Gegužės mėn. paskelbiau interviu su Slovėnijos opozicijos lyderiu ir buvusiu ministru pirmininku Janezu Janša. Su šiuo slovėnų politiku palaikau gerus santykius nuo 2021 m., kai pirmą kartą ėmiau iš jo interviu, o vėliau į ispanų kalbą išverčiau jo knygą „Mes atsikėlėme ir išgyvenome”, kurioje jis pasakoja apie tai, kaip Slovėnija pasiekė nepriklausomybę. Tačiau asmeniškai su juo nebuvau susitikęs iki pat neseniai, kai nuvykau į jo partijos, Slovėnijos demokratų partijos (SDS), būstinę Liublianoje.
Janša kalba labai aiškiai ir, priešingai nei daugelis politikų, nėra šiaudinis. Jis pasipriešino Jugoslavijos vyriausybei ir patyrė komunistinio režimo persekiojimus. Vėliau tapo Slovėnijos gynybos ministru ir 1991 m. nepriklausomybės kare vadovavo šalies kariuomenei. Jo gyvenimo patirtis ir trys kadencijos premjero poste rodo, kad jis yra žemiškas politikas, gerai suprantantis jį supantį pasaulį. Šiame birželio 20 d. interviu aptariame Europos Parlamento rinkimų rezultatus, Europos liaudies partijos vaidmenį ir pokyčių Europoje būtinybę.
Kaip vertinate Europos Parlamento rinkimų rezultatus?
Akivaizdu, kad Europoje pasikeitė kryptis ir kad atėjo laikas sustabdyti tam tikras pražūtingas politikos kryptis, tokius kaip ekologinis perėjimas ar migracija. Klausimas, ar turime pakankamai jėgų pakeisti tai, kas jau padaryta. Aišku, kad negalime toliau eiti šiuo keliu – būtina jį keisti.
Atrodo, kad von der Leyen nori pakartoti koaliciją su socialistais. Ar tai negali duoti priešingų rezultatų Europos liaudies partijai (ELP), nes dėl to ji gali prarasti rinkėjų pasitikėjimą?
Mums tai aišku: prieš rinkimus sakėme, kad nepalaikysime tos pačios koalicijos kaip ankstesniame etape. EPP buvo ir yra didžiausia jėga ir užima centro poziciją. Problema ta, kad kairieji suformavo bloką, kuris nesudarys jokio susitarimo su EPP, jei von der Leyen kalbėsis su konservatoriais. Problema ta, kad EPP nebuvo pakankamai tvirta, ir tai leido kairiesiems įgyti palankią poziciją, iš kurios jie gali mums nurodinėti, ką mes galime ir ko negalime daryti. Manau, kad tai buvo klaida.
Dabar situacija sudėtingesnė, nei atrodė iškart po rinkimų. Skaičiai yra nedideli ir labai tikėtina, kad Taryboje įvyks svarbių pokyčių, nes Prancūzijoje ir Austrijoje vyks rinkimai, o Nyderlanduose suformuota nauja vyriausybė. Nebus taip, kaip ankstesniame etape, kai socialistai ir liberalai turėjo ketvirtadalį Tarybos narių. Todėl svarbu, kad Europos Parlamentas atsižvelgtų į šią situaciją, į šiuos pokyčius. EPP tam turi esminę reikšmę. Be to, dabar esame stipresni, o daugelis labiau kairiųjų pažiūrų europarlamentarų mūsų gretose nebuvo išrinkti.
Vadinasi, kalbame ne apie tą pačią EPP kaip prieš penkerius metus?
Neseniai vyko balsavimas dėl naujų pirmininko pavaduotojų rinkimų, ir visi, kurie EPP kongrese balsavo prieš Ursulą von der Leyen, buvo išrinkti. Manfredas Weberis jau pasakė, kad EPP neleis liberalams ir kairiesiems nevykėliams nurodinėti mums, su kuo galime kalbėtis.
Didžiausia klaida, padaryta po rinkimų, yra ta, kad nebuvo pateikti jokie pasiūlymai, o visi tik užėmė pozicijas. EPP posėdyje pasiūliau parengti 10 punktų programą pagal pagrindinius Europos klausimus, o po to ieškoti potencialių koalicijų partnerių, tačiau ši idėja nesulaukė didelio susidomėjimo. Tą patį galiu pasakyti ir apie Europos ministrų pirmininkų susitikimą: Giorgia Meloni buvo vienintelė, kuri norėjo pateikti konkrečius pasiūlymus. Tai bloga žinia europiečiams, nes rinkimų nugalėtojai ir pralaimėtojai, užuot teikę pasiūlymus, užima pozicijas, juolab kad Europa atsidūrė tokioje keblioje padėtyje.
Kaip manote, kada baigsis šis politinis žaidimas?
Tikiuosi, kad Tarybos posėdyje pradėsime kalbėti apie europiečiams svarbius klausimus, nepaisant to, kad António Costa greičiausiai pirmininkaus Europos Vadovų Tarybai.
Taip, Portugalijoje jie labai nustebę dėl šios padėties.
Tai taip pat yra žinia, ir tai yra neteisinga žinia. EPP vyko intensyvi diskusija, ar remti A. Costą, ypač atsižvelgiant į teisinės valstybės kriterijų. Tačiau buvo pabrėžta, kad Europa remiasi kompromisais ir už tai yra atsakingi socialistai. Vis dėlto aš labai abejoju, ar Kosta pirmininkaus visą penkerių metų laikotarpį, nes numatoma, kad pasikeis Tarybos sudėtis, o kadencijos viduryje vyks formalios procedūros, skirtos padėčiai pakeisti. Tai iš tiesų yra matematinis klausimas.
Atrodo, kad kai kurie žmonės vis dar tiki „atsakingos” socialdemokratijos egzistavimu. Ar nemanote, kad tai rimta klaida, kai matome, jog skirtumai tarp socialistų ir kraštutinių kairiųjų vis labiau nyksta?
Europoje socialdemokratija išnyko. Turime radikalią kairę, nes kultūrinis marksizmas perėmė tai, kas Šaltojo karo metais buvo „normali” kairė. Tokia yra visa Europos kairė, galbūt išskyrus Daniją. Problema ta, kad mes buvome akli – kai kurie iš mūsų vis dar tokie yra – dvidešimt metų.
Ką manote apie Estijos ministrės pirmininkės Kajos Kallas kandidatūrą į ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio politikai postą?
Manau, kad tai geras sprendimas. Jos šeima labai nukentėjo nuo komunizmo ir buvo ištremta į Sibirą, todėl ji žino, ką turime omenyje, kai kalbame apie pereinamąjį laikotarpį. Tačiau rinkimuose ji, kaip ir E. Macronas, patyrė pralaimėjimą. Nugalėtojų stovykloje nėra nė vieno liberalaus lyderio.
Ispanijoje su E. Macronu siejama partija „Ciudadanos” neteko visų savo atstovų.
Taip, Vokietijoje jie taip pat susidūrė su prastais rezultatais. Nepaisant to, yra planų, kad jie gautų užsienio reikalų ministro postą, NATO vadovo poziciją arba kad Christine Lagarde išliktų Europos centrinio banko vadove.
Ką jie būtų pasiekę, jei būtų buvę laimėtojų stovykloje?
Sunku pasakyti. Tikrovė tokia, kad dabar jie turi tik 6 proc. rūmų, bet neproporcingai daug atstovų.
O Ursula von der Leyen?
Jos padėtis yra sudėtingesnė nei prieš penkerius metus, kai EPP ir kairiųjų partija sudarė aljansą, ypač per slaptą balsavimą Europos Parlamente, kur ji toli gražu neturi patogios daugumos. Netgi EPP viduje kai kurie iš mūsų balsavo prieš, o daugelis kitų susilaikė.
Mano nuomone, nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo didžiosios šalys nenori, kad Komisijai pirmininkautų stiprios asmenybės, kad galėtų joje dominuoti. Taigi, jei Ursula nebus išrinkta, jos išsirinks kitą į ją panašią asmenybę vadovauti Komisijai. Laikai, kai buvo reikalingi patyrę kandidatai ir buvę ministrai pirmininkai, jau seniai praėjo.
Tačiau dabar Europai reikia stipraus lyderio.
Jie niekada nepalaikys stipraus lyderio. Jie ieško valstybės tarnautojų.
Valstybės tarnautojų, kurie konservatorių valdomose šalyse taiko teisinės valstybės principą, bet ignoruoja tokius skandalingus atvejus kaip Ispanijoje.
Slovėnijoje mes puikiai žinome, kas vyksta Ispanijoje, nes patiriame lygiai tą patį. Ir mūsų vyriausybė, kaip ir Ispanijos, likus trims dienoms iki rinkimų pripažino Palestinos valstybę, apeidama visas nustatytas taisykles.
Tačiau, kitaip nei Ispanijoje, Europos Parlamento rinkimuose rinkėjai nubaudė Slovėnijos vyriausybę, o SDS pasirodė labai stipriai.
Taip, mes laimėjome keturis europarlamentarus iš devynių, įskaitant vieną iš jaunesnės partnerių partijos. Tai geriausias mūsų rezultatas Europos Parlamento rinkimuose. Trys valdančiosios koalicijos partijos laimėjo tik tris EP narius.
Premjero M. Golobo Laisvės judėjimas, kuris neturi nieko bendra su laisve, nuo visuotinių rinkimų prarado 12 procentinių punktų, nors tą pačią dieną, kai vyko Europos Parlamento rinkimai, buvo paskelbti keturi konsultaciniai referendumai – vienas iš jų dėl marihuanos legalizavimo, siekiant paskatinti jaunimą balsuoti, ir kitas – dėl eutanazijos.
Kokie buvo referendumo dėl eutanazijos rezultatai?
Lygiosios. Išleidome nacių laikų lankstinuką, ginantį eutanaziją: „žmonės kenčia”, „mes tai darome jūsų pačių labui” ir pan. Tai lygiai tas pats, kas buvo parašyta kairiųjų pasiūlyme; ir ne, aš nejuokauju.
Anksčiau minėjote E. Macrono politines bėdas Prancūzijoje. Ką manote apie jo sprendimą paankstinti rinkimus?
Jis padarė klaidą ir vienintelis dalykas, kurį jis pasiekė, yra tai, kad visi kairieji susivienijo, bet ne su juo. Galiausiai jo partija išnyks, kaip ir respublikonai – EPP partija Prancūzijoje. E. Macronas neteisingai įvertino kairiųjų gebėjimą suvienyti savo jėgas – nuo kraštutinių kairiųjų iki antisemitinių kairiųjų, nuo komunistų iki socialistų. Antrajame ture E. Macronas rems kairiuosius, bet jo partija išnyks.
E. Macronas labai mėgsta teatrą, kaip kad tada, kai paviešino nuotraukas, kuriose užfiksuotas jo telefono skambutis V. Putinui, kad šis sustabdytų invaziją.
Kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, M. Morawieckis paragino parengti atsaką iš Europos perspektyvos. Macronas atsakė: „Apie kokią Europos perspektyvą kalbate šaliai, kuri po savaitės ar dviejų nustos egzistuoti?” E. Macronas ir vėl neteisingai apskaičiavo, o Prancūzijos žvalgybos tarnybos nesuprato, kad įsiveržusių pajėgų nepakanka šaliai užimti.
Galbūt jos manė tą patį, ką ir rusai, kad ukrainiečiai pasiduos ir sutiks su Maskvos kontrole.
Kyla klausimas, kur Rusijos žvalgybos tarnybos buvo nuo Krymo žlugimo. P. Porošenka reorganizavo Ukrainos kariuomenę ir buvo akivaizdu, kad situacija nėra tokia pati, tačiau Rusijos ekspertai to nepastebėjo.
Kaip, jūsų nuomone, vystysis karas?
Ukrainai reikia modernių ginklų. Jeigu mes juos būtume pristatytę 2022 m. vasarą, karas būtų pasibaigęs. Buvo didelis šešių mėnesių galimybių langas, ir mes kovojome, kad ginklai jiems būtų suteikti. V. Zelenskis 2022 m. balandžio mėn. vykusiame NATO viršūnių susitikime sakė, kad jiems nereikia, jog už Ukrainą žūtų NATO kariai, užtenka 1 proc. jų karinių rezervų. 1 % būtų užtekę, bet tai nebuvo padaryta. Vyko nesibaigiantys debatai, kas yra „puolamieji ginklai”, o kas – „gynybiniai ginklai”. Žmonės, niekada nematę mūšio lauko, tapo ginklų ekspertais. Tai buvo gėdinga.
Mano nuomone, tai buvo strategija, apskaičiuotas interesas, dėl kurio, žinoma, nukentės Ukraina, bet Rusija praras savo jėgą – viena problema mažiau, o tai galbūt paskatins vidinius pokyčius Rusijoje.
Problema ta, kad tai nėra Šaltasis karas; tai nauja situacija, kurioje yra ir kitų veikėjų, pavyzdžiui, Kinija. Taip pat yra Indija, didžiausia pasaulyje demokratinė valstybė, kuri atsisakė pasirašyti Šveicarijos aukščiausiojo lygio susitikime priimtą dokumentą ir kurią reikia įtikinti. Ir visa tai nepamirštant, kad dabartinis JAV vadovavimas yra juokingas. Štai kodėl Europai taip svarbu iš tikrųjų pakeisti kryptį.
europeanconservative.com
