Mes jau okupuoti. Tik dar reikia išsiaiškinti, kas, kuri valstybė / tauta okupavo. Turiu galvoje Vilniuje lenkų (vienuolių) globojamą paminklą sukilėliams, tarp kurių yra įamžinti tik trijų tautų sukilimo vadai (lenkų, ukrainiečių, baltarusių), bet nėra dar vieno sukilimo vado žemaičio. Vietoje jo yra ketvirta – vienuolio – figūra. Nekalbu apie menines paminklo savybes ar ypatybes, bet savo pasirinktų asmenų atvaizdais tai yra įžūlus iššūkis Lietuvai ir lietuviams. Atseit, lietuvių tame sukilime nebuvo – kas yra istorijos iškraipymas. Be to, paminklo atsiradimui Vilniuje nepritarė nei savivaldybė, nei atitinkamus klausimus sprendžianti komisija. Bet juk Vilnius – nebe Lietuva, a niaaa? Čia jau senokai „tvarką“ įvedinėja Lenkijos, JAV, Izraelio ambasados.
„Delfi“ nuotr.
Dabar dar krutančios Lietuvos valdžios laukia nelengvas pasirinkimas: kaip pasielgti: apsimesti, kad tai – ne spjūvis nepriklausomai, SAVARANKIŠKAI valstybei, o dovana nuo mylinčių ir gerbiančių kaimynų?
Prijunkime prie to visą tą isterinį klyksmą, kurį sukėlė kai kurios politinės partijos (laisviečiai, socdemai…) ir „visuomeninės“ organizacijos, tik ir svajojančios, kaip pelningiau išparduoti Lietuvą, dėl galimo Lauryno Kasčiūno skyrimo krašto apsaugos ministru – ir turime visą liūdną parduotos ir išduotos valstybės / tautos vaizdelį.
O dabar istorijos liudijimas:
Kai carinėje Rusijoje prasidėjo 1863–1864 m. sukilimas, vienu jo vadų Lietuvoje buvo kunigas Antanas Mackevičius, enciklopedijose nurodomas kaip „vienas iš svarbiausių sukilimo vadų ir dvasinis lyderis. Buvo valstiečių mylimas, kukliai gyvenęs iškalbingas ir išsilavinęs pamokslininkas“.
Carinė valdžia kunigą įvardijo kaip „svarbiausią ir veikliausią sukilimo Lietuvoje agitatorių. /…/ A. Mackevičius ilgai rengėsi ginkluotai kovai ir valstiečius nuteikinėjo prieš carinę valdžią. Kai 1863 m. Lenkijoje prasidėjo sukilimas prieš carinės Rusijos priespaudą, kun. A. Mackevičius pirmasis Lietuvoje perskaitė sukilėlių atsišaukimą – tą padarė Paberžės bažnyčioje iš sakyklos kartu su ugningu paskutiniuoju pamokslu. Paskui su maždaug 300 valstiečių, ginkluotų medžiokliniais šautuvais ir dalgiais, išėjo į Krekenavos girias.
Kun. A. Mackevičius dalyvavo 22 kautynėse su rusų kariuomene – nė karto nebuvo net sužeistas. Tačiau 1863 m. gruodžio mėnesį jis buvo suimtas pakeliui į Lenkiją, kur turėjo susitikti su sukilimo vadovybe.
Atsisakius išduoti sukilėlių vadus, kunigui paskirta mirties bausmė pakariant. Egzekucija įvyko Kaune gruodžio 28 d. Istorikų teigimu, A. Mackevičius į kartuves ėjo orus, aukštai iškelta galva. O kai jo dar kartą paklausė, ar pagaliau išduos sukilimo vadus, kad gautų malonę, atsakė: „Aš atlikau savo, dabar jūs darykite, kas jums priklauso.“
Narsaus lietuvio žemaičio palaikai iki šiol dar nesurasti.