2024-11-25, Pirmadienis

Vokietijoje didėja socialinės apsaugos išlaidos – 47,3 proc. paramos gavėjų yra užsieniečiai

Nauji Vokietijos duomenys rodo, kad rekordiškai daug pašalpų gavėjų yra užsieniečiai.

Valdant kraštutinių kairiųjų vyriausybei Vokietijoje sparčiai didėja išlaidos socialinei apsaugai: 2023 metais gavėjai gavo rekordinę 42,6 mlrd. eurų sumą, palyginti su 36,6 mlrd. eurų 2022 metais.

Šiuo metu yra rekordinis 5,49 mln. piliečių šalpos (arba pašalpų) – taip Vokietija vadina savo socialinio rėmimo sistemą – gavėjų, ir maždaug 47,3 proc. jų sudarė užsieniečiai ne vokiečiai, t. y. keturiais procentiniais punktais daugiau nei 2022 metais.

Be to, dar sunaudotos rekordinės 6,3 milijardo eurų vertės administravimo išlaidos, skirtos piliečių šalpos programai, o tai yra 300 milijonų eurų daugiau nei 2022 metais, ką rodo vyriausybės duomenys, kuriuos gavo AfD parlamentaras Rene Špringeris (Rene Springer) pateikęs parlamentinę užklausą. Pridėjus šiuos administracinius kaštus, bendros išlaidos socialinei apsaugai būtų 48,9 mlrd. Bild pažymi, kad šis skaičius yra 14,8 proc. didesnis nei 2023 metais, 18,4 proc. didesnis nei 2020 metais, ir 23 proc. didesnis nei 2015 metais.

Dabar didžiausia Vokietijos verslo asociacija DHK kaltina kairiųjų liberalų vyriausybę sąmoningai kuriant problemas, kurios griauna Vokietijos fiskalinę galią ir blogina nedarbo situaciją.

AfD paskelbė pareiškimą apie didėjančias išlaidas piliečių pašalpoms, kuriame rašoma: „Kokia kita pasaulio šalis leidžiasi taip išnaudojama?“ Pareiškimas tęsiamas pažymint, kad „pašalpas gaunančių žmonių procentas, palyginus su 2010 metais, išaugo daugiau nei dvigubai (19,6 proc.). O mes kalbame tik apie asmenis, kurie neturi Vokietijos pilietybės. Migrantų kilmės Vokietijos piliečiai, neįtraukti į tuos 47,3 proc.

AfD pažymi, kad daugelis vokiečių paramos gavėjų neseniai galėjo būti užsieniečiai, tačiau nuo tada, kai gavo Vokietijos pilietybę, statistikoje jie nurodomi tiesiog kaip vokiečiai. Vokietijos vyriausybė nebeseka asmenų migracinės kilmės po to, kai jie gauna Vokietijos pilietybę, o tai taip pat pasakytina ir apie Vokietijos nusikalstamumo statistiką, kuri visgi rodo, kad 41 proc. visų nusikaltimų ir 6 iš 10 smurtinių nusikaltimų įvykdo užsieniečiai.

Duomenys griauna teiginius, kad naujai atvykstantieji padės išmokėti vokiečiams pensijas ir patenkinti Vokietijos pramonės, kuri desperatiškai ieško kvalifikuotų darbuotojų, paklausą. Tiesą sakant, duomenys rodo, kad vokiečių valstybė migrantams išleido 48,2 mlrd. eurų, įskaitant socialinio būsto, medicinines, švietimo, integracijos kursų ir kitas išlaidas.

Krikščionys demokratai (CDU), kuriuos labiausiai galima kaltinti už didelio skaičiaus migrantų atvykimą į Vokietiją vadovaujant Angelai Merkel, taip pat pasmerkė augančias išlaidas. Ekonomikos ekspertas Jensas Španas (Jens Spahn) laikraščiui Bild sakė: „Piliečių pašalpos nuolat muša neigiamus rekordus dėl trukdymo dirbti ir skausmingų išlaidų. Daugumai vokiečių tai atrodo visiškai nesąžininga.“

Jis teigė, kad daugelis žmonių gali pelnytis daugiau tiesiog būdami bedarbiai, o tai silpnina ekonomiką.

„Piliečio pašalpa turėtų būti panaikinta“, – sakė jis.

Federalinė užimtumo agentūra nurodė, kad 2,6 mln. piliečių pašalpų gavėjų buvo užsieniečiai, t. y. 368 000 žmonių arba 16,5 proc. daugiau nei 2023 metais.

Šaltinis: Remix News

Reklama

Susiję straipsniai

Paryžiuje atidengtas Lietuvos partizanų vado J. Lukšos-Daumanto atminimo ženklas

Lapkričio 23 d. minint Lietuvos kariuomenės dieną buvo atidengta vieno žymiausio Lietuvos partizano Juozo Lukšos atminimo lentelė jo...

Edvardas Čiuldė. Kas čia yra Vingių Jonas, o kas – sofistai?

Jeigu labai norisi, su pritemtos vaizduotės pagalba Remigijų Žemaitaitį galima pavadinti Vingių Jonu, tačiau net ir labai norint,...

Šiaurės Europos šalys atsisako kurti visuomenę be grynųjų pinigų

Dėl hibridinio karo ir kibernetinių atakų, kuriomis kaltinamos prorusiškos grupuotės, padažnėjimo Šiaurės Europos šalys imasi atsargumo priemonių –...

Nuo balso tausojimo iki suplanuotos dienotvarkės: kas svarbu dainininko kelyje

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyko didžiulio auditorijos dėmesio sulaukęs antrasis tarpdisciplininis simpoziumas „Žmogus kuria balsą“. Besidomintieji...