Na ką, iš mano priešrinkiminio trijų norų sąrašo išsipildė tik vienas. Laisvės partijos iškeltas kandidatas D. Žalimas tikrai surinko mažiau 5 proc. O konkrečiai – gavo 3,5 proc. rinkėjų balsų, kas dar kartą Laisvės partijai turėtų pasiųsti labai nekokį signalą dėl šios partijos ateities.
Be abejo, Laisvės partija gali bandyti guostis tuo, kad suveikė strateginis balsavimas ir D. Žalimo elektoratas labiau rinkosi stipresniąją kandidatę I. Šimonytę tam, kad į II turą nepraleistų I. Vėgėlės. Tačiau, kaip vakar teisingai pažymėjo M. Jastramskis, pati I. Šimonytė irgi ne marias balsų surinko. Tai jei Šimonytės balsų kiekyje yra dar ir kažkokia dalis D. Žalimo strategiškai nubalsavusių rinkėjų, tai…
Pereikime prie E. Vaitkaus. Aišku, galėjau susiprasti, kad E. Vaitkui atiteks dauguma LLRA ir Tomaševskio balsų, nes jų šiuose rinkimuose nebuvo. Galėjau ir susiprasti, kad E. Vaitkus paims ir dalį rusakalbių Darbo partijos rinkėjų, nes DP šiuo metu labai panašu, kad išgyvena priešmirtines konvulsijas. Bet nesusipratau, tai čia mea culpa.
Ir pereikime prie I. Šimonytės. Šimonytė šiuose rinkimuose liko antra ir pateko į II Prezidento rinkimų turą, irgi priešingai mano norams. Dėl tokio rezultato, kad ir kaip bebūtų keista, Ingrida ir TS-LKD, visų pirma, turėtų siųsti padėkas Lietuvos apeliaciniam teismui, praeitų metų lapkritį nuteisusiam ir nubaudavusiam Liberalų sąjūdį, ko pasekmėje Liberalų sąjūdis liko be pinigų ir nebeturėjo iš ko Prezidento rinkimuose kelti V. Čmilytės kandidatūros. O taip pat padėka, gėlės, tortas ir šampanas turėtų būti siunčiami ir R. Žemaitaičio štabui, nes R. Žemaitaitis su savo fenomenaliu pasirodymu nuskėlė I. Vėgėlės ženklią elektorato dalį.
Tačiau, išsijungus žiniasklaidos kamerų objektyvams, spėju, kad visi plojimai, šypsenos ir šaudomas šampanas Ingridos štabe nutilo iš karto. Nes I. Šimonytė vakar surinko lygiai tiek pat balsų, kiek 2019 metų rinkimuose surinko tuometinis premjeras S. Skvernelis. Skirtumas tik toks, kad S. Skvernelis tuomet tokį rezultatą pasiekė rinkimuose turėdamas visą eilę konkurentų ir be jokio strateginio balsavimo.
O va Ingrida tokį rezultatą, praradus maždaug trečdalį už ją 2019 metų rinkimuose balsavusių rinkėjų, pasiekė tik dėka Čmilytės konkurencijos nebuvimo, o D. Žalimo rinkėjams galimai balsuojant strategiškai už ją. Taigi, Ingridos 19,5 proc. surinktų balsų dalyje galimai yra dar koks procentas D. Žalimo rinkėjų, o taip pat ir dauguma Liberalų sąjūdžio rinkėjų. Liberalų sąjūdis per rinkimus tikrai rinks kokius 5–7 proc. balsų, o gal ir daugiau.
Dar daugiau pasakysiu: Ingridos gautų balsų dalyje galimai yra ir dalis Demokratų sąjungos elektorato. Nes ši partija iškėlė panašaus profilio kandidatą G. Jeglinską, tačiau niekaip nesugebėjo jo išsukti. Tikrai per rinkimus nebus taip, kad Demokratų sąjunga rinks 1,3 proc., kiek surinko G. Jeglinskas.
Viską apibendrinus, po vakar dienos švęsti tikrai turi pagrindą G. Nausėda, R. Žemaitaitis ir E. Vaitkus. Jiems šį rytą galva jei dėl ko nors ir skauda, tai tik dėl per didelio kiekio suvartotų antiveryginių preparatų. O visiems likusiems didesnį ar mažesnį galvos skausmą kelia rinkimų rezultatų analizė.
Tegul bus politinė reklama.
R. Žemaitaičio ir E. Vaitkaus gauti balsai tikrai rodo Tam tikras kai kurias tendencijas. R, Žemaitaitis, kaip ir P. Gražulis labai ilgą laiką buvo Seimo, tiksliau sakant, viešosios erdvės klounai. Žinoma, scenoje visada reikia klounų, bet jie turi būti patrauklūs, taiklūs ir gudrūs. O to tikrai nebuvo. Politikas privalo atsakyti už savo žodžius, o R. Žemaitaitis dažnai pliurpdavo bet ką, tik ne tai, kas aktualu. E. Vaitkaus atvejis – sudėtingesnis.