Kai jūs nueinate į kirpyklą ir jums išplauna plaukus, o po to dar ir apkerpa pagal jūsų pageidavimą, jūs galimai ne tik užmokate už kokybišką paslaugą, bet ir paliekate arbatpinigių. Tačiau smegenų išplovimo paslauga tiesiogiai nėra nurodyta jokios įmonės kainoraštyje, be to, niekas iš mūsų laisva valia tokio aptarnavimo nepageidauja, nes smegenų išplovimo frazeologizmas pirmiausiai nurodo į kažkokį mentalinį žmogaus sužalojimą, jo spontaniškos raiškos apribojimą.
Didžiųjų interneto dienraščių Lietuvoje įvesti mokesčiai skaitytojui man iš dalies primena tokį jėga primetamą apsimokėjimą už smegenų išplovimą.
Kam reikalingi pinigai vaikams ir milicininkams, – klausia sovietinių laikų humoro kultinių rašytojų pora, nuduodanti, kad minimi personažai galėtų išsiversti ir be pinigų.
Jeigu kalbama rimčiau, didieji Lietuvos interneto dienraščiai neabejotinai yra pasišventę leftizmo idėjų pridaiginimui Lietuvoje, o tokios misijos įgyvendinimo finansinį tvarumą su pertekliumi užtikrina dėl auditorijos gausos čia besiveržianti reklama, taigi – kam reikėjo leftizmo propagandos trubadūrams dar ir apmokestinti tas nekaltas aveles, dėl kurių imlumo durninimui ir yra įgalinti pradėti savo veiklą?
Taigi, galimas daiktas, net ne finansinių šaltinių pagausinimas, o besiveržianti per kraštus arogancija ir pikta pašaipa, kad jums išskalbs smegenis už jūsų pačių pinigus, buvo svarbiausias didžiųjų interneto dienraščių skaitytojų apmokestinimo stūmoklis.
Nori nenori, prieš akis iškyla bent išoriškai panašūs įvykiai iš kelių dešimtmečių praeities.
Nedidelė paslaptis, kad, Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Rusija neretai čia bandė primesti savo interesus papirkinėdama valstybės tarnautojus, galimai ir politikus bei kitus įtakingus asmenys. Tarkime, buvo tokia Rusijos išlaidų, skirtų papirkinėjimams, eilutė.
Tačiau vienu metu, – aš tą momentą esu labai aiškiai fiksavęs ir aprašęs spaudoje, – buvo nuspręsta, kad šioje veikloje reikia diegti ūkiskaitą, kuri iškart parodytų, kad papirkinėjimams skirti pinigai nėra išmesti į balą, bet labai greitai sugrįžta keleriopai ar net šimteriopai pasidauginę, nors, žinoma, papirkinėjama buvo ne tik pinigais, bet ir teikiamomis privilegijomis bei galimybių atvėrimu reikalingiems žmonėms.
Tąsyk iliustracijos labui tai bandžiau visų pirma parodyti per tuomet ypač suklestėjusią ir milžinišką politinę įtaką Lietuvoje turėjusią Rusijos elektros energetikos pardavimų Lietuvoje tarpininkų veiklos pavyzdį. Kas be ko, man už tokios nuomonės paviešinimą tada grasino teismais, buvau ilgai šantažuojamas, tačiau įdomiausiai vis tik yra tai, kad šiandien tokia grasinimų ir bausmių taktika už nuomonių, kurios netelpa į didžiųjų leftistinių portalų ankštą kaip karstas dėžutę, paviešinimą su atsitiesiančios spyruoklės jėga sugrįžtą atgal į mūsų gyvenimą.
Atskirai pakalbėkime apie internetinį dienraštį delfi.lt. Tai, kas pasakyta apskritai apie didžiųjų leftistinės pakraipos interneto dienraščių, nusitaikiusių į žmogaus sąmonės nususinimą, veiklą, delfi.lt turėtų tikti pirmiausiai, jeigu nebūtų keletas neįtikėtinų pateiktos schemos atžvilgiu išimčių.
Visų pirma čia yra politikų tribūna, kur politinė nuomonių įvairovė neišvengiamai pasimato. Kita vertus, kartas nuo karto delfi.lt suteikia tribūną autoriams, kurie generuoja alternatyvias leftistinių nuomonių gaminimui sustyguotam mechanizmui nuomones. Paskutinį kartą toks neįtikėtinas tiesos nuotykis buvo Gedimino Merkio talentingai sukurpto straipsnio pasirodymas delfi.lt puslapiuose.
Ar toks kitos nuomonės čia parodymas yra gudrus redakcijos pasirinkimas, siekiant primesti objektyvumo regimybę, ar redakcija vis tik taip ryžtas, nežiūrint nieko, išsaugoti padorumo likučius – apie tai ką nors daugiau negaliu pasakyti…
Kitas dalykas, kad ta alternatyvi leftizmui ir talentingai išdėstoma nuomonė į delfi.lt yra įsileidžiama labai retai, jeigu leistumėte man spręsti iš akies, sakyčiau, kad procentinė proporcija yra maždaug 98 : 2.
Josifas Brodskis, norėdamas patikslinti žodžio „retas“ reikšmę per palyginimą sako taip: retas kaip detektyvinio žanro filmas sovietinėje TV. Iš tiesų, sovietiniais laikais, kai buvo manoma, kad, tobulėjant socializmo sanklodai, mažėja nusikaltimų, kriminalinio turinio filmai ideologiškai buvo nepageidaujami.
Kita vertus, iš lietuviškų pasakų skaitymo patirties butų galima pasakyti, kad tai yra toks retas įvykis kaip žibučių pražydėjimas ant sniego. O, pratęsiant palyginimą, dar būtų galima pridurti, kad skaitytojai Lietuvoje didžiųjų interneto portalų yra išvyti basomis ieškoti žibučių miške per didžiausius žiemos speigus.
Tam tikra apgaulės forma reikėtų laikyti ir primestą žmonėms tų interneto dienraščių slapukų politiką, kuri visiškai prakiurdina skaitytojų privatumo erdvę, paverčia juos panoptikumo objektais, matomais nuo dugno per skaidrų ledą užklimpusiais basomis. Kadangi iš tokio žmogaus privatumo naikinimo žiniasklaidos priemonių savininkai pelnosi, skaitytojų gausą čia jau galima prilyginti pievagrybių, užaugintų fermose ir skirtų parduoti, derliui.
Konstituciniam Teismui galėtų būti iškelta tikrai aktuali ir nuodugnaus paaiškinimo reikalaujanti užduotis: ar tokia slapukų politika neprieštarauja LR Konstitucijai?
Žinoma, didelės garbės neprideda ir tai, kad tokia leftistinė žiniasklaida labiau nei velnio baiminasi savo skaitytojų galimai nepriklausomos nuomonės pareiškimų, kaskart vis išradingiau ribodama skaitytojų komentarų rubrikos veiksnumą.
Kažką panašaus į gerą žodį pasakiau apie delfi.lt redakcinę politiką, tačiau to paties negaliu pasakyti apie minimo portalo skaitytojus, kurie su savo nuomonėmis čia lengviau pasimato nei panašiuose leidiniuose (galiausiai tik čia galiu be ypatingų pastangų ir specialių procedūrų susipažinti su skaitytojų nuomonių įvairove komentarų rubrikoje).
Kažkada vienas protingas mokytojas yra pasakęs, kad antroji karta nuo interneto yra dar kvailesnė nei pirmoji karta, tačiau statistinis delfi.lt skaitytojas, kaip pasirodė bent man, jau yra absoliučiai tobulo kvailumo, kai patobulėti ta kryptimi toliau neįmanoma, pavyzdys, išplautos sąmonės iki pašaknų muziejinis eksponatas, kitaip nepasakysi. Nesunku tuo įsitikinti, atsivertus čia registruotų skaitytojų komentarų rubriką, nepraleiskite progos – pasilinksminti, net jeigu sielą galiausiai prislėgs liūdesys…
