Tvarumo planas verslui. Variantų nėra – tapk tvariu arba bankrutuok. O kas nori bankrutuoti? Niekas.
Todėl pirk bilietą ir tau papasakos kaip išlaikyti lyčių ir seksualinių orientacijų proporcijas įmonėje. Kaip pasiekti, kad tarp krovininių automobilių vairuotojų 30 procentų sudarytų moterys, iš jų 10 procentų lesbietės. Tas pats ir vyrams. Vairavimo teisės nebūtinos? Klausimas retorinis. Pirmenybė proporcijoms.
Ant gamyklos stogo įsirengti saulės kolektorių elektrinę ir taip raportuoti apie anksčiau laiko įvykdytus penkmečio tvarumo planus. Valio, valio, valio ir vienas ilgas valiooooo… Nors norisi šaukti ura.
„Lietuvos verslui reikalingas aiškus tvarumo planas, padedantis suvokti, nuo ko pradėti ir kuria kryptimi eiti, kad tvarumas taptų ne prievole, o naudos ir konkurencingumo garantu.
Konferencijos metu į klausimus atsakys kompetentingi tvarumo ekspertai, bankų ir valdžios institucijų atstovai, auditoriai, patyrę tvarumo vadovai ir komunikacijos specialistai“ – sakoma konferencijos aprašyme.
O dabar eikime iš kitos pusės, cituojant Prezidentą – „pro užpakalines duris“.
Neseniai pakeičiau automobilį. Atsinaujinau automobilių parką. Savo 2002 metų pasatą pakeičiau į 2005 metų šaraną. Tvariai iš dyzelio persėdau į dyzelį. Sukandęs dantis susimokėjau padidintą registracijos mokestį ir toliau važinėju netvariai. Tokia yra inercija ir ekonominė logika. Teisinga kainos, kokybės ir pradinių išlaidų proporcija.
Tiesiog niekam neįdomus tvarumas ir ėjimas link jo. Visi susimoka taršos mokesčius, įkalkuliuoja tai į savikainą ir toliau tyliai „verda savose sultyse“. Mes kantriai mokame už pabrangusias prekes. O ką daryti, kai konkurencijos praktiškai nėra ir negali būti. Prekių grandinių paprasčiausiai nebėra kuo pakeisti. Jos arba yra, arba jų nėra. Todėl perki ir pirksi.
Įmonės tai jaučia. Joms niekas „nealsuoja į nugarą“, smulkieji užsidarinėja, todėl įmonės nejausdamos konkurencijos vegetuoja ir dirba „letargo“ režimu. Tol, kol „tvariai“ galutinai nesugriaus jų verslo.
Tai mato ir mūsų pasaulio planuotojai, todėl imamasi priemonių reikalams paskubinti.
Vieni pasiryžta „įtikinti“ verslą dirbti tvariai (Lietuvoje), kiti imasi botago vaidmens. Ką ten botago, ten jau visas rimbas. Tai bus geras pavyzdys ir paskatinamoji priemonė visiems Europos verslams.
Vienu žodžiu tvarumas buksuoja visur. Todėl Didžiojoje Britanijoje bei Prancūzijoje atėjus į valdžią kairiesiems matysime košmariškų vaizdų. Jie tikri „tvariai“. Parodys verslams kaip yra negerai simuliuoti tvarumą. Galima drąsiai teigti, kad jų planuose penkmetį užbaigti per tris metus.
Jie siūlo ne tik įgyvendinti visus „klimato kaitos“ iškeltus tikslus jų šalims, bet ir juos viršyti. Suprantama, kad juos pasiekti galima tik „išsprogdinant“ tų šalių ekonomikas. Tiksliau tai, kas iš jų dar liko neperkelta į Kiniją, Vietnamą ar Indiją.
Lietuva tai, kol kas bandys padaryti įkalbinėjimo keliu ir tik už 95 eurus. Tiek kainuoja vienos dienos „klimato psichoterapijos“ seansas. Už dvi dienas 175 eurai. Tikrai pigiai. Bent jau turėsite savo kabinete sertifikatą, kurį kuriam laikui bus galima pakišti kokiam nors tvarumo komisarui po nosimi. Tai liudys jūsų verslo judėjimą tvarumo link.
