Kaip atrodo, Putino režimas paspartintu tempu kinta ta linkme, kad jau kai kuriuose savo veiklos sferose net pranoksta stalininių laikų baisumus. Galimai net už Stalino portreto, išspausdinto laikraštyje, panaudojimą lauko tualete andai žmogus nebuvo baudžiamas tiek ilgai kalėti, kaip dabar už vadinamąjį Rusijos kariuomenės diskreditavimą, nors niekas tiksliai nežino – kas tai yra?
Sovietiniais laikais buvo kuriamas pergalės II-aje pasauliniame kare, čia vadintu Tėvynės karu, ir nenugalimosios raudonosios armijos kultas, nors, po teisybei, tai buvo prievartautojų armija, sadizmo ir iškrypėlių subkultūros mokykla. Kalėjimas ir sovietinė armija atspindėjo sovietinę tikrovę labiau išgrynintu pavidalu nei išsibarsčiusi kasdienybė, kur horizontaliuose žmonių santykiuose dar buvo užsilikę žmonių tarpusavio solidarumo pėdsakų. Tačiau net ir sovietiniais laikais nebuvo tokio drakoniško baudžiamojo straipsnio apie kariuomenės diskreditavimą, o kartais net į tų laikų viešąją erdvę prasimušdavo kažkas panašaus į skirtingų požiūrių išsakymą dėl sovietinės kariuomenės veiklos optimizavimo ir karybos taktikos klausimais.
Ankstyvojoje vaikystėje domėjausi karų istorija, todėl kartą į namus iš mokyklos bibliotekos parsitempiau Konstantino Simonovo, kaip atrodo, II-ojo pasaulinio karo dalyvio, romaną „Kareiviu niekas negimsta“. Autorius neabejotinai buvo sovietinis rašytojas iki kaulų smegenų, tačiau net ir jis nesugebėjo čia nuslėpti savo pasišlykštėjimo dėl to, kad Tėvynės vardu pavadinto karo metu sovietinėje kariuomenėje veikė užtveriamieji būriai, kurie šaudydavo iš užnugario į savus, jeigu daliniuose susvyruodavo ryžtas saugoti fronto liniją ir kareiviai pradėdavo bėgti iš mūšio lauko. Taigi tokia buvo sovietinės Tėvynės samprata, o, kita vertus, turime progą prisiminti – kokios yra jų mėgstamo posakio „savi šaudė į savus“ šaknys, suvešėjusios kompleksuotos pasąmonės dirvoje?
Kitą kartą, jau studijuodamas universitete ir priverstas pirmadieniais dalyvauti karinės katedros užsiėmimuose, vieno tokio pirmadienio metu, kai buvome kažkokios artėjančios sovietinės šventės metu suvaryti į vadinamąją aktų salę išklausyti iškilmingų kalbų, pranešėjo su didžiuliais antpečiais diplomatiškai arba, tiesą sakant, bailiai, nudailintu balsu paklausiau – ar užtveriamieji būriai kaip tokie nėra didžiulė sovietinės armijos gėda? Labai gerai prisimenu, kad pats buvau sugėdytas dėl to, kad esą tikiu priešų sukurptais melais, o į mano klausimo patikslinimą, jog apie užtveriamuosius būrius sovietinėje armijoje nugalėtojoje kalba garsusis sovietinis rašytojas K. Simonovas, pulkininkas atsakė, kad tie literatai prisigalvoja visokių niekų… Nesu tikras dėl to, kaip šiandieninėje Rusijoje būtų traktuojamas panašiai nusikalstamai naivus klausimas apie Putino armiją, kur dažniausiai tokių užtveriamųjų būrių vaidmenį, tada, kai taktikos požiūriu to prireikia, kaip liudijama, atlieka kadyroviečiai?..
Tačiau net ne tai čia svarbiausia. Kaip į svarbiausią dalyką norėjosi atkreipti dėmesį į tokį nutikimą, kad anksčiau Rusijoje, kad ir kaip žiūrėtume, virtualiai skirtingos kalėjimo ir armijos pozicijos dabar yra aktualizuojamos naujame vienybės darinyje, kai kariuomenės pajėgos arba, tiksliau tariant, gyvoji jėga, vis dažniau yra telkiama iš labiausiai prasikaltusių kalinių. Kažkas antiutopiško yra tokiame Rusijos armijos atpumpavime, ar ne? Kažkas daugiau nei tik režimo kriminalinio pobūdžio atsidengimas, a? Žiūrint logiškai, kitas žingsnis ta linkme jau būtų mirusiųjų atgaivinimas gyvosios kariuomenės jėgos telkimo poreikių tenkinimui, kuriant zombių armiją?
Liūdniausia žinia yra apie tai, kad, pasiekus tokį antiutopinį Rusijos visuomenės vienybės lygį, Putinas valdys amžinai.
Kaip atrodo, rusai technologijų amžiuje jau greitai pabandys apgauti mirtį dar ryškesniu pavidalu nei jie dabar bando tai padaryti, demonstruodami Lenino iškamšą mauzoliejuje.
Nesakau, kad, mirus dabartiniam Putinui, jie Putiną pakeis Putino mechanine lėle-robotu, greičiau jie vis tik žengs jau išbandytu antrininko panaudojimo keliu, kai Rusijoje daug svarbesniu valdžios legitimizacijos, o taip pat gyvųjų ir mirusiųjų vienybės centru už negyvėlio kūno demonstravimą taps Putino antrininkų fermos…
***
o ir daugtaškis kartais byloja
kažką daugiau nei nutyli. –
toli nuo būties stovi
rusų valdžios bendrabutis.
kremliaus dvylikaaukštis.
raudonųjų žvynų slibino stiliaus.
Nieko nėra amžino. Rusija subyrės iš vidaus. Ir Putleris savo atominėmis bombomis neturės ko bombarduoti.