2024 05 20 Anykščiuose vyko susitikimas/pokalbis su Lietuvos partizanu, politiniu kaliniu ir tremtiniu, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriumi, dim. ltn. Jonu Kadžioniu- Bėda. Susitikimo metu buvo prisiminta artėjanti Lietuvos antrosios sovietų okupacijos 80-mečio sukaktis. Pokalbyje Jonas Kadžionis pasidalino savo atsiminimais apie žmones ir įvykius kalinimo ir tremties vietose, apie sovietinės valdžios terorą ir kitus svarbius dalykus ateities kartoms Lietuvoje.
Jonas Kadžionis-Bėda gimė 1928 m. sausio 29 d. Piktagalio kaime (dabar Anykščių r.) Jo tėvai: Aleksas Kadžionis (1876–1941) ir Petronėlė Kalibataitė-Kadžionienė (1890–1977) iš Žvirblėnų kaimo buvo ūkininkai. Šeimoje Jonas augo su penkiais broliais ir penkiomis seserimis.
1936–1940 m. Jonas mokėsi Pienionių ( dabar Anykščių r.) pradžios mokykloje ir baigė keturis skyrius.
Antrosios sovietų okupacijos pradžioje 1948 m. pavasarį ištrėmus tėvus, vengdamas tarnybos sovietinėje kariuomenėje, Jonas Kadžionis 1948 m. gegužės 25 d. tapo Lietuvos partizanu. 1948–1949 m. buvo LLKS Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Tigro būrio partizanas, pasirinkęs Bėdos slapyvardį. Nuo 1949 m. lapkričio pradžios Jonas buvo ir Butageidžio kuopos vadas, kai tuo metu aktyvi ir ginkluota partizaninė kova šiose apylinkėse baigėsi.
1949–1953 m. J. Kadžionis-Bėda buvo Laisvės rajono kovotojas, išsilaikęs tarp trijų paskutinių šio rajono partizanų, gyveno slapstydamasis miško bunkeriuose Kavarsko-Dabužių-Traupio apylinkėse.
1953 m. gegužės 22 d. J. Kadžionis-Bėda kartu su žmona Lietuvos partizane M. Gedžiūnaite-Kadžioniene-Sesute, suimto partizano Mykolo Janulio-Tautvydo buvo apgaule įviliotas į pasalą prie Putriškių kaimo (dabar Anykščių r.) ir sovietų agentų- smogikų suimtas. 1953 m. rugsėjo 12 d. SSRS Pabaltijo karo tribunolas jį ir jo žmoną nuteisė po 25 metus kalėti ir po 5 metus tremties. 1954 m. vasario 2 d. jis buvo išgabentas į bausmės atlikimo vietą sovietinėje Rusijoje.
Jonas Kadžionis atsisakęs prašyti malonės ar prisipažinti buvęs suklaidintas, kalėjo visą jam skirtą 25 metų bausmės laiką. Iš pradžių 1954–1958 m. jis buvo laikomas Kamyšlage (Omsko sritis), kur dirbo medienos apdirbimo fabrike. Perkeltas 1958 m. vasario 1 d., 1958–1961 m. jis buvo kalintas Oziorlage (Irkutsko sritis), statė naftos perdirbimo gamyklą Taišete. Vėl perkeltas 1961 m. lapkričio 17 d., 1961–1972 m. J. Kadžionis buvo kalinamas Dubravlage – 11, 7 ir 17 Mordvijos lageriuose, 1972–1978 m. kalėjo Uralo lageryje Kučino 36 (Čiusovojaus r., Permės sritis), dirbo lentpjūvėse.
1978 m. gegužės 23 d. atlikęs bausmę buvo paleistas iš lagerio, jis grįžo į Lietuvą, apsigyveno pas žmoną Pajūryje (Šilalės r.), dirbo Pajūrio bažnyčios valytoju. Sovietų okupacinės valdžios persekiojamas, Jonas kiek laiko slapstėsi, paskui buvo apkaltintas veltėdžiavimu ir 1983 m. buvo ištremtas į Kaliningrado sritį (Rusija), ten dirbo lentpjūvėje, kol 1989 m. išėjo į pensiją.
1989 m. kovo mėn. Lietuvos Sąjūdžio atgimimo metais J. Kadžionis gavo teisę grįžti gyventi į Lietuvą. Skaudvilės (Tauragės r.) parapijos klebono kun. Jono Kaunecko, vėliau Panevėžio vyskupo, pakviestas, 1989–1992 m. gyveno Adakave (Tauragės r.), paskui persikėlė į savo tėviškę ir nuo 1992 m. gyveno Bebrūnuose (Anykščių r.), o vėliau įsikūrė Anykščiuose.
1949 m. vedė, žmona Lietuvos partizanė Malvina Gedžiūnaitė-Kadžionienė-Sesutė (1923–1992). 1953–1967 m. buvo politinė kalinė ir tremtinė. Turėjo sūnų Antaną Kadžionį (1950–2020).
1998 m. balandžio 14 d. Jonas Kadžionis buvo pripažintas Lietuvos kariu savanoriu, 1998 m. gegužės 13 d. jam buvo suteiktas dim. leitenanto laipsnis.
Jono Kadžio iniciatyva įrengtas memorialas žuvusiems Traupio apylinkių laisvės gynėjams atminti Klaibūnuose (2002 m.), paženklintos kelios partizanų kovų, žūties ar palaidojimų vietos Kavarsko apylinkėse.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras parengė ir išleido Jono Kadžionio-Bėdos prisiminimų knygą „Per skausmo pelkes” (2020 m., antrasis pataisytas leidimas – 2021 m.).
Jonas Kadžionis yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino 3-ojo laipsnio ordinu – Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2000 m.), Lietuvos krašto apsaugos sistemos lygmens Generolo Jono Žemaičio medaliu. Jonas Kadžionis yra vienas iš septynių Lietuvos partizanų (kartu su Jonu Abukausku, Vytautu Balsiu, Jonu Čeponiu, Bronislovu Juospaičiu, Juozu Jakavoniu ir Juozu Mociumi), kuriems LR Seimas paskyrė Laisvės premija (2019 m.).
