Dominykas Vanhara. Kaip sumažinti bankų įkainius?

Viena iš visuomenei aktualių temų artėjančiuose Seimo rinkimuose yra nuolatos ir drastiškai brangstantys Lietuvoje veikiančių komercinių bankų įkainiai, kuriuos lydi nuolatos blogėjančios bankų klientų aptarnavimo sąlygos. Regionuose uždarinėjami bankų skyriai, mažinamas bankomatų skaičius, į banko skyrių kai kuriuose regionuose tenka važiuoti ir po 30 km, o ir priimtas būsi tik iš anksto susitaręs, neretai – po kelių savaičių. Beveik kaip pas gydytoją. Taigi, bankinių paslaugų kaina nuolatos brangsta, o sąlygos – nuolat blogėja.

Savo ruožtu, visų bankų pelnas išaugo iki rekordinio milijardo eurų. O kai kas nors drįsta užduoti klausimą, kodėl jūsų paslaugos yra tokios brangios ir tokios blogos, gaunamas atsakymas maždaug kaip iš to seno anekdoto: „Nepatinka kaina? Tai pavaikščiok po turgų, gal geriau rasi“. O kodėl bankai taip elgiasi? Nes konkurencija bankiniame sektoriuje yra sumažėjusi iki minimumo.

Nekompetentingi populistai prieš rinkimus gali rėkti, kad problemą spręsime „priimdami įstatymą, įpareigojanti bankus sumažinti įkainius ir atpiginti paskolas“. Nieko panašaus neįvyks. Valstybė negali reguliuoti privataus verslo kainų, o jei ir pareguliuotų, tai drastiškai pablogintų Lietuvos investicinį klimatą bei galimai lemtų visos eilės ES teisės aktų pažeidimą.

Tai ką daryti? Atsakymas į šį klausimą yra tuo pačiu ir labai lengvas, ir labai sudėtingas. Labai lengvas, nes jis akivaizdus – reikia didinti konkurenciją bankiniame sektoriuje, kadangi kuo didesnė konkurencija tarp bankų, tuo geresnės sąlygos bus bankinių paslaugų vartotojams. O sudėtingas – nes tą konkurenciją tarp bankų padidinti nėra lengva.

Dabartinė valdžia, kuri iš dalies ir sukūrė sąlygas bankams piktnaudžiauti dominuojama padėtimi rinkoje, priimdama visą eilę įpareigojimų naudotis bankų paslaugomis, dabar kaip Antrojo Kristaus Atėjimo laukia kažkokio naujo užsienio banko atėjimo į Lietuvą. Kad va tuoj tuoj, ateis naujas užsienio bankas į Lietuvą, ir „išganys“ visus bankų paslaugų vartotojus. Iš anksto puolu visus nuraminti – ne, jokio „išganymo“ nebus.

Net jei tas užsienio bankas ir tikrai ateitų, jis ateiti į Lietuvą gali tik 2 būdais. Pirmasis – nusipirkus kažkokį Lietuvoje jau veikiantį banką, kas, kaip puikiai supratote, konkurencinės aplinkos bankiniame sektoriuje nepaskatintų, nes visi rinkos žaidėjai liktų tie patys, pasikeistų tik vieno iš jau veikiančių bankų akcininkas. Antrasis – pradėti veiklą Lietuvoje „nuo nulio“, t. y. atsidarinėti „nuo nulio“ savo skyrius, samdyti darbuotojus, pritraukinėti klientus, reklamuoti savo paslaugas. Ir toks procesas, iki kol šis bankas įsitvirtintų rinkoje, gali užtrukti ir 10 metų, o, kaip rodo nesena Danske banko patirtis, ir nebūtinai pasibaigtų sėkmingai. Tokiu atveju, jei konkurencija bankiniame sektoriuje ir paspartėtų, tai tik labai ilguoju laikotarpiu.

O tai ką daryti? Negi visa visuomenė ir toliau bus priversta uždirbinėti bankams po milijardą pelno kas metus, mainais gaudama vis blogesnę paslaugų kokybę? Ne, nebūtinai. Reikia tik sumanumo ir politinės valios.

Konkrečiai – yra būdas padidinti konkurenciją bankiniame sektoriuje labai greitai ir efektyviai, kadangi valstybė jau dabar turi beveik visą reikalingą infrastruktūrą, kad tai būtų padaryta. Reikia tik žinių ir politinės valios.

Kalbu aš, be abejo, apie valstybės valdomą įmonę AB „Lietuvos paštas“. Jei jau dabar keliate antakius, tai galiu nuraminti, kad Lietuvos paštas JAU DABAR teikia dalį finansinių paslaugų, konkrečiai – priima ir vykdo mokėjimus (ką daro ir bankai), keičia valiutą (ką irgi daro bankai). Pagal Lietuvos banko duomenis, AB „Lietuvos paštas“ šiuo metu turi dvi licencijas: elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir valiutos keityklos operatoriaus licenciją.

Ką reikėtų visų pirmą padaryti, tai AB „Lietuvos paštas“ pakeisti šias dvi paminėtas licencijas į vieną klasikinio banko licenciją. Reikalavimus banko licencijai gauti aš žinau detaliai, nemanau, kad bent kuris jų Lietuvos paštui sudarytų bent kokių problemų.

O va AB „Lietuvos paštas“ atžvilgiu gavus banko licenciją, žiūrime, ką turėtumėme:

• skyriai veikia visoje Lietuvoje ir, nors irgi gerokai „paoptimizuoti“, bet randami ne tik kiekviename rajono centre, bet ir neretame miestelyje. Joks bankas neturi net panašiai tiek skyrių, kiek turi Lietuvos paštas;
• darbuotojai – yra;
• dalis paslaugų, kurias teikia ir bankai, jau dabar yra teikiamos, kažkokias IT sistemas Lietuvos paštas turi jau dabar, reikėtų tik praplėsti jų funkcionalumą.

Taigi, bankinių paslaugų teikimo AB „Lietuvos paštas“ pagrindu startas būtų ne po truputį, bet masiškai ir visoje Lietuvoje. Pradžiai koncentruojantis bent į kasdienines bankines paslaugas, kurios aktualiausios visiems Lietuvos gyventojams ir kurių nuolatinis branginimas bei sąlygų bloginimas piktina visuomenę, o konkrečiai – banko sąskaitų atidarymas, elektroninė bankininkystė, bankiniai pavedimai, kt. Bankomatai – galima atskirų bankomatų tinklo ir nekurti, galima šią paslaugą pirkti iš privataus bankomatų tinklo operatoriaus, tokio kaip Medus, iš kurio bankai perka bankomatų tinklo operatoriaus paslaugas. Papildomai užsakant daugiau bankomatų, kuriuos pastatant Lietuvos pašto skyriuose.

Ir vuolia – konkurencija būtų drastiškai padidinta, į ką kiti Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai negalėtų nereaguoti.

Tegul bus politinė reklama.