Būna, paminklas kolaborantui, bet žmonės jį myli už kokius meno pasiekimus, nesugeba vertinti politiškai kaip valstybės išdaviko. Ukmergėje atvejis daug paprastesnis – sovietinis paminklas bolševikinės revoliucijos „vėliavnešiams“ stovi iki šiol, nors niekas juose vaizduojamiems asmenims ir jų veiklai bent viešai sentimentų nejaučia. Miesto valdžia tiesiog niekaip negali išdrįsti nuimti sovietinio relikto. Bet dabar gal jau išdrįs.
Visai neseniai įsisteigė Nacionalinio susivienijimo Deltuvos skyrius, vienijantis kelis Aukštaitijos rajonus, ir matyt pirmasis jo darbas buvo kreipimasis į vadinamąją desovietizacijos komisiją dėl šio „vėliavnešių“ paminklo nuėmimo. Klausimas planuojamas apsvarstyti artimiausiame komisijos posėdyje.
Nors vykdyta Ukmergės gyventojų apklausa ir aiški dauguma pasisako už paminklo nuėmimą, miesto valdžia vis nerado laiko, valios, dar kažko, sakėsi, kad paminklas liks ir kad yra svarbesnių darbų. Bet stebuklai – po šio kreipimosi dar net nesant desovietizacijos komisijos išvadų DELFI žurnalistams meras jau komentuoja, kad paminklą svarstoma nukelti, tik rankos nepriėjo. Kokia kreipimosi galia ir trupučio nacionalinio dėmesio galia.
Palyginimui už Lietuvos laisvę žuvusio, bet be teismo žydų žudymu kaltinamo partizano Juozo Krikštaponio paminklinio akmens nuėmimas Ukmergėje jau buvo faktiškai pajudėjęs, kol procesų visgi nesustabdė laisvės kovotojų ir gyvų artimųjų kreipimasis į teismą dėl jo garbės ir orumo. Teisinė logika paprasta: jeigu atminimo ženklai laisvės kankiniui nuimami dėl jo vadovavimo masinėms žudynėms, tai toks baisus kaltinimas turi būti įrodytas teisme anapus pagrįstos abejonės. Masinių žudynių vykdymas – nusikaltimas BK, kurio buvimą ar nebuvimą konstatuoja teismai.
Krikštaponio atveju teismui tikrai bus ką veikti, nes jo kaltinimas vadovavus žydų žudynėms Baltarusijoje remiasi po kelių dešimtmečių poros tų pačių žudynių dalyvių KGB tardymo metu sovietiniam saugumui duotais liudijimais. Tačiau daug anksčiau, praėjus pora dešimtmečių mažiau po aptariamų įvykių, taip pat KGB tardymų metu kiti įvykių dalyviai liudijo priešingai, kad Krikštaponio ten nebuvo. Taigi dalis liudijimų nepalankūs, dalis palankūs, o griežtų daiktinių įrodymų, jog Krikštaponis žodynių vietą buvo jų vietoje ir davė įsakymus, iki šiol nėra. Bet sprendimai priimami remiantis vieno istoriko pažymomis. Jeigu teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, tai ir Krikštaponio likimą spręs teismo sprendimas.
Ačiū Nacionalinio susivienijimo Deltuvos skyriui už simboliškai svarbų ir mūsų sąmones nuo nuodų valantį pirmą darbą. Politinė reklama.
5w886p