Romas Lazutka. Ar noras skaniau pavalgyti yra svarbi priežastis išeiti iš pensijų fondo?

lrt.lt

Ar noras skaniau pavalgyti yra svarbi priežastis išeiti iš pensijų fondo – paklausė vienas feisbukininkas, išgirdęs apie Konstitucinio teismo sprendimą, kad ribojimas pasitraukti iš II pakopos pensijų fondų net esant svarbioms priežastims prieštarauja Konstitucijai.

Kitas internautas papasakojo savo istoriją: „prieš porą metų mano anuitetas sudarė 8 proc. „Sodros“ pensijos, šiuo metu – tik 5 proc., kitais metais „Sodros“ pensija bus dar indeksuota ir anuitetas sudarys dar mažesnį jos procentą. O infliacija per porą metų suvalgė 40 proc. lėšų. Ar pasiimti savo pinigų likučius, kol jie visai nesunyko, nėra svarbi priežastis?“

Negarantuota, kad tokie klausimai „iš tautos“ eis į dangų ir sulauks teigiamo atsakymo Seime. Pirma politikų reakcija į minėtą Konstitucinio teismo sprendimą jau išsakyta – jei jau tenka paleisti iš fondų, nebent dėl ligos, dėl būsto paskolų…

Sveikata ir stogas virš galvos, per daug nesusimąstant, atrodo kaip šventos priežastys. Ar tikrai? Ar visais atvejais? Ar ir tuo atveju, kai kalbama apie lėšų stoką, kurią bent iš dalies galėtų užpildyti pasitraukimas iš II pakopos?

Ar milijonieriai neserga? O jei serga, ar jiems tai svarbi priežastis iš II pakopos pasiimti kelis ar keliolika tūkstančių? Išaugusios paskolos palūkanos gali būti svarbi priežastis pasiimti pensijų pinigus tiems, kas nusipirko būstą. O kaip tiems, kas net nepajėgia gauti paskolos būstui, jį nuomoja, o nuomos kainos sunkiai įkandamos? O turintiems vartojimo paskolas su triskart didesnėmis palūkanomis negu būstui? Ar jų priežastys nesvarbios?

Dalyvavimas pensijų fonde kainuoja po keliasdešimt eurų kas mėnesį, todėl ir svarbių priežasčių reikėtų ieškoti ne tik lemtinguose gyvenimo įvykiuose – mirtina liga ar gaisras. Yra šeimos, kurioms svarbūs įvykiai – kai pristinga pinigų – kartojasi kas mėnesį, likus savaitei iki eilinės algos.

Jauni žmonės įrašomi į II pakopą, kai jiems dar nelabai rūpi pajamų ir išlaidų balansas, nes dar nesukūrus šeimos, kai kuriems tebegyvenant su tėvais, išlaidos nedidelės, algos gal tik kaip kišenpinigiai, nes būstą išlaiko ir šaldytuvą pripildo tėvai. Vėliau sukuriamos šeimos, prisideda vaikų poreikiai, o dar vėliau dažna šeima subyra. Lieka vieniša mama (kas antra tokia Lietuvoje skursta) ir ta anksčiau nepastebėta kasmėnesinė įmoka į II pakopą tampa labai reikšmingomis, bet nebūtinomis tuo gyvenimo laikotarpiu išlaidomis.

Panašiai ir tie keli ar keliolika tūkstančių eurų, jau sukaupti pensijų fonde. Laimingais gyvenimo etapais jų nepasigendama, bet kai šeimoje lieka vienintelė alga (nereikia nė ligos, pakanka vienam prarasti darbą ar išsiskirti), iš jos susitaupyti, kad pasikeistum subyrėjusį automobilį, net skalbyklę ar šaldytuvą, – niekaip nepavyksta. Girdėjome, kaip privačių fondų apologetai smerkė estus, kurie, matote, susigrąžinę iš II pakopos lėšas pirko automobilius ar buitinę techniką. Tik pagalvokite, kokie finansiniai beraščiai, – galėtų kokį dešimtmetį kitą iki pensinio amžiaus pagyventi be šaldytuvo… O kam jis, kai su maistu striuka ir dar dantų neturi iš ko taisyti? Finansiniai beraščiai!

Kokios priežastys pasitraukti iš pensijų fondo yra svarbios geriausiai žino patys jų dalyviai. Garbingi politikai turėtų palikti jiems teisę nuspręsti patiems. Jeigu baiminamasi, kad tokių išeinančiųjų bus pernelyg daug, teks pripažinti, kad politikai daug svarbių žmonėms priežasčių neįvertino ir Pensijų kaupimo įstatymo taip ir nesuderino su Konstitucija.

Kokios priežastys pasitraukti iš pensijų fondo yra svarbios geriausiai žino patys jų dalyviai. Garbingi politikai turėtų palikti jiems teisę nuspręsti patiems.

Nenustebsime, juk Konstitucinis Teismas ir parodė, kad dvidešimt metų galiojo ir kol kas tebegalioja antikonstitucinės Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos. Penkias Seimo kadencijas besikeičiant valdančiosioms partijoms, nė viena nesugebėjo ar nenorėjo to pamatyti. Dar daugiau, net kai Konstitucinis Teismas pradėjo svarstyti tą klausimą, Vyriausybės, Seimo, Lietuvos banko, net Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovai surašė Konstituciniam teismui raštus, ginančius antikonstitucines įstatymo nuostatas. Kas tai?

Ar politikams ir visoms toms institucijoms nepasiekiama kvalifikuotų teisininkų ir kitų specialistų pagalba? Ar kas nors atsakys už tai, kad konkretūs žmonės – pensijų fondų dalyviai nukentėjo negalėdami pasitraukti? Kiek jie prarado ir tebepraranda?

Dabar Seimo nariai, ko gero, labiau susitelks į medicininių priežasčių nagrinėjamą. Onkologinės ar psichikos ligos yra svarbesnės priežastys? O geriau būtų, jei vietoje medicinos vadovėlių, bent retkarčiais atsiverstų Lietuvos banko puslapį. Ten matome, kad per pastaruosius ketverius metus (po plačiai reklamuoto II pakopos pagerinimo įvedant gyvenimo ciklo fondus) visų fondų vidutinis metinis vertės augimas tesiekia 5,8 proc., kai kainos vidutiniškai augo 8,3 proc., algos 11 proc., vidutinė „Sodros“ pensija 9,5 proc.

Galima net akis išsinarinti – tikra parodija. Pensijų turto išsaugojimo fondų vertė visą tą laikotarpį stovi vietoje (žr. lentelę). „Turto išsaugojimo“! Pagal ką bematuotume – kainų, „Sodros“ pensijos ar vidutinės algos augimą, žmonės parado 35–50 proc. vertės – „turto išsaugojimo“ fonduose! Skaudžiau nepasišaipysi. Ar pašaipa nėra pakankamai svarbi priežastis pasitraukti? Kai žmogus perpranta, kad dalyvavimas beprasmis ar net žalingas, – ar tai nėra svarbi priežastis?

Konstitucinis Teismas konstatuoja, kad tokiu teisiniu reguliavimu, pagal kurį pensijų kaupimo negalima nutraukti, kai „dalyvis įrodo, kad esama svarbių priežasčių nutraukti pensijų kaupimą“, varžomos asmens nuosavybės teisės. Ar tai reiškia, kad bus sudaromos kokios nors komisijos, į kurias žmonės eis įrodinėti su savo ligos istorijomis, banko kortelių sąskaitų išrašais, su Lietuvos banko ekselio lentelėmis?

Pagal ką bematuotume – kainų, „Sodros“ pensijos ar vidutinės algos augimą, žmonės parado 35–50 proc. vertės – „turto išsaugojimo“ fonduose! Skaudžiau nepasišaipysi.

Konstitucinis Teismas nesiryžo pareikalauti iš Seimo, kad kiekvienam piliečiui pačiam būtų palikta spręsti, kokia pasitraukimo iš pensijų fondų priežastis yra svarbi. „Siekiant nepaneigti įstatymų leidėjo pasirinkto senatvės pensijų sistemos modelio esmės ir užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai…“ – rašoma Konstitucinio teismo nutarime. Taigi, Konstitucinis Teismas, pripažinęs, kad neišleisti žmonių negalima, čia pat perspėja, kad politikai neatvertų durų pernelyg plačiai. Jis II pakopoje mato viešąjį interesą.

Ne, viešąjį interesą užtikrina „Sodros“ pensijų sistema. Todėl bandymas taikyti analogiją ir teigti, kad ir iš „Sodros“ galima būtų išeiti, visai nevykęs. „Sodra“ yra vieša, visam pasauly žinoma kaip public pensijų sistema, o II pakopa – privati (private). Todėl, vartojant Konstitucinio teismo sąvokas, tik „Sodra“ užtikrina viešąjį interesą, o II pakopa – privatų. Tai suprasti pajėgus bet kuris feisbukininkas. Matysime kaip seksis Seimui.