Edvardas Čiuldė. Prezidento rinkimų smulkmenos

Apžvalgininkai sako, kad tokių nuobodžių LR prezidento rinkimų dar nėra buvę, neva rinkimams trūksta intrigos ir asmenybių susidūrimo, taigi, patikėjęs tokiais aiškinimais, netyčia gali pagalvoti, kad 2024 m. šalies prezidento rinkimai yra tas atvejis, kai neršia smulkmė.

Tačiau smulkmena nelygi smulkmenai.

Štai ta pati Ingrida Šimonytė mums atkakliai bandė įpiršti įsivaizdavimą, kad viskas yra tik greitai praeinančios ir užsimirštančios smulkmenos, kai esą kitą kartą galėsite išsirinkti į valdžią kitus, labiau jums tinkamus, tačiau pati ilgai ir nuobodžiai kenkusi lietuvybės puoselėjimo reikalams didesnėmis ar mažesnėmis dozėmis beveik 4 metus, priešpaskutinę akimirką jau paknopstomis pasistengė pakišti gigantišką kiaulę lietuviškai populiacijai, su bendraminčių pagalba atidariusi šliužus menkai reguliuojamai kitataučių emigracijai, atsitempiančiai su savimi į mūsų šalį rusiško pasaulio surogatų bagažą (kas be ko, karo pabėgėliai ukrainiečiai nepriklauso šiai kategorijai). Todėl šiandien jau galima klausti – ar nepavogė iš mūsų Šimonytė to kito karto, ar į dugną taip sparčiai pradėjusį grimzti laivą vėliau iš tiesų turėsime valios ir galios pasukti kita kryptimi?

Todėl posakį, neik su velniu obuoliauti, nes jis gali pavogti tavo sielą, galima pratęsti, raginant neįsileisti nė už ką į valdžią Šimonytės, kai dėl tokio smulkmeniško neapdairumo galima prarasti net Tėvynę. Taigi, nesakykite man, kad nėra jokio reikalo apie tą patį kalbėti dar kartą ir dar kartą, kartoti visiems žinomus dalykus, kai jūs tuos visiems žinomus dalykus ir smulkmenas taip dažnai imate ir pamirštate.

Jūs turite teisę galvoti kaip jūs norite, tačiau aš pats negaliu atsikratyti įspūdžio, kad būtent Šimonytė užkėlė LR prezidento rinkimų nešvarumo lygio kartelę iki anksčiau neįsivaizduojamų Lietuvos lygumuose aukštumų, tapdama visų laikų politinių rinkimų nešvarumo lydere-purvinąja ledi, dama su tamsiai dėmėta kaip vilko gerklė suknele. Kad ir kaip žiūrėtume, iš visų šiandien dirbtinai forsuojamų, baltomis siūlėmis atidygsniuotų rinkimų skandalų atkakliai styro Šimonytės ausys.

Tarsi ir mažmožis, tačiau labai nemaloni smulkmena yra tai, kad prezidento rinkimų debatuose aną pirmadienį iš visų pretendentų, suvarytų į krūvą, tarpusavyje labiausiai kandžiojosi būtent Nausėda ir Vėgėlė. Dėl to akivaizdžiai nelaimėjo nei vienas, nei kitas, o savo akcijas turėjo progą pasikelti Šimonytė, nors, žinoma, tikrai ne taip aukštai šovė į viršų, kaip rodo delfi.lt inscenizuotas išankstinis balsavimas, kad rinkimų dieną už Šimonytę yra nusiteikę balsuoti 3 kartus didesnis rinkėjų skaičius nei už Vėgėlę. Ar aš jums nesakiau, kad delfi.lt registruotų skaitytojų kontingentas yra kvailiausių žmonių Lietuvoje padermė?

Jūs patys privalote nuspręsti, smulkmena tai, ar ne smulkmena, kad, užsimojusi pasimatuoti didesnę kepurę nei to yra verta, besivaikydama prezidento posto žaltvykslės, žaisdama čia be taisyklių, Šimonytė nuvarė savo įvaizdį taip žemai, kad jau kyla klausimas – ar vis dar kotiruojama kaip viena iš TS-LKD partijos lyderių, anoji neprimes visai partijai blogos reputacijos iš nešlovės užkrato?

Kad ir kaip ten būtų, sunku įsivaizduoti, kad kažkada legendine laikytai partijai ruošiasi vadovauti moterėlė, kuri pagal paskutinius sociologinius tyrimus jau yra laikoma nepopuliariausiu politiku Lietuvoje.

Visa kita yra smulkmenos, kurių net neverta minėti, nebent, užbaigiant pastraipą, prabėgomis dar būtų galima užsiminti apie tokią naują smulkmenų smulkmenėlę, jog į prezidentinių rinkimų kampaniją ruošiasi tiesiogiai įsikišti prokuratūra, kelianti Remigijui Žemaitaičiui kaltinimus dėl nesubalansuotų ištarų, kvalifikuojamų kaip antisemitiniai pasisakymai.

Labai jau švelniai tariant, taip švelniai, kad švelniau nebūna, R. Žemaitaitis nėra mano herojus. Kažkada turėjau progą pavadinti jį labiausiai prorusišku politiku Lietuvoje, tiesą sakant, dar ir dabar nupurto, prisimenant kaip jis žemai nusilenkęs prikišamai rodo savo troškimą išbučiuoti Putino pakalikų kanopas, jeigu gerai prisimenu, ilgai nepripažino Krymo okupacijos fakto. Tačiau, prokuratūrai kaltinant Žemaitaitį, kad jis demonstruoja nepagarbą žydų tautai, pravartu būtų prisiminti, jog Žemaitaitį nešvankumu daugelį kartų lenkia toks Arkadijus Vinokuras, nepraleidžiantis nė menkiausios progos pademonstruoti panieką ir nepagarbą lietuvių tautai, kai Žemaitaičio antisemitizmas, palyginus su Vinokuro antilietuvizmu, yra tik vaikų darželis, o, kita vertus, tokie kaip minėtas Vinokuras savo provokacijomis didžiąja dalimi ir prisideda prie galimos nemeilės bendrapiliečiams žydams pakurstymo.

Ar prokuratūra nors kartą bandė atkreipti dėmesį į tai, kad, be visa ko kito, tokie Vynokuro teiginiai, jog lietuvių tauta dėl neišsivystymo ar dar kažkokių kitų priežasčių (nesupratau – kodėl) neturi teisės į savo istorinį pasakojimą, neužtraukia baudžiamojo persekiojimo? Tai nepatraukia prokuratūros dėmesio kaip konjunktūros požiūriu menkavertis arba net pavojingas pernelyg entuziastingam tyrėjui atvejis, ar ne? Kita vertus, Lietuvoje savo įtaka bando įtvirtinti sekta ar kaip kitaip ją pavadinti, kuri skelbia, kad visame pasaulyje Holokaustą sukėlė lietuvių tauta. Kaip atrodo bent man, tokių nuomonių tiražavimu pačioje Lietuvoje užsiima kriminalinė gauja, maitinama svetimais pinigais ir karjeros pažadais, taigi prokuratūrai tikrai būtų čia ką veikti, jeigu būtų valios prisikasti iki tiesos ir užkardyti kelią tautinės nesantaikos kurstytojams.

Jeigu nepuoselėsime tautinės savigarbos, galiausiai neliks ir valios ginti savo šalį galimų negandų ir išbandymų metais. Tai jau ne smulkmena, ar ne?