Šarūnas Jasiukevičius. Ką daryti su buvusiais KGB bendradarbiais? Ukrainos pavyzdys

Liepos 25 d. Ukrainos karinės žvalgybos (GUR), Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) ir Aukščiausios Rados komisaro sekretoriato koordinacinis štabas pristatė naują projektą „Noriu pas savus“.

Renginys vyko Kyjive, agentūros Ukrinform patalpose. Atskiro paminėjimo reikalauja pats renginio organizavimas. Tiksli renginio data, laikas ir vieta buvo nežinomi iki paskutinio momento. Dieną žinojau likus iki renginio trims dienom, o tikslų laiką ir vietą sužinojau renginio dieną ryte.

Į renginį patekti galėjo tik Ukrainos kariuomenės akreditacijas gavę žurnalistai, po išankstinio papildomo patvirtinimo. Prieš įleidžiant į renginį visi buvo kruopščiai patikrinami. Dėl karo padėties būtina imtis griežtų atsargumo priemonių.

Projekto tikslai

Pirmasis ir pagrindinis projekto tikslas – paviešinti informaciją apie nuteistus Rusijos agentus, išdavikus ir kolaborantus, kurie bendradarbiavo ar padėjo Rusijos okupacinėms pajėgoms kare prieš Ukrainą. Nurodyta informacija bus paskelbta projekto svetainėje. Šie piliečiai davė sutikimą, kad bus paviešintos jų pavardės ir nusikaltimai su sąlygą, kad galės išvengti atsakomybės už atliktus nusikaltimus, bei gali būti iškeisti į Rusijos nelaisvėje esančius Ukrainos piliečius.

Antrasis tikslas, naudojant specialią formą svetainėje, – suteikti galimybę Ukrainos piliečiams, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių vis dar bendradarbiauja su priešu, tam tikromis sąlygomis nutraukti tokią veiklą.

Trečiasis tikslas – taip pat naudojant specialią formą svetainėje, suteikti galimybę Ukrainos piliečiams, turintiems informacijos apie priešo agentų veiklą, pasidalinti ja su visuomene.

Ketvirtasis tikslas – padėti piliečiams, norintiems išvykti iš Ukrainos į Rusiją. Palaikantys Rusijos agresiją, pageidaujantys gyventi rusiškame pasaulyje, gali užpildyti paraišką, kad nori persikelti gyventi į Rusiją. Tokiems žmonėms bus suteikta visokeriopa pagalba pagreitinanti persikėlimo įgyvendinimą.

Paraiškų rinkimą iš šios formos taip pat koordinuoja Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaro sekretoriato atstovai, kurie, naudodamiesi gauta informacija, ateityje dirbs su Ukrainos civilių grąžinimu namo.

Kaip bus pasiekti projekto tikslai?

Projekto svetainėje nuolat bus skelbiama informacija apie nuteistus Rusijos agentus, išdavikus ir bendradarbius, kurie sutiko būti iškeisti į Rusijoje laikomos Ukrainos belaisvius. Lygiagrečiai Koordinavimo centras, Valstybės saugumo tarnyba, SBU ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaro sekretoriatas vykdys nuolatinę bendrą informacinę kampaniją, siekdamos parodyti Ukrainos visuomenei, prie ko veda bendradarbiavimas su priešu.

Informacinės kampanijos dėka, piliečiai sužinos apie tam tikrų sąlygų galimybę, kaip sustabdyti bendradarbiavimą su priešu.

Paruoštų formų pagalba bus galima pranešti teisėsaugai apie priešo agentus savo aplinkoje, kad būtų išvengta tolesnių nusikaltimų.

Humanitariniai projektai Ukrainoje

Ukrainoje sukurtas ir jau veikiantis projektas „Noriu gyventi“ veikia ir duoda teigiamų rezultatų, kurie prisidės prie savanoriško Rusijos karių pasidavimo. Gynybos ministerijos Pagrindinis žvalgybos direktoratas fiksuoja padidėjusį Rusijos kariuomenės prašymų skaičių pagal valstybinį projektą „Aš noriu gyventi“. Dėl šio projekto birželio mėn. jau pasidavė daugiau nei 300 Rusijos Federacijos karių.

Antrasis projektas – „Noriu rasti“ – skirtas dingusių Rusijos karių paieškai, kurią vykdo jų artimieji.

Šie humanitariniai projektai taip pat suteikia galimybę ištaisyti klaidas Rusijos Federacijos piliečiams, taip pat asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių ar įvairių aplinkybių spaudžiami sutiko bendradarbiauti su priešu, žengė į kolaboravimo ir išdavystės kelią, pažymėjo Ukrainos karinės žvalgybos direktorato pavaduotojas Andrij Jusov. Be to, mainų pagalba Ukraina galės sugrąžinti į tėvynę Rusijos kankinimo kamerose laikomus patriotus.

Andrij Jusov pabrėžė, kad asmenų, nuteistų už išdavystę, už bendradarbiavimą su valstybe agresore pagal įvairius straipsnius, kuriuose numatytos konkrečios bausmės sąlygos, asmens duomenys skelbiami ir toliau bus skelbiami šiame informaciniame portale tik gavus jų sutikimą.

„Daugelis šių žmonių turi giminių Rusijos Federacijos teritorijoje, daugelis, atlikdami tam tikrus veiksmus, galvojo, kad jie reikalingi valstybei agresorei, tikėjosi, kad bus apsaugoti. Dauguma jų pasirodė niekam nenaudingi, o dabar tikisi, kad bus pastebėti, išgirsti. Ukraina savo ruožtu yra pasiruošusi tokiems veiksmams“, – pabrėžė žvalgybos atstovas.

Ukrainos karinės žvalgybos vado pavaduotojo komentaras Lietuvai

Andrij Jusov, paklaustas, ką galvoja apie iki šiol neišslaptintus KGB bendradarbių sąrašus, atsakė:

„Kalbant apie sovietinę okupaciją ir ją palaikančius žmones, be abejonės, tai aštrus klausimas tiek Ukrainoje, tiek ir Baltijos šalyse. Tai ypatingai aktualu Ukrainai, kuri dabar užpulta Rusijos. Aš galvoju, kad turi būti atstatyta istorinė tiesa ir istorinis teisingumas. Kad ir kokios buvo sąlygos, bet jei žmogus padėjo priešui, tai toks žmogus negali būti politikas, negali dirbti valstybės tarnyboje, negali gauti jokios naudos iš viešos veiklos valstybėje. Ir žmonės turi teisę žinoti šią tiesą“.

Ko iš šio projekto galėtų pasimokyti Lietuva?

Lietuvoje mes turime ne tik problemą su iki šiol įslaptintais tautos išdavikais ir kolaborantais, tačiau potencialių išdavikų bei rusiškojo pasaulio apologetų netrūksta ir šiomis dienomis. Galbūt būtų naudinga sukurti duomenų bazę, į kurią galėtų registruotis Rusijos mylėtojai su galimybe jiems iškeliauti į taip išsvajotą šalį? Galbūt tą patį būtų galima padaryti ir buvusiais KGB bendradarbiais?

Mes neturime Rusijoje laikomų belaisvių, į kuriuos galėtume iškeisti kolaborantus, bet galbūt galima būtų jiems tiesiog sudaryti palankias sąlygas išvykti?

Virš Europos kabanti karo grėsmė nuolat kelia klausimų, kaip elgsis atskirų valstybių piliečiai. Lietuva ne išimtis. Mes galbūt neabejojame, kaip elgsis plačiai žinomi rusiškojo pasaulio mylėtojai arba taikos, Ukrainai paaukojus dalį savo teritorijų, šaukliai. Tačiau, ar mūsų valstybės tarnybos žino, kaip elgsis dauguma piliečių? Ko tikėtis? Iš ko mes galime tikėtis paramos ir pagalbos, o kurie kolaboruos su priešu? Galbūt panaši į ukrainietišką pranešimų ir registravimų sistema galėtų padėti suprasti ir pasirengti resursus įvairiems scenarijams?