Pakalbėkime šį kartą tema, kuri, neabejoju, yra aktuali beveik kiekvienam iš mūsų, o konkrečiai – apie šiuo metu praktiškai ant kolapso ribos atsidūrusią sveikatos apsaugos sistemą, ir kaip ją reikėtų gelbėti. Įrašų šia tematika bus du: pirmasis – dabar, apie tai, kaip staigiai reikėtų gesinti gaisrus sveikatos apaugos sistemoje, o antrasis – kaip šią sistemą gerinti ilguoju laikotarpiu. Taigi, šį kartą apie gaisrus.
Pradėsiu nuo to, kaip dar pavasarį vienas labai geras kolega pasakojo, jog pavasarį jis taip vadinamą „taloną“ pas gydytoją dermatologą su šeimos gydytojo siuntimu gavo gruodžiui. Taip plius minus po pusės metų. Jei poreikį apsilankyti pas gydytoją specialistą turintis pacientas tokią galimybę gauna po pusės metų, jau praktiškai galime sakyti, kad sveikatos apsaugos sistema nebeveikia. Arba bent jau nebeveikia taip, kaip turėtų veikti. Akivaizdu, kad gaisras sveikatos apsaugos sistemoje liepsnoja visu pajėgumu, o to pasekmė – laiku nesuteiktos medicinos paslaugos pacientams ar net prarastos gyvybės.
Tam, kad užgesintumėme gaisrą, kilusį sveikatos apsaugos sistemoje, būtina suprasti, kuri grandis visoje šioje sistemoje yra esminė. Ir, visiškai akivaizdu, kad ši esminė grandis yra gydytojas. Gydytojas yra brangiausias, ilgiausiai ir brangiausiai paruošiamas bei ribočiausias išteklius visoje sistemoje, kuris, deja, neretai yra ir labiausiai nuvertinamas. Todėl, jei kurios nors partijos atstovas jums bandys sakyti, kad visas problemas išspręsime pasamdę daugiau gydytojų, tai jis meluoja ir užsiiminėja populizmu. Nes gydytojų yra tik tiek, kiek yra, ir daugiau jų nei dabar, nei artimiausiu metu nebus. Ir net jei šiandien pat būtų pradėta rūpintis gydytojų gausinimu (ko tikrai nėra daroma), to rezultatai pasimatytų ne anksčiau, kaip po keliolikos metų (kai šiandien į medicinos studijas priimti studentai pabaigtų rezidentūrą).
Tęskime toliau. Ko gero, visiškai akivaizdu, kad sveikatos apsaugos sistema gali veikti be daug ko. Bet be gydytojo – neveiks. Todėl pakalbėkime apie pirmąjį problemos aspektą – esminio ir kertinio sistemos elemento – gydytojo nuvertinimą. Ar žinote, kad šiuo metu yra gydytojų, kurie už pilną darbo dieną uždirba 1500 EUR atlyginimą? Taip, Vilniuje. Taip, už pilną etatą. Kas reiškia, kad kertinis ir esminis sveikatos apsaugos sistemos profesionalas, kuris mokėsi keliolika metų, kad taptų gydytoju, yra prilyginimas kokio nors prekybos centro krovikui, kuris tokį darbą gali dirbti su 10 klasių išsilavinimu, o jau apie proftechninę baigusį mūrininką net nekalbant. Kaip manote, ar ilgai gydytojas dirbs su tokiu atlyginimu? O kai jis išeis iš darbo, kas ateis į jo vietą? Taip, čia TS-LKD partijos atsakomybės sritis, Vilniaus meras – jų. Todėl kai dabar prieš rinkimus TS-LKD atstovai suoks lakštingalos balsais, kaip jie dabar viską čia gerins sveikatos apsaugos sistemoje, paklauskite jų tiesiai šviesiai – tai kodėl nepagerinote? Nes mokesčių mokėtojų pinigais kompensuoti pavogtus ir kazino praloštus 40 mln. EUR stadiono pinigų – meras ir visi TS-LKD atstovai taryboje ne tik randa galimybių, bet priešingai – nuolatos mušasi, kad tik tas būtų padaryta. O va gydytojui, kasdien gelbėjančiam žmonių gyvybes, mokėti bent jau tokį atlyginimą, kuris neprimintų pasityčiojimo iš gydytojo, galimybių nerandama. Todėl tokių atvejų, kai gydytojas už pilną darbo dieną uždirba 1500 EUR, turi nelikti. Jei dar norime, kad bent kažkas dirbtų gydytojų darbą valstybinėse gydymo įstaigose. O jei netikite, kad tokių gydytojų atlyginimų gali būti, pateiksiu nuorodas į oficialius gydymo įstaigų tinklapius, kur skelbiamas vidutinis darbo užmokestis. Tik atkreipkite dėmesį, kad ten nurodomas užmokestis „ant popieriaus“, o ne „į rankas“, be to, pateikiamas vidutinis darbo užmokestis, kuris reiškia, kad kažkas uždirba daugiau, o kai kas – mažiau to skaičiaus.
Toliau, nustačius ir įsisąmoninus, kad būtent gydytojas yra kertinė ir nepakeičiama sveikatos apsaugos sistemos dalis, kas reiškia, kad tik gydytojas gali gydyti pacientus, būtina peržiūrėti visus procesus, kuriuos šiuo metu atlikinėja gydytojas, ir nuo gydytojo atsakomybės šalinti absoliučiai viską, ką gali padaryti ir ne gydytojas, gydytojui paliekant tik tai, ką gali padaryti tik gydytojas. Tik gydytojas gali apžiūrėti pacientą, tik gydytojas gali diagnozuoti ligą, tik gydytojas gali skirti gydymą, tik gydytojas gali atlikinėti tam tikras medicinines procedūras su pacientu, tik gydytojas gali kontroliuoti gydymo eigą. Ne gydytojas gali pildyti dokumentus, ne gydytojas privalo kontroliuoti mokinių lankomumą mokykloje (apie tai – tolesnėje pastraipoje), ne gydytojas privalo spręsti pacientų socialines problemas, pvz. kaip pacientui iš ligoninės grįžti namo į kitą miestą (o patikėkit…), etc. ir etc. Trumpai tariant – gydytojas turi tik gydyti pacientus. Nes tik jis tą gali padaryti. O visą kitą gali atlikti ir ne gydytojai. Tokiu būdu, „išlaisvinus“ gydytojus nuo to darbo, kurį gali padaryti ir kiti, atlaisvėtų gydytojų pajėgumai ir jie per tą patį laiką galėtų suteikti gydymą gerokai daugiau tokio gydymo reikalingų pacientų, trumpėtų eilės bei greitėtų patekimas pas reikalingą gydytoją.
O dabar pereikime prie to, kaip TS-LKD partija ne tik nesirūpina sveikatos apsaugos sistemos gerinimu, bet sąmoningai ir tyčia ją sabotuoja. Lygiai tą patį ji daro su švietimo sistema, lygiai tą patį daro su sveikatos apsaugos sistema. O konkrečiai – greičiausiai, girdėjote dabartinės valdžios prieš kelis metus priimtą sprendimą, kad mokinys, per mėnesį praleidęs 5 dienas mokykloje, 6 ir paskesnę dieną gali pateisinti tik apsilankęs pas gydytoją. Ir ką tokia tvarka reiškia? Ogi tą, kad atėjus šaltajam metų periodui, per kurį siaučia visokios peršalimo ligos, šeimos gydytojų kabinetai būna tiesiog apgulti sloguojančių ir kosėjančių mokinių. Ne, jokio gydymo jiems nereikia. Kaip sako gydytojai – gydoma sloga praeina per 7 dienas. Negydoma – per savaitę. Jiems reikia pateisinimo dėl pamokų nelankymo. Tik tiek. Tai ką padarė TS-LKD valdžia? Ogi nusprendė, kad pas mus jokia sveikatos apsaugos sistema per siūles nebraška, šeimos gydytojai pas mus nedirba ant fizinio ir emocinio palūžimo ribos, tai kodėl jiems ant galvos neužmetus dar ir pareigos pakontroliuoti mokinių lankomumą? Nes why not? Nes va tikrai gydytojai yra tie, kuriems ir priklauso kontroliuoti mokinių lankomumą. Tikrai tikrai. Jei tai būtų vienintelis toks TS-LKD poelgis per kadenciją, tai gal dar tai būtų galima pateisinti nekompetencija ar elementariu šios partijos atstovų kvailumu. Bet kai tokių veiksmų buvo per šią kadenciją padaryta nesuskaičiuojama daugybė, tai, kaip sakoma: vienas kartas – atsitiktinumas, du kartai – sutapimas, trys kartai – priešo veikimas.
Galiausiai, dar vienas gana esminis momentas, gana ženkliai ilginantis eiles pas gydytojus: greičiausiai to nežinote, bet kažkada senai, kai valstybei tragiškai trūko pinigų, valstybė nusprendė pagudrauti ir priėmė tokią tvarką, kad Valstybinės ligonių kasos apmoka gydymo įstaigoms už pirmą gydytojo specialisto konsultaciją, tuomet antroji ir trečioji gydytojo specialisto konsultacija yra nemokama, o mokama vėl tik ketvirtoji. Savo ruožtu, gydytojai specialistai dažniausiai gauna atlyginimą, kurio kintamoji dalis yra apskaičiuojama pagal tai, kiek paslaugų jis pacientams suteikė ir kiek jo darbovietė pati gavo apmokėjimų iš Valstybinių ligonių kasų. Dar kitaip tariant – gydytojas specialistas yra verčiamas pagal seną, bet iki šiol galiojančią tvarką dirbti visiškai nemokamai. Tokia tvarka yra akivaizdžiai antikonstitucinė ir neteisėta, bet galiojanti iki šiol. Tai vieni gydytojai specialistai, iš pašaukimo, kantriai dirba ir nemokamą darbą, o kiti natūraliai gudrauja, dėl ko jų kaltinti jokiu būdu negalima, nes niekas negali būti verčiamas dirbti nemokamai. Tai va, pas gydytoją specialistą ateina pacientas su šeimos gydytojo siuntimu, gydytojas specialistas jam paskiria gydymą ir viskas, grąžina pacientą atgal šeimos gydytojui. Užuot pats pasiskyręs pakartotinę konsultaciją, per kurią pats būtų įvertinęs ir pakontroliavęs, kaip veikia gydymas. Bet tas nedaroma, nes, kaip jau minėjau aukščiau – antrinė konsultacija yra nemokama. Todėl pacientas, kuriam buvo išrašyti kokie nors vaistai, kurie neveikia taip, kaip norėtasi, vėl grįžta pas šeimos gydytoją, kuris nieko dėl to negali padaryti, kaip tik vėl išrašyti siuntimą pas gydytoją specialistą. Todėl visiškai bereikalingai vėl apkraunamas šeimos gydytojas, pacientas vėl priverstas laukti daugybę laiko, kol pateks pas gydytoją specialistą, pateks greičiausiai pas kitą, o ne tą patį, kuris paciento ir jam skirto gydymo nežinos, todėl bus priverstas gilintis nuo nulio. O visos tos betvarkės, kuri tik bereikalingai ir ženkliai apkrauna sistemą, galima išvengti tiesiog priėmus atitinkamus sprendimus, kad visas gydytojų darbas turi būti apmokamas. Taip, antrinė konsultacija gali būti apmokama ženkliai mažiau, nei pirminė, bet vis tiek apmokama.
Politinė Nacionalinio susivienijimo partijos reklama. Sąrašo Nr. 2.
Taip ir nesupratau, kaip Vanhara sumažintų eiles pas gydytojus. Prieš 10 – 15 metų ir anksčiau gydytojai dirbo tokį pat darbą ir už mažesnį atlyginimą ir eilių nebuvo.