Gerbiamieji, pratęskime pasiūlymų ateinantiems Seimo rinkimams sesiją ir pakalbėkime šį kartą tema, kuri, neabejoju, rūpi daug jaunų žmonių, ypač gyvenančių Vilniuje – kaip padidinti būsto įperkamumą. Šiuo probleminiu klausimu turėčiau dvi idėjas, iš kurių vieną aptarsiu dabar, kitą – vėliau. Klausimas yra aktualus dėl to, kad šiuo metu būsto įperkamumas, ypač Vilniuje, yra nukritęs į daugiametes žemumas. Be abejo, vėlgi, tai yra diskusinis klausimas, todėl, jei nesutinkate / turite pastabų / pastebėjimų / kitokių pasiūlymų, labai kviesčiau pasisakyti komentaruose.
Taigi, pirmasis pasiūlymas būtų toks, kad reikėtų sumažinti naujai statomų būstų reikalaujamą energinio efektyvumo klasę nuo dabar reikalaujamos A++ iki B. Trumpai tariant, prieš kelis metus įsigaliojęs reikalavimas visus naujus būstus statyti su aukščiausia – A++ energinio efektyvumo klase itin ženkliai pabrangino visą naują statybą, kadangi tokią efektyvumo klasę pasiekti yra labai brangu.
Sakysite, na, gerai, dabar brangiau sumokėsiu už naują būstą, bet per kurį laiką man tos investicijos atsipirks iš išlaidų pastato šildymui sutaupymo? Tiesa? Deja, ne visai. Aš šioje srityje, aišku, jokiu specialistu nesu, bet esu kalbėjęs su ne vienu statybų inžinieriumi tuo klausimu, ir jie visi nurodė tą patį – Lietuvos sąlygomis labiausiai apsimokanti energinio efektyvumo klasė yra B. Būstai su tokia energinio efektyvumo klase bus jau pakankamai energetiškai efektyvūs, t. y. vartos mažai energijos šildymui, bet, tuo pačiu, B energinio efektyvumo klasę nėra taip brangu pasiekti.
Savo ruožtu, statant A++ energinio efektyvumo klasės statinius, taip, tokie statiniai energijos vartos mažiau už B klasės, tačiau atitinkamai tai taip pabrangins statybą, kad atsiperkamumas iš sumažėjusio energijos suvartojimo bus per tokį ilgą laiką, kiek tas pastatas gal net ir iš viso nestovės. Kas, iš esmės, reiškia, kad investicijos į tokį energinio efektyvumo klasės didinimą nuo B iki A++ neatsiperka.
O tai kodėl toks sprendimas buvo priimtas? Nes mūsų valdžia, jausdamiesi atskaitingi ne juos išrinkusiai lietuvių tautai, o Briuseliui, norėdami jam įsiteikti, prisiėmė nepamatuotų tikslų taip vadinamo „Žaliojo kurso“ įgyvendinimui, kurių vėliau pamatė, kad įgyvendinti nepavyks. Tai ir pradėjo daryti nesąmones, kad parodytų, jog „kažką darome“. Ne paskutinėje vietoje, ko gero, ir ta priežastis, kad beveik visi mūsų valdžios atstovai visą gyvenimą dirbo arba partiniais sraigteliais, arba viešajame sektoriuje, o privačiame sektoriuje dirbę iš viso nėra. Nes versle ar privačiame sektoriuje dirbęs iš karto susiskaičiuotų ir paklaustų savęs, kam reikalingos tokios investicijos, kurios niekada neatsipirks?
Tęsiant toliau, greičiausiai paklaustumėte, kad ok, A++ klasės reikalavimas pabrangina naują statybą. Bet jei aš noriu pirkti ne visai naujos statybos butą, o, pvz., tokį, kuris pastatytas jau prieš 10 metų, tai jam šis klasės reikalavimas juk netaikomas, kas reiškia, jog tokio buto jis nepabrangins? Deja, gerbiamieji, rinka taip neveikia. Pabrangins dar ir kaip. Trumpai tariant, naujos statybos butas, kiek senesnės statybos butas ir sovietinės statybos butas yra tarp savęs pakeičiamos alternatyvos. Brangstant vienai alternatyvai, brangs ir visos kitos. Tuo labiau, kad bent dalis iš šių alternatyvų vidutiniam pirkėjui atrodo lygiavertės.
Pavyzdžiui, koks nors vystytojas vysto projektą ir pardavinėja jame naujus butus, kurie dar tik bus kažkada pastatyti, už X kainą už kvadratą (nes privalo statyti A++ klasės). O aš už 100 metrų nuo to projekto pardavinėju butą, kuris statytas gal prieš 10 metų su mažesne energinio efektyvumo klase. Tai mano butas daliai pirkėjų gali pasirodyti net geresnė alternatyva. Nes vystytojas, vystantis projektą, gali paimti ir subankrutuoti bei nieko neišvystyti, o iš jo butus pirkę ar rezervavę pirkėjai praras visus sumokėtus pinigus. Tokių atvejų yra ne vienas buvęs. Perkant butą iš manęs, tokios rizikos nėra. Antra, iš vystytojo butas bus gautas po Y laiko. Per tą laiką pirkėjam reikės kažkur kitur gyventi / nuomotis, patirti papildomus kaštus nuomai. O iš manęs raktus gali gauti tą pačią dieną, kai tik bus sumokėta visa kaina. Trečia, iš vystytojo pirktą butą dar reikės įsirenginėti, apstatyti baldais. O pas mane viskas jau yra. Sėdi ir važiuoji, oi, atsiprašau, ateini ir gyveni. Na, tikiuosi, su šiuo hipotetiniu pavyzdžiu aš paaiškinau, kaip veikia rinka ir kad vystytojams pakėlus kainas už savo statomus butus, nes pakilo energinės klasės reikalavimai, jau pastatytų butų pardavėjai lygiai taip pat pakelia kainas už savo pardavinėjamus butus, nors jiems energinės klasės pakėlimas jokios įtakos neturi.
Ir pabaigai, kiek girdėjau, Estijos ir Lenkijos valdžia reikalauja mažesnės energinės klasės iš naujai statomų butų. Prieš gal mėnesį žinomas vystytojas YIT pranešė, kad Estijoje savo parduodamų butų kainas mažina 16 proc. O Lietuvoje apie analogišką kainų mažinimą girdėjęs nesu, net ir iš to paties vystytojo.
Taigi, gerbiamieji, ką manote?
Politinė Nacionalinio susivienijimo partijos reklama.
Būsto kainoms Vilniuje didelę įtaką daro vidinė migracija (nykstantys regionai), ir masinis nevaldomas svetimšalių įsivežimas. Taip pat padėtį blogina ir Avulio – Dargio tandemas, nes Vilniuje jiems leista daryti ką tik nori. Dėl B klasės pritariu, tegul efektyvumą renkasi pirkėjas, o ne primeta valstybė.