Locked N’ Loaded | Veidaknygė
Liepos mėnesio apžvalga.
Tarptautinis frontas
Liepos 9–11 d. vykęs NATO viršūnių susitikimas Vašingtone neatnešė užtikrintumo dėl Ukrainos ateities. Nebuvo pateiktas nei kvietimas prisijungti prie Aljanso, nei tam tikras aiškus kalendorius, kaip ir kada Ukraina galėtų tikėtis gauti konkrečias saugumo garantijas. Po įvykdyto pasikėsinimo prieš kandidatą į JAV prezidentus D. Trump ir jam pristačius savo komandą (ypač tikėtiną viceprezidentą JD Vance), nerimo dėl 2025 m. JAV karinės pagalbos Ukrainai šiame kare, kyla vis daugiau. Tokiame fone galvas keliantys „savitą“ požiūrį į bendradarbiavimą su kremliumi turintys veikėjai Europoje (V. Orban, R. Fico) indikuoja, kad ir Senajame Žemyne lengva nebus. Šiomis sąlygomis Ukrainos diplomatija ieško išeičių kaip pagerinti valstybės pozicijas. Vienas iš tokių būdų – užsienio reikalų ministro D. Kuleba vizitas į Kiniją, kuri yra viena iš raktinių valstybių užbaigiant šį karą. Tačiau pokytį rodančių susitarimų minėto susitikimo metu įvardinta nebuvo. Visa ši tarptautinio fronto problematika bei paaštrėjusi situacija fronte, verčia Ukrainą svarstyti apie derybas su rusija. Agresorius jausdamas, kad yra stipresnėje derybinėje padėtyje, viešoje erdvėje skeptiškai vertina tokio pobūdžio derybas.
Rezervas ir resursai
Rezervas
Ukrainos kariuomenės vadas O. Syrskyi paskelbė, kad iki metų pabaigos rusija savo grupuotę Ukrainoje sieks padidinti iki beveik 700 tūkst. karių (dabar siekia apie 550 tūkst.). Tačiau to praktinis išpildymas susiduria su rimtomis bėdomis ne tik didinant grupuotės skaičių, tačiau ir atstatant gyvosios jėgos nuostolius. Pridedamame grafike matyti, kad jau tris mėnesius agresoriaus nuostoliai viršija 30 tūkst. karių. Būtent tokį skaičių naujų karių rusija oficialiai teigia surenkanti per mėnesį. Tai labiau jų galimybių lubos, nei realus skaičius, kuris tikėtina gali siekti apie 20 tūkst. Tačiau nepaisant to, net ir imant oficialius skaičius, agresoriaus gyvosios jėgos rezervo papildymo dinamika yra neigiama. Sugretinus oficialų rusijos naujos gyvosios jėgos rezervo skaičių ir oficialiai Ukrainos pateikiamus rusų nuostolių skaičius, agresoriui per tris mėnesius susidarė 19 650 karių minusas. Ir tai tik oficialūs skaičiai. Žinoma, dalis rusų po sužeidimų grįžta į rikiuotę. Tačiau, kad situacija yra prasta rodo ir tai, kad tiek regioniniu, tiek federaliniu lygiu toliau yra keliamas darbo užmokestis viliojant vykti žudyti (o greičiau žūti) į Ukrainą.
Situacija rezervų klausimu Ukrainos ginkluotosiose pajėgose išlieka nepakitusi. Didžiausia Ukrainos problema išlieka gyvosios jėgos rezervo trūkumas, o tiksliau negalėjimas jo surinkti, parengti ir pristatyti į kontaktinę liniją. Ukraina vis dar remiasi brigadų – korpuso (jungtinės vadavietės) sistema, nekuriant svarbios pulko – divizijos grandies, kas jiems palengvintų operacijų planavimą, o ypač jų valdymą. Papildomai prie to, vadovavimo ir valdymo spragos ima atsiliepti karių motyvacijai bei moralei. Viešą erdvę pasiekė probleminės situacijos keliose brigadose, kurių vadovybė arba yra nekompetentinga ir vienetai patiria nepagrįstai didelius nuostolius, arba dėl nesutarimų su aukštesne vadovybe yra nušalinami karių gerbiami vadai.
Resursai
Nors okupantai įvairiais lygiais skleidžia propagandą apie nuolat didinamas ginkluotės apimtis, tačiau realybė fronte nėra jiems tokia optimistiška.
Liepos mėnesį rusai neteko 953 šarvuotos technikos vienetų, o rusijos pramonė per tą patį laikotarpį pajėgi pagaminti ir/ar prikelti iš sandėlio apie 300 šarvuotos technikos vienetų. Ir tokia situacija tęsiasi jau ilgai. Antai, gegužę rusai neteko net 1303 tankų/PKM. Tad turbūt aišku, iš kur fronte proseneliai T54 ir „išmanios“ motociklistų ir golfkarų specnazo pajėgos.
Ne mažiau prasta rusams padėtis su artilerijos sistemomis. Per liepą jie neteko 1541 sistemų, o kremliaus pramonė pajėgi gaminti apie 700 „vamzdžių“ per mėnesį. Jei šarvuotos technikos atveju dalis identifikuotos kaip sunaikinta technika, po remonto dar grįžta į rikiuotę, tai artilerinės sistemos rečiau grįžta atgal į rikiuotę (dažnai sprogsta su šaudmenimis, todėl atstatyti nelabai yra ką).
Kalbant apie nešarvuotos (logistinės) technikos nuostolius, tai šį mėnesį okupantų netektys pasiekė neregėtas aukštumas – sunaikinta 2103 automobiliai.
Liepos mėnesį Vakarų valstybės didžiausią dėmesį skyrė stiprinti Ukrainos galimybes apsiginti nuo agresoriaus aviacijos ir raketų smūgių. Šalį galimai pasiekė papildomos Patriot, NASAMS bei SAMP/T sistemos. Taip pat, Vakarai didino Ukrainos artilerijos galimybes. Be pažadėtų haubicų ir MLRS, „čekiškos“ artilerinių šaudmenų iniciatyvos pirmosios siuntos jau yra fronte. Tačiau esminė bėda lieka ta pati – praradimų atstatymas ir pajėgumo vystymas yra fragmentuotas. Didžiąja dalimi papildymai organizuojami atsižvelgiant į tai ką atskiros valstybės gali perduoti šiuo metu, o tai neatliepia konkrečių vienetų poreikių. Ukrainos karinė pramonė neužtikrina fronto poreikio.
Situacija fronte
Deep strike smūgiai
Skaičiuojant kompleksinius smūgius, agresoriaus deep strike intensyvumas išaugo. Jei birželio mėnesį priskaičiuota 13 tokių smūgių, tai liepos mėnesį jau 18. Lyginant su praėjusiu mėnesiu, Ukrainos gynėjai numušė mažiau raketų (97 vs 75), bet užtat rusų dronų nuostoliai reikšmingai išaugo (1033 vs 1359). Tai rodo, kad agresorius su dronais bandė apkrauti Ukrainos oro gynybos sistemą, o tada raketomis atakuodavo, ten kur rasdavo spragą. Kaip įprasta rusams, kariniai objektai tikrai nėra prioriteto viršuje, vien ko vertas barbariškas smūgis vaikų ligoninei Kyiv mieste.
Lyginant su birželio mėnesiu, ukrainiečių smūgių intensyvumas taip pat išaugo (13 vs 17). Labai aktyviai dronais ir jų spiečiais buvo atakuojama degalų gamybos infrastruktūra Kursk, Rostov prie Dono bei Krasnodar srityse. Taip pat, Ukrainos pajėgų dronai pasiekė rusų strateginių bombonešių oro uostus (buvo pažeisti du Tu22 M3). Negana to, raketomis ATACMS ir Storm Shadow smūgiuota agresoriaus karinei infrastruktūrai Kryme bei kitose okupuotose teritorijose.
Liepos pabaigoje Ukrainą pasiekę pirmieji naikintuvai F16, tikėtina pirmiausia bus naudojami kaip oro gynybos priemonės. Tačiau neatmestina, kad esant galimybėms jie sustiprins ir Ukrainos deep strike pajėgumą.
Kontaktinė linija
Pagrindinių pastangų kryptis. Nepaisant prieš tai minėtų rusų nuostolių ir neigiamos pajėgumo atstatymo dinamikos, agresorius sugebėjo koncentruoti rezervinius vienetus ir resursus pagrindinėje pastangų kryptyje bei visą mėnesį sistemingai stumtis į priekį Pokrovsk – Vuhledar sektoriuje, taip artėdamas prie operacinių tikslų įvykdymo (kelio Pokrovsk – Kostyantinivka kirtimas, aukštumų Prohres – Karlivka – Kurakhove užėmimas, kelio Vuhledar – Konstyantinivka kirtimas). Maža to, lyginant su gegužės ir birželio mėnesiais, agresoriaus pasistūmėjimas buvo didžiausias (liepos mėnesį tiesia linija matuojant, pasistūmėjimas buvo 8,62 km).
Remiančių pastangų kryptys
Chasiv Yar sektoriuje agresorius išstūmė ukrainiečius už kanalo ir bando įsitvirtinti vakarinėje jo dalyje. Toretsk ruože Ukrainos gynėjams nepavyko kontratakomis išstumti okupantų iš pietinio bei rytinio flangų. Didelę grėsmę Ukrainos vienetų gynybai kelia prasidėję mūšiai rytiniame flange dėl terikonų.
Dėl prieš tai įvardintų rezervų ir resursų iš esmės, agresoriaus puolimas Luhansk krypties Kupjansk – Lyman sektoriuose perėjo labiau į pozicinių mūšių fazę. Taip pat, rusai sustiprino spaudimą Syversk sektoriuje ir pasiekė taktinių laimėjimų Spirne bei Rozdolivka ruože. Kita vertus, okupantai negebėjo perimti vakarinio (aukštesnio) Bakhmutka upės kranto, dėl to negalėjo reikšmingai pasistūmėti Syversk link.
Agresoriaus pajėgos, pasinaudodamos sudėtinga Ukrainos pajėgų situacija rezervų ir resursų prasme, suintensyvino operacijas Staromayorsk – Urozhaine bei Robotyne ruožuose, pasiekdami tam tikrų taktinių laimėjimų. Viešoje erdvėje sklando vertinimai, kad agresorius gali bandyti intensyvinti operacijas ir Huliajpole link. Tai patvirtina suintensyvėję agresoriaus artilerijos bei aviacijos smūgiai šiame ruože.
Ukrainos pajėgoms pavyko stabilizuoti situaciją Kharkiv kryptyje. Ukrainiečiai ima primesti savo mūšio ritmą agresoriui, tačiau visiškai iniciatyvos perimti neleidžia ne tik užimtose pozicijose įsitvirtinęs bei atakas vykdantis agresorius, bet ir aktyviai veikianti jo aviacija.
Apibendrinimas
Neapibrėžtumas tarptautinėje arenoje dėl tolimesnės Vakarų (ypač JAV) paramos Ukrainai, nelengva padėtis fronte bei senkantys rezervai ir resursai, verčia Ukrainos politikus testuoti įvairius paliaubų scenarijus. Tikėtina, kad agresorius tai vertina kaip silpnumo ženklą, bandydamas maksimaliai tuo pasinaudoti diplomatinėje ir karinėje srityje. Abiejų kariaujančių pusių augantis deep strike intensyvumas rodo, kad ir Kyivas ir Maskva siekia maksimizuoti sėkmes ir/arba kompensuoti problemas kontaktinėje linijoje, taip pasigerinant savo derybinę poziciją tarptautinėje erdvėje. Okupantai turi didelių problemų rezervo ir resursų srityse, tačiau geba turimą pajėgumą nukreipti į pagrindinių pastangų kryptį (Pokrovsk – Vuhledar) bei toliau vystyti sėkmę. Tai parodo ir sudėtingą ukrainiečių padėtį, kurioje rezervo bei resursų problemas gilina V2 (vadovavimo ir valdymo) spragos. Dėl to kenčia antra pagal svarbą Luhansk kryptis (Kupjansk – Lyman). Siekdami neleisti Ukrainos pajėgoms persigrupuoti, nepaisydami senkančio savo pajėgumo bei ribotų galimybių ką nors pasiekti, rusai tęsia puolimą visuose ruožuose, taip laikydami Ukrainos pajėgas pastoviai prikaustytas prie plataus fronto linijos.
