Respublikonai gali laimėti rinkimus ir į Kongresą, ir į Baltuosius rūmus

Perrinktas D. Trumpas, turėdamas Kongresą savo pusėje, turi puikias sąlygas įgyvendinti savo politinę darbotvarkę. Tačiau ar jis gali tai įgyvendinti? Apklausos rodo, kad gali.

Kai Robertas F. Kenedis jaunesnysis sustabdė savo prezidentinę kampaniją ir parėmė Donaldą Trumpą, Demokratų partijos prezidento rinkimų kampanijos dalyviai sukruto. Ankstesnės apklausos rodė, kad Kenedžio rinkėjai skirtingu laipsniu pirmenybę teikė Trumpui, o ne Kamala Harris; demokratai baiminosi, kad jo paramos gali pakakti, jog svarstyklės visam laikui pakryptų Trumpo naudai.

Naujausi RealClearPolling.com apklausų duomenys rodo, kad būtent taip ir atsitiko. Antradienį, rugpjūčio 27 d., „Yahoo News“ paskelbtose apklausose Kamala Harris tik 1 proc. lenkia D. Trumpą. Anksčiau įvairios apklausos rodė, kad jos persvara siekia 3–5 proc.

Svarbu nepamiršti, kad apklausas, kuriose K. Harris palankumas didelis, nuolat skelbia kairiosios pakraipos pagrindinė žiniasklaida. 2016 m. tos pačios apklausos prognozavo Hillary Clinton pergalę prieš Trumpą maždaug tokiu pat skirtumu. Tuo pat metu „Yahoo“ apklausos, apie kurias praneša „RealClearPolling“, rodo, kad net politiškai šališkas įvaizdis negali pateikti įtikinamo Harris pranašumo šiose lenktynėse.

Tiesą sakant, Rasmussen Reports, viena iš nedaugelio apklausų rengėjų, turinčių gerų prognozavimo rezultatų, dar iki Kenedžio paramos prognozavimo prognozavo, jog Trumpas aplenks Harris 2–3 proc.

Po Roberto Kenedžio pareiškimo už Trumpą stojo ir kita garsi demokratė, buvusi kongresmenė Tulsi Gabbard (Tulsi Gabbard). Tai ženklai, kad demokratai, esantys už Vašingtono „politinės pelkės“ ribų, jaučia, į kurią pusę krypsta viešoji nuomonė, tačiau net žmonės, turintys gilesnių ryšių Demokratų partijos viduje, pradeda dvejoti dėl Kamalos Harris.

Vienas iš jų – demokratų kongresmenas iš Minesotos Deanas Phillipsas. Jis buvo vienintelis pretendentas į prezidento J. Bideno vietą šių metų demokratų pirminiuose rinkimuose; nepaisydamas Demokratų partijos raginimo pasitraukti iš pirminių rinkimų – vardan demokratijos – D. Phillipsas tapo didelio pykčio objektu. Baimindamasis būti atstumtas, jis per Demokratų nacionalinį suvažiavimą iš visų jėgų stengėsi prakalbinti būsimą Kamalos Harris prezidentinę administraciją.

Matyt, nujausdamas, į kurią pusę pučia vėjai, kongresmenas Phillipsas dabar pareiškė norįs tarnauti bet kam, kas bus išrinktas prezidentu. Pasak „Yahoo News“, Phillipsas neseniai sakė, jog priimtų kvietimą dirbti demokratų arba respublikonų administracijoje, ir „Fox News Digital“ teigė, jog siekia „padėti savo šaliai kokiu nors būdu, forma ar pavidalu“.

Kai dabartinis Kongreso narys demokratas tampa atviras dirbti respublikonų prezidentui ir kai jis tai daro prezidento rinkimų kampanijos metu, nesvarbu, kad jis priims ir demokratės kvietimą, jei ji laimės – toks atvirumas respublikonams yra negirdėtas, ypač agresyviai šališkame politiniame klimate, kurį sukūrė prezidentas B. Obama ir paliko kaip svarbiausią savo palikimą.

Tai signalas iš žmonių, esančių Amerikos vidaus politikoje, žymintis, jog Donaldui Trumpui sekasi geriau su rinkėjais, nei rodo oficialios apklausos. Didžioji dalis Amerikoje atliekamų apklausų niekada nepasiekia visuomenės akių: jos atliekamos privačiai, kad padėtų politiniam kandidatui patobulinti savo įvaizdį, orientuotis į rinkėjus ir perskirstyti kampanijos lėšas taip, kad būtų kuo daugiau galimybių laimėti.

Vienas iš pavyzdžių, ką šios neoficialios apklausos gali padaryti: 2016 m. D. Trumpo kampanija rado nedaug, bet labai svarbių valstijų, kuriose Hillary Clinton oficialiai buvo laikoma lydere, bet nesugebėjo pasiekti 50 proc. rinkėjų palaikymo ribos. Po sėkmingos tikslinės kampanijos kiekvienoje iš šių valstijų D. Trumpas nustebino daugelį politikos apžvalgininkų, aplenkdamas savo varžovę demokratę.

Vis labiau plūstant Demokratų paramai, darosi labiau tikėtina, kad Trumpas ir jo kandidatas į viceprezidentus, senatorius J. D. Vance’as, įveiks Kamalą Haris ir jos kandidatą į prezidentus, gubernatorių Timą Volzą. Tai būtų sveikintinas pokytis į gerąją pusę po ketverių Džo Baideno valdymo metų. Tuo pačiu metu, jei prezidentas D. Trumpas grįš į Baltuosius rūmus antrai kadencijai, jam reikės respublikonų daugumos Kongrese, jei tik norės reikšmingai pakeisti padėtį.

Sunku nuspėti, į kurią pusę pasisuks beveik po lygiai pasiskirstę Atstovų Rūmai; kartkartėmis atskiros Kongreso varžybos labiau priklauso nuo kandidatų asmenybės nei nuo politikos turinio. Vis dėlto, remiantis patirtimi, per šių metų rinkimus turėtume sulaukti nedidelės respublikonų persvaros padidėjimo, o po dvejų metų – demokratų sugrįžimo.

Šiek tiek lengviau nuspėti, į kurią pusę pasuks Senatas. Šiuo metu salėje yra 49 respublikonai ir 51 demokratas (įskaitant tris nepriklausomus narius, kurie su jais sudaro frakcijas). Didelė tikimybė, kad lapkritį respublikonų dauguma bus 52-48.

Montanoje dabartinis senatorius demokratas Jonas Testeris atsilieka nuo respublikono Timo Sheehy maždaug penkiais procentiniais punktais. T. Sheehy yra vienas iš kelių į atsargą išėjusių karinių jūrų pajėgų karių, kurie pastaruoju metu įsitraukė į politiką; Virdžinijoje į atsargą išėjęs karinių jūrų pajėgų karys Hung Cao yra respublikonų kandidatas į Senatą. Šiuo metu Cao atsilieka nuo dabartinio senatoriaus demokrato Timo Kaine’o 10–12 procentinių punktų, todėl mažai tikėtina, kad jam pavyks apversti vietą, kurią Kaine’as užima jau dvi kadencijas Senate. Tačiau iki lapkričio mėn. gali daug kas nutikti.

Geriau sekasi respublikonams Merilande, kur 80-metis dabartinis demokratas Benas Kardinas (Ben Cardin) pasitraukia iš Senato nario vietos, kurią užėmė 18 metų. Ilgą laiką atrodė, kad demokratų kandidatė Andžela Alsobrooks (Angela Alsobrooks) per rinkimų kampanijos sezoną pasieks įtikinamą pergalę lapkritį. Tačiau, pasak „Fox News“, buvęs dviejų kadencijų gubernatorius Larry Hoganas – respublikonų kandidatas šiose lenktynėse – ir demokratų kandidatė, Princo Džordžo apygardos vykdomoji direktorė Angela Alsobrooks turi 46 proc. palaikymą.

Tai labai pagerino L. Hogano šansus, kurie atrodė migloti dar gegužės ir birželio mėnesiais, kai jis nuo L. Alsobrooks atsiliko 8–10 procentinių punktų. Jei ši tendencija išliks ir rudenį, demokratai praras vietą Senate vienoje iš demokratiškiausių valstijų šalyje. Kai kurių apklausų duomenimis, Kamala Haris (Kamala Harris) Merilende pirmauja prieš Trumpą maždaug 30 procentinių punktų.

Prarasta vieta Senate tokioje giliai demokratinėje valstijoje bus demoralizuojanti partijai, tačiau tuo jų nuostoliai tikriausiai nesibaigs. Jie taip pat greičiausiai praras vietą Vakarų Virdžinijoje, kur Džo Mančinas (Joe Manchin) išeina į pensiją. Jis yra ilgametis demokratas, šiuo metu baigiantis paskutinę Senato kadenciją. Nors D. Mančinas šių metų pradžioje oficialiai pasitraukė iš Demokratų partijos, Senate jis ir toliau daugiausia balsuoja su savo buvusia partija. Jam pasitraukus, JAV Senate atsilaisvino vieta tvirtai respublikoniškoje valstijoje. Mančinas, buvęs Vakarų Virdžinijos gubernatorius, palaikė unikalius santykius su savo valstijos rinkėjais; dabartiniam demokratų kandidatui, buvusiam Vilingo merui Glennui Eliotui, laukia beveik neįmanomos lenktynės su respublikonu, buvusiu gubernatoriumi Džimu Džastisu.

Jei respublikonai laimės Merilende, Montanoje ir Vakarų Virdžinijoje ir jei nepralaimės jokių kitų lenktynių, jie gali tikėtis 52–48 balsų daugumos Senate. Jei Donaldas Trumpas laimės prezidento rinkimus, jo kandidatas į viceprezidentus  eidamas šias pareigas jis padidintų respublikonų balsų skaičių iki 53.

Respublikonai yra neįprastai geroje padėtyje, kalbant apie galimus Senato rinkimų pralaimėjimus; įdomu tai, kad vienintelė vieta, kurioje dabartinis respublikonas pagal apklausas yra pavojingai arti pralaimėjimo, yra respublikonų kontroliuojamame Teksase. Tedas Cruzas kandidatuoja trečiajai kadencijai, ir nors vasaros pradžioje apklausos rodė, kad jis lenkia demokratą Coliną Allredą 10–11 procentinių punktų, naujausioje apklausoje Cruzas pirmavo tik dviem punktais.

Galiausiai būtų netikėta, jei senatorius T. Cruzas prarastų savo vietą, tačiau jo nesugebėjimas išlaikyti solidžią persvarą prieš demokratų varžovą yra signalas senatoriui T. Cruzui, kad jis gali nenorėti vėl kandidatuoti 2030 m. Vis dėlto jo atveju nedidelių rinkėjų balsų priežastis yra ne tiek ženklas, kad Teksase daugėja demokratų balsų, kiek senatoriaus T. Cruzo asmenybės požymis. Nors dauguma politikų yra sukurti, jie sugeba bent paviršutiniškai atrodyti nuoširdūs, senatorius T. Cruzas atrodo kaip nuoširdus politikas, bandantis atrodyti išgalvotas.

Jei darysime pagrįstą prielaidą, kad respublikonai laimės politines rungtynes Merilende, Montanoje ir Vakarų Virdžinijoje, o senatorius Krusas nugalės Teksase, Senatas apsivers respublikonų naudai. D. Trumpui laimėjus, respublikonų persvara bus tokia pati, kokia buvo paskutinį kartą, kai D. Trumpas buvo prezidentas.

Turėdamas Kongresą palaikymą, perrinktas D. Trumpas turi idealią galimybę pereiti nuo teorijos ir retorikos prie politikos ir realybės. Kuo sėkmingiau jam seksis, tuo geriau bus Amerikai – ir viceprezidento J. D. Vance’o galimybėms laimėti 2028 m. prezidento rinkimus.

Daktaras Svenas R. Larsonas yra Europos konservatorių žurnalo, kuriame reguliariai skelbia Europos ir Amerikos ekonomikos analizes, ekonominių straipsnių autorius. Jis yra dirbęs analitinių centrų ekonomistu ir politinių kampanijų patarėju. Jis yra kelių mokslinių straipsnių ir knygų autorius. Jo darbuose daugiausia dėmesio skiriama gerovės valstybei, jos ekonominės stagnacijos priežastims ir reformoms, reikalingoms neigiamam didelės valdžios poveikiui sumažinti. Socialiniame tinkle „Twitter“ jis yra @S_R_Larson

europeanconservative.com

Parašykite komentarą :

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai trisdešimt devintoji (rugsėjo 19) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Agresoriaus pajėgos vėl atakavo Ukrainos teritoriją dronais ir raketomis. Ukrainiečiai numušė visus 42 Shahedus ir...

Vytautas Radžvilas. Savarankiška istorijos politika – suverenių valstybių privilegija

Rugsėjo 16 d. Seime vyko konferencija „Valstybinė istorijos politika: reikia nacionalinio susitarimo“. Joje prof. Vytautas Radžvilas perskaitė pranešimą...

Laima Kalėdienė: dirbantiems aptarnavimo srityje reikės mokėti lietuviškai. Ar tikrai?

Rugsėjo 12 dieną Seime pirmuoju balsavimu gana vieningai pritarta Valstybinės kalbos įstatymo pataisai dėl reikalavimo mokėti valstybinę kalbą...

Almantas Stankūnas. Vilniaus m. savivaldybė slepia teisinį pagrindimą vandalizmo veiksmams

Turbūt visi žino apie įvykius su atminimo lenta pirmam Lietuvos savanoriui, pulkininkui Kaziui Škirpai, kai po trijų metų...