Stebuklų šiame pasaulyje nebūna. Arba jie būna, bet tik kitame lygmenyje – dvasiniame. O ant žemės kaip ant žemės.
Todėl reikia gerai pasukti galvą, kad išsiaiškintumei kas slypį už tokių pasiūlymų kaip keturių dienų darbo savaitė, arba elektra nemokamai.
Kažkada turėjau verslo mokymus, kuriuose lektoriai mus mokė bendravimo telefonu subtilumų, kai nori galimam klientui kažką įsiūlyti – prekę, paslaugą ar paprasčiausią susitikimą. Anot lektoriaus, žodis nemokamai, kelioms sekundėms „užhipnotizuoja“, o iš tikro atjungia smegenų centrus, kurie atsakingi už racionalų ir loginį mąstymą.
Ir štai tos kelios sekundės yra lemiamos, kad „apdirbti“ galimą klientą sau palankia linkme.
Nemokamos elektros įsiūlymo atveju, kad prailginti tas lemtingas sekundes, arba jas ištęsti į valandas, dienas ir savaites įsijungia įvairūs „burtininkai“ – ekspertai, analitikai, žinovai. (Dabar tokie yra moksliniai laipsniai).
Tai kurgi čia „šuo pakastas“? Yra keli momentai.
Pirmas. Elektros tiekimą padalinus į dvi kategorijas – mokamą ir nemokamą, mokamą jos dalį galima branginti be greitų ir baisių socialinių padarinių. Taip netvarūs verslai palaipsniui „užsilenks“. Liks tik susipratę ir „progreso“, teisingo „progreso“ keliu žengiantys. Neišprususi visuomenės dalis šauks valio, taip jiems ir reikia, nesuprasdami, kad džiaugiasi tuo, jog linksta šaka ant kurios visi sėdime.
Antras: nemokamai skiriamą dalį bus galima nuosekliai mažinti, suprantama, siekiant sumažinti išmetamą CO2 ir taip gelbėti planetą. Tokiam „progresui“ į koją jau pardavinėjamos elektros lemputės 0,9 W galios. Moderni balanos gadynė?
Taip elektra taps tuo, kuo turėjo tapti dar gyvam esant viso pasaulio proletariato vadui Vladimirui Leninui. Prisiminkime vien jo sparnuotą citatą – „Komunizmas yra tarybų valdžia plius visos šalies elektrifikacija“. Elektrifikacija „genialiojo“ vado galvoje visai nereiškė rūpesčio visuomene. Vadas žinojo, kad elektrifikavus šalį laido galą savo rankose laikys jis ir jo sėbrai. O kas jį laiko, tas ir „užsako muziką“. Kitaip sakant kontroliuoja teritoriją ir sociumą.
Kitas genialus išminčius energetikos ministras Dainius Kreivys, yra pasakęs, kad „nesvarbu kaip bus gaminama elektra, visa ji ateis tik vienu laidu“. Abu „išminčiai“ mąsto viena linkme – kai visos energijos tiekimo laidas vienose rankose, joks buržuazijos egzistavimas ir atgimimas nebeįmanomas. Buržujų galima priversti bankrutuoti vienu mygtuko paspaudimu arba vienu kainos pakėlimu.
Tik nereikia galvoti, kad buržujus, jų mąstymo loginėje grandinėje yra tas pats, kaip ir pas didžiąją visuomenės dalį. Dažnai kepate pyragus orkaitėje, vasara mėgstate naudotis kondicionieriumi, turite šaldiklį kuriame laikote maisto atsargas? Jūs jau buržujus. Ir dar netvarus. Taip, kad „buržujų“, kuriuos palies šios reformos Lietuvos visuomenėje dalis, kokie 90 nuošimčių.
Ir pabaigai noriu priminti, kad prieš penkis metus elektra Lietuvoje kainavo – naktinis tarifas 0,10 Eur, dieninis 0,13 Eur. Kiek ji dabar kainuoja žinome visi. Kuo daugiau turėsime „žalios“ energijos, tuo ji bus brangesnė. Ir nesigilinkite kodėl. Taip turi būti, ir viskas. Toks yra rinkos paraparadoksas.
