Stresas nedaug kam patinka, daug kas nori jo išvengti ar bent suvaldyti. Valdymo aptarimą turėtume pradėti nuo atsakymo į klausimą, ką vadinsime stresu. Streso apibūdinimų yra gana daug, nors ne visi jie moksliškai tikslūs. Apklausose paaiškėjo, kad stresu dažniausiai vadinami neigiamų aplinkybių sukelti elgesio, jausmų ar žmogaus organizmo sutrikimai; nemalonūs emociniai išgyvenimai – pyktis, baimė, nusivylimas; psichologinė įtampa, kurios žmogus nesugeba kontroliuoti, ir pan. Visuose šiuose streso apibūdinimuose yra dalis tiesos. Bet tik dalis. Jie nepakankamai išsamūs.
Geriausia stresą apibūdinti taip, kaip tai padarė vienas pirmųjų streso tyrinėtojų Hansas Selje (Hans Selye). Jis rašė: „Stresas – tai universalus nespecifinis organizmo reagavimas į būtinybę prisitaikyti.“ Tai psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kylanti dėl išorinių sąlygų pokyčio arba vidinių sutrikimų (stresorių).
Šį apibrėžimą reikia išsamiau paaiškinti, nes neretai perskaitę moksliškai skambančius žodžius – „universalus“, „nescpecifinis“ – juos praleidžiame, neįsigiliname į jų prasmę. Kalbant apie stresą, jie reikšmingi, nes pasako, kad į daugelį iššūkių– problemas šeimoje, sunkią fizinę užduotį, negrąžintą paskolą, tragišką žinią, konfliktą su viršininku reaguojame vienodai. Tai yra universaliai ir nespecifiškai. Šiuo požiūriu stresą galimą palyginti su aukšta kūno temperatūra. Temperatūra signalizuoja apie ligą, tačiau kokia tai liga vien iš pakilusios temperatūros nepasakysime.
Mokslinis streso apibrėžimas žmogui, norinčiam valdyti savo gyvenimo stresus, leidžia aiškiau suprasti, kas su juo vyksta patiriant stresą, ir suvokti, kurioje streso fazėje jis yra.
Įprasta skirti tris reagavimo į stresą fazes: nerimo; priešinimosi stresui ir išsekimo.
Patirdami stresą nuosekliai ir dėsningai jas pereiname. O pradedame eiti streso keliu nuo nerimo fazės, nes susidūrę su naujomis aplinkybėmis turime jas įvertinti; susidūrę su naujais iššūkiais neliekame jiems abejingi – turime į juos reaguoti. Todėl sunerimstame, o drauge keičiasi ir organizmo būklė – smarkiau plaka širdis, padažnėja kvėpavimas, padidėja prakaitavimas.
Tai ir yra pirmoji streso fazė. Kad ir koks stiprus bei valingas būtų žmogus, staiga susidūręs su liūtu, pasiryžęs pirštis žaviai merginai, spręsdamas, ar rinktis naują darbą, jis reaguos į naujas aplinkybes.
Vėliau šias organizmo reakcijas pradedama valdyti, priešinamasi nerimui, jo požymiai, kilę pirmoje streso fazėje, suvaldomi. Bet tam reikia jėgų ir pastangų. Ar pavyks ir kaip ilgai pavyks priešintis stresui, pasipriešinimo sėkmė ir trukmė priklauso tiek nuo įgimto atsparumo, gebėjimo prisitaikyti, tiek nuo išsiugdyto gebėjimo valdyti stresą, tiek ir nuo priežasčių, sukėlusių stresą, stiprumo.
Kovoti su streso sukeltu nerimu reikia energijos bei jėgų. Jei jų pritrūksta, jei senka žmogaus gebėjimas priešintis, ateina trečioji streso fazė – išsekimas. Prasideda fiziniai ir psichiniai sutrikimai.
Iš to, kas parašyta apie stresą ir jo fazes, galite padaryti kelias svarbias išvadas.
Pirmoji – organizmo gebėjimas prisitaikyti, suvaldyti nerimą, priešintis stresui nėra beribis.
Antroji – tam tikro lygio stresas naudingas, nes per menki siekiai, pilkas emocinis gyvenimas irgi nedžiugina, kliudo atskleisti savo gebėjimus, patirti gyvenimo pilnatvę. Pagalvokite: „Ar pernelyg griežtas ir priekabus viršininkas, nuolat keliantis įtampą, kliudys produktyviai dirbti?“ Veikiausiai atsakymas į šį klausimą bus „Taip“. Bet ir pernelyg atlaidus, vangus viršininkas neskatina daugiau pasiekti. Įsivaizduokite abejingą savo pasiekimams, išvengusį sportinio nerimo, taigi ir nedidelio streso, bėgiką. Ar jis pasieks gerų rezultatų?
Ir trečioji išvada – organizmo reakcijos į stresą priklauso ne tik nuo naujų aplinkybių, nuo išorinio pasaulio, bet ir nuo to, kaip tas aplinkybes suvoksime, kaip įvertinsime. Taigi, priklauso nuo mūsų nuostatų, jausmų, minčių, nuo mūsų psichikos. Todėl streso suvokimą, o drauge ir patį stresą bent iš dalies galime valdyti.
Streso valdymo būdas. Žinote, kad išgyvenamas stresas priklauso ir nuo jo suvokimo. Pakeiskite suvokimą – pasikeis ir išgyvenimai.
Taigi paklauskite savęs, kas Jums šiandien kelią nerimą: finansinės problemos, santykiai su artimu žmogumi, sveikata ar dar kas nors. Įvardykite savo rūpestį vienu žodžiu. Gal tai bus darbas, pinigai, egzaminas.
Nekelia abejonių, kad šis žodis veikia jūsų mintis bei jausmus, o drauge ir fizinę būseną, apie kurios pokyčius išgyvenant stresą jau žinote. Šis žodis tarsi sujungtas su jūsų kūno reakcijomis. Pamėginkite jas pakeisti.
Užsimerkite ir įsivaizduokite užrašytą jūsų patiriamą stresą pažymintį žodį. Atsimerkite ir atsakykite sau, kokiomis raidėmis – spausdintomis, rašytinėmis – jis buvo parašytas, koks buvo raidžių dydis, spalva, koks užrašo fonas, kokia užrašo padėtis erdvėje – ar jis buvo aukščiau akių lygio, ar žemiau. Jei žodį įsivaizdavote padarytą iš kokios nors medžiagos, pagalvokite, ar ji tvirta, ar šilta, ar šalta, kiek sveria. Kartais įsivaizduojamas ne tik užrašas, bet ir žodžio garsas. Šiuo atveju reikia išsiaiškinti, kas žodį taria – jūs pats, kitas konkretus žmogus, vyras, moteris, daug balsų, ar taria garsiai, ar tyliai, kokiu tonu, kokia emocine išraiška – draugiškai, piktai, linksmai.
Kuo daugiau galėsite pasakyti apie įsivaizduotą žodžio užrašą, tuo geriau.
Kai jau viską žinosite apie savo problemos užrašą, atlikite antrają užduoties dalį. Vėl užsimerkite ir įsivaizduokite užrašytą žodį „sėkmė“. Įvertinkite jį lygiai taip pat, kaip ir pirmąjį žodį.
O dabar pertvarkykite stresą žymėjusio žodžio užrašą. Vaizduotėje perrašykite jį tokiomis pat raidėmis, įdėkite jį į savo vidinio matymo lauką ten pat, kur buvo žodis „sėkmė“. Mintyse jūs galite viską. Todėl ir šią užduotį tikrai sugebėsite atlikti.
O drauge pakeisite ir savąjį streso suvokimą. Tikėtina, kad tarsi savaime įžvelgsite naujas veikimo galimybes, ramiau vertinsite galimus nuostolius.
Jeigu užduotis patiko, vaizduotėje perrašykite savo vardą ir žodį AŠ. Padarykite jų užrašus panašesnius į žodžių „laimė“ arba „sėkmė“.
Iš spaudai parengtos profesoriaus dr. Gedimino Navaičio knygos „Sėkmės formulės”
Šiandieną labai svarbu išmokti stresą valdyti
Būtų normali valdžia – būtų mažiau streso
Įdomu. Ieškosiu tos Gedimino knygos.