jo buvo paleistas.

Nustebino sovietinio partizanų vado Motiejaus Šumausko laiškas LKP I sekretoriui A. Sniečkui laiškas, kad Lietuvos bataliono kariai neleido vietiniams hiltlerininkams sudeginti Baltarusijos kaimo, kuriame slapstėsi savietiniai partizanai. Taigi bataliono kariai ne tik blogis, apie kurį rašo pažymas dabartiniai istorikai, bet atliko, pakliuvę į gestapo spąstus, ir kilnių darbų, gindami Baltarusijos gyventojus.

Taigi pakanka kelių paminėtų faktų, kad apginti Juozą Krikštaponį nuo kaltinimų.

Šiuo metu artimųjų ir visuomeninių patriotinių organizacijų dokumentai pabuvojo įvairių instancijų teismuose. Pirmos instancijos administracinis teismas nenoriai sprendė Juozo Krikštaponio bylos klausimus, tačiau 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi adm. byloje Nr. eAS-674-821/2023 Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas klausimą išnagrinėjo ir pasakė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą.

Smetonų ir Krikštaponių giminių bylos siejamos priešiškai nusiteikusių asmenų, neatsikračiusių sovietinio paveldo,

Mes, visuomeninės organizacijos, išnaudosime kiekvieną teisinę galimybę, jei reikės kreipsimės ir į tarptautinius žmogaus teisių teismus. Juozo Krikštaponio byloje mes ieškosime istorinės tiesos ir nesutiksime, kad ji būtų iškraipoma neteisėtais būdais. Norime pabrėžti, kad iki šiol dėl J. Krikštaponio nebuvo jokio teismo, jis buvo pasmerktas ir su juo susidorojama be teismo. Be teismo negalima žmogaus pasmerkti, nes tik teismai vykdo teisingumą.

Manome, kad Smetonų ir Krikštaponių giminių bylos siejamos priešiškai nusiteikusių asmenų, neatsikračiusių sovietinio paveldo, jaučiančių nepakantumą prezidentui Antanui Smetonai, o tuo pačiu kaltinančių ir jo sūnėną Juozą Krikštaponį.

Pastaruoju metu nepastebimai paminėtos Prezidento Antano Smetonos 150 gimimo ir 80-osios jo tragiškos žūties metinės, akivaizdžiai vilkinamas ir Prezidento paminklo pastatymas Vilniuje. Relikvija iš Juozo Krikštaponio žūties vietos garbingai įamžinta ir pašventinta Lukiškių aikštės Šimtmečio rato gelmėje.

Juozo Krikštaponio byloje mes ieškome istorinės tiesos ir nesutinkame, kad ji būtų iškraipoma neteisėtais sovietiniais metodais, remiantis vien tik fragmentiškais ir prieštaringais represinių struktūrų dokumentais, nepravedus deramo proceso pagal dabartinius Lietuvos procesinius ir žmogaus teisių standartus.

Norime pabrėžti, kad iki šiol nebuvo jokio teismo. J. Krikštaponis yra pasmerktas po mirties ir su juo susidorojama be teismo. Neturint teismo nuosprendžio, negalima žmogaus pasmerkti pažymomis, priimtomis abejotinais būdais, teismingumo statuso neturinčiose institucijose arba komisijose.

Todėl kreipiamės į Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo Pirmininkę Skirgailę Žalimienę, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininkę Danguolę Bublienę, prašydami, kad pagal galimybes būtų sparčiau išnagrinėtas bylų rūšinio teismingumo klausimas specialiojoje teisėjų kolegijoje, ir atitinkamai užtikrinta, nepriklausomai nuo to, kuriems teismams būtų perduota byla, kad teisingumas J. Krikštaponio byloje būtų vykdomas laikantis aukščiausių standartų ir be jokio išankstinio nusistatymo, kadangi sprendžiami Lietuvos savasties, jos kovų su totalitariniais režimais, istorinio teisingumo, Tautos genocido atminimo įamžinimo klausimai, taigi svarbesnį viešąjį interesą vargu ar galima rasti.

Nuoširdžiai dėkojame Ukmnergės miesto merui Dariui Varnui ir LGGRTC generaliniam direktoriui Arūnui Bubniui, kad garbingai atsilaikėte, nežiūrint kai kurių veikėjų nepateisinamo spaudimo, ir kantriai laukiate teismo verdikto.

Nuoširdžiai sveikiname visus į 35 metų sukakties paminėjimą atvykusius delegatus. Tuo pačiu kreipiamės į LPKTS Ukmergės filialo pirmininkę Aldoną Kalesnikienę, nuo sovietinio teroro nukentėjusius asmenis, visur ginti garbingą, žuvusio už Lietuvos laisvę, kario savanorio, pulkininko Juozo Krikštaponio garbę.

Kuklus paminklas su Juozo Krikštaponio bareljefu, Ukmergėje, turi išlikti nepaliestas.

Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos valdybos pirmininkas Ernestas Subačius
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio valdybos pirmininkas Giedrius Gataveckas
Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas Pranas Ulozas
Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas
Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius
Pajėgumus, Koordinacinės tarybos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis
Šaulių Sąjungos Vl. Putvinskio- Putvio klubo Vilniaus apskrities vadas Antanas Burokas