Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rišis Sunakas
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas pirmą kartą užsiminė apie pasitraukimą iš tarptautinės sutarties, teigdamas, kad „sienų saugumas ir nelegalios migracijos kontrolė yra svarbiau nei mūsų narystė bet kokiame užsienio teisme“.
Didžioji Britanija pasitrauks iš Europos Žmogaus teisių konvencijos, jei ji ir toliau trukdys vyriausybei stabdyti nelegalią imigraciją, pareiškė ministras pirmininkas Rišis Sunakas (Rishi Sunak).
Konservatorių partijos lyderis pirmą kartą atvėrė galimybę atšaukti Didžiosios Britanijos narystę tarptautinėje sutartyje, leisdamas suprasti, kad jis gali stoti dešiniųjų savo parlamentinės partijos narių pusėn, kurie mano, kad nesugebėjimas kontroliuoti imigracijos buvo esminis veiksnys, lėmęs blogėjančią visuomenės nuomonę prieš artėjančius rinkimus.
Kalbėdamas su laikraščio The Sun politiniu redaktoriumi Hariu Koulu (Harry Cole) naujoje laikraščio laidoje Never Mind the Ballots (angl. – Niekada nesirūpinkite balsavimo biuleteniais), R. Sunakas sakė, kad „sienų saugumas ir nelegalios migracijos kontrolė yra svarbiau nei mūsų narystė bet kokiame užsienio teisme“.
„Kai žmonės nesilaiko eiliškumo ir atvyksta čia nelegaliai ir paskui daro spaudimą viešosioms paslaugoms, o mes negalime jų pašalinti taip, kaip norime, tai nėra teisinga. Tai žeidžia mano teisingumo jausmą, o teisingumo jausmas yra esminis mūsų charakterio bruožas“, – sakė premjeras, kalbėdamas apie besitęsiančią krizę prie pietinių Anglijos krantų.
Nelegali imigracija į Didžiąją Britaniją po praėjusių metų pabaigoje buvusio trumpo atokvėpio vėl didėja: šiemet, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, nelegalių sienos kirtimų skaičius išaugo 43 proc. Velykų sekmadienį į Kentą atplaukė dar 442 žmonės devyniose mažose valtyse, todėl valdančiajai partijai, kuri istoriškai gynė įstatymus ir tvarką, problema dar labiau išaugo.
R. Sunakas jau seniai siūlo atsakymą – Ruandos politiką, pagal kurią nauji atvykėliai, neturintys teisės likti Didžiojoje Britanijoje, būtų išvežami į šią Afrikos valstybę, jei jų nebūtų galima grąžinti namo. Tačiau šis teisės aktas buvo užginčytas, o dėl nepalankaus Aukščiausiojo Teismo sprendimo praėjusiais metais reikėjo priimti papildomus įstatymus, kuriais Ruanda būtų patvirtinta kaip „saugi šalis“; šiuo metu Lordų rūmuose svarstomas įstatymo projektas yra sulaikytas.
„Noriu nedviprasmiškai pareikšti, kad jei atvyksite į mūsų šalį nelegaliai, negalėsite čia pasilikti. Todėl darau viską, ką galiu, kad šis įstatymo projektas būtų priimtas parlamente, kad galėtume pradėti siųsti žmones į Ruandą, o kai tai padarysime, pamatysite, kad žmonės nustos atvykti“, – laikraščiui The Sun sakė R. Sunakas.
JK ministras pirmininkas, paklaustas konkrečiai dėl galimo trukdžio, kuriuo laikomas EŽTT (Europos Žmogaus teisių teismas, red.), tvirtino esąs įsitikinęs, kad vyriausybės planas „atitinka visus mūsų iš anksto apgalvotus įsipareigojimus, įskaitant EŽTT“, tačiau pasiliekama teisė pasitraukti iš sutarties, jei iki to būtų prieita.
Jis teigė, kad Didžiosios Britanijos sienų kontrolė yra „esminis mūsų, kaip šalies, suverenumo elementas“ ir kelis kartus pakartojo, kad kova su nelegalia imigracija yra „svarbesnė už mūsų narystę bet kokiame užsienio teisme“.
Konservatorių partija susiduria su, atrodytų, neįmanoma užduotimi išlaikyti valdžią per kitus rinkimus, kuriuos R. Sunakas turi paskelbti iki kitų metų sausio pabaigos, nes rinkėjai, kurie parėmė partiją per 2019 m. rinkimus, palieka ją trimis kryptimis.
Pirmiausia, kai kurie darbininkų klasės rinkėjai, daugiausia šiaurės Anglijoje, palaikę tuometinio ministro pirmininko Boriso Johnsono pažadą „įvykdyti Breksitą“, grįžo prie savo leiboristinių šaknų. Kiti pavargo nuo sulaužytų pažadų dėl imigracijos ir išreiškė susirūpinimą dėl didelių valstybės išlaidų „nuliniams taršos išmetimams“ bei persimetė link naujai susikūrusios partijos Reformuok Jungtinę Karalystę – dešiniojo sparno grupės, kurią remia konservatyvusis transliuotojas Naidželas Faradžas (Nigel Farage). Tuo tarpu daugelis dėl didėjančio nusivylimo R. Sunako administracija rinkimų dieną tiesiog ketina likti namuose.
Konservatorių parlamentinei partijai, kurios apklausų rezultatai šiuo metu vidutiniškai siekia apie 20 proc., t. y. mažiau nei pusę sero Keiro Stamerio (Keir Starmer) leiboristų partijos palaikymo ir tik šiek tiek daugiau nei partijos Reformuok Jungtinę Karalystės, kurios palaikymas apklausų rezultatuose yra geriausias per visą jos istoriją ir siekia 15–17 procentų.
Vienas konservatorių parlamento narys sakė Remix News portalui, kad ši partija rizikuoja likti trečia dviejų žirgų lenktynėse, turėdamas omenyje faktą, kad partijos Reformuok Jungtinę Karalystę palaikymas apklausose šiuo metu yra aukštesni nei konservatorių Velse.
Kitas šaltinis, artimas vadovaujantiems vyriausybės nariams, mums patvirtino, kad serui Grejamui Breidi (Graham Brady), 1922 m. komiteto, prižiūrinčio konservatorių lyderystės konkursus, pirmininkui, buvo pateikta daugiau kaip 30 laiškų dėl nepasitikėjimo Rišiu Sunaku, ir tai galbūt paaiškina pasikeitusią premjero poziciją EŽTT klausimu.
Kitos žiniasklaidos priemonės citavo teisės aktų leidėjus, įskaitant serą Saimoną Klarką (Simon Clarke), buvusį Iždo vyriausiąjį sekretorių, kurie tvirtina, kad norint inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimo reikia tik „dar poros laiškų“.
Šiuo metu norint inicijuoti balsavimą Bendruomenių Rūmuose, kuris, jei būtų pralaimėtas, nuverstų ministrą pirmininką ir priverstų surengti lyderio rinkimus likus vos keliems mėnesiams iki rinkimų, reikia gauti 53 parlamento narių konservatorių laiškus.
Šaltinis: Remix News
