Lenkija surengė gynybos parodą, kuri patraukė pasaulio dėmesį, ypač dėl rekordiškai išaugusių išlaidų šiame sektoriuje

Varšuva, Lenkija. Praėjusį spalį Lenkijoje įvyko visuotiniai rinkimai, po kurių pasikeitė vyriausybė, tačiau tai nesumažino Varšuvos apetito naujai ginkluotei. Kadangi Rusijos invazija į Ukrainą ir toliau skatina Lenkijos kariuomenės modernizavimo pastangas, šalies ir užsienio gynybos bendrovės ruošiasi reklamuoti savo gaminius artėjančioje MSPO parodoje Kielcuose.

Rugsėjo 3–6 d. vyksiantis renginys per pastaruosius metus įsitvirtino kaip viena svarbiausių regiono parodų. Nuo 2022 m. vasario, kai Rusijos kariuomenė pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, NATO rytiniame flange esantys sąjungininkai atsakė didindami savo gynybos biudžetus. Pirmauja Lenkija, kuri šiais metais savo ginkluotosioms pajėgoms ketina išleisti apie 160 mlrd. zlotų (41,5 mlrd. JAV dolerių), arba apie 4,2 proc. šalies BVP.

Rugpjūčio 15 d. kalbėdamas per karinį paradą Varšuvoje Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad jo centristinės vyriausybės tikslas – sukurti „vieną didžiausių Europos kariuomenių“.

„Šiandien turime pažadėti ne tik savo tautiečiams, bet ir Lenkijos ginkluotųjų pajėgų kariams, kad sukursime moderniausią kariuomenę…, nes šiandien inovacijos yra jėga“, – sakė D. Tuskas per renginį.

Rekordiškai didelės 2024 m. šalies karinės išlaidos bus finansuojamos ne tik iš ministerijos biudžeto, bet ir iš Ginkluotųjų pajėgų paramos fondo – finansinės priemonės, skirtos finansuoti naujų ginklų ir ekipuotės įsigijimą.

2025 m. Lenkija gali dar labiau padidinti savo gynybos biudžetą, kuris, jei Varšuva šiemet išleis tam skirtas lėšas, pagal išlaidų dalį nuo BVP Lenkija šiemet galėtų būti aukščiau už visas kitas NATO valstybes nares.

Liepos 4 d. pareiškime, kuriame menkai užslėptai užsimenama apie vis karingiau nusiteikusią Rusiją, Lenkijos gynybos ministerija teigė: „Kitais metais planuojame 10 proc. padidinti kariuomenei skirtą biudžetą, kuris yra ilgalaikės nacionalinio saugumo strategijos, kuria siekiama sustiprinti mūsų ginkluotąsias pajėgas dabartinių geopolitinių iššūkių akivaizdoje, elementas.“

Tačiau pastebimas ir Europos grupių, kurios tikisi, kad valdžios pasikeitimas gali sudaryti sąlygas sudaryti daugiau sutarčių, veiklos suaktyvėjimas, sakė jis.
Tomasz Smura, dirbantis Kazimiero Pulaskio fondo Varšuvoje programų direktoriumi ir yra valdybos narys, akcentuoja tam tikrą tendenciją Lenkijos gynybos politikoje. Vyriausybė tęsia ankstesnės administracijos pradėtas programas ir investuoja į gynybos įrangą, pirkdama ją iš JAV ir Pietų Korėjos įmonių. Tuo pat metu jis pastebi Europos gynybos pramonės grupių aktyvumą, kurios, kaip atrodo, tikisi, kad politinis pokytis Lenkijoje gali suteikti daugiau galimybių sudaryti sutartis. Ši situacija rodo, kaip tarptautiniai ir vietiniai politiniai pokyčiai gali turėti įtakos gynybos sutarčių sudarymo dinamikai.

„Pasikeitus vyriausybei, Lenkijos santykiai su Vokietija ir Prancūzija pastebimai pagerėjo, todėl natūralu, kad šių šalių gynybos bendrovės rodo didesnį susidomėjimą bendradarbiauti su Lenkijos gynybos pramone vykdant bendrus projektus“, – sakė A. Smura. „Varšuva planuoja įsigyti naujų povandeninių laivų, naikintuvų, taip pat įvairių transporto priemonių Lenkijos sausumos pajėgoms. Tai suteikia nemažai galimybių užsienio gamintojams.“

Ministerija ruošiasi pradėti daugybę įsigijimų šalies oro, jūrų ir sausumos pajėgoms:
Varšuvos pareigūnai svarsto planus įsigyti dar 32 naikintuvus karinėms oro pajėgoms, be jau užsakytų 32 naikintuvų F-35, įsigyti daugiau penktosios kartos naikintuvų. Vietos stebėtojų teigimu, taip pat svarstomos galimybės įsigyti „Eurofighter Typhoon“ ir „Boeing“ naikintuvus F-15EX;
Naujus mokomus sraigtasparnius ir laivų sraigtasparnius, kurie atitinkamai pakeis pasenusius Lenkijos ginkluotųjų pajėgų orlaivius SW-4 „Puszczyk“ ir „Kaman SH-2G Seasprite“; daugiau kovinių ir stebėjimo bepiločių orlaivių (UAV), skirtų specialiai kariuomenės dronų pajėgoms – naujai ginkluotųjų pajėgų grupei;
3–4 naujus povandeninius laivus šalies karinėms jūrų pajėgoms, kurie padidins jų operacinius pajėgumus Baltijos jūroje. Praėjusiais metais Lenkijos ministerijos Ginkluotės agentūra paskelbė, kad per rinkos konsultacijų procesą 11 subjektų pateikė pirminius pasiūlymus. Tarp jų buvo bendrovės iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Pietų Korėjos ir Jungtinės Karalystės.
D. Tusko vyriausybė, atėjusi į valdžią 2023 m. gruodį, yra sudariusi nemažai stambių sandorių dėl ginklų pirkimo iš Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos, taip pat iš Lenkijos gynybos pramonės subjektų.

Dauguma didelių sutarčių šiais metais buvo sudarytos su JAV gamintojais. Tarp jų – liepos mėn. sudaryta 10 mlrd. dolerių vertės sutartis dėl 96 „Boeing AH-64E Apache“ atakos sraigtasparnių pirkimo, vasario mėn. sudaryta 2,5 mlrd. dolerių vertės sutartis dėl „Northrop Grumman“ integruotos mūšio valdymo sistemos (angl. Integrated Battle Command System, IBCS), skirtos Lenkijos kuriamų oro ir priešraketinės gynybos ginklų sinchronizavimui, įsigijimo ir gegužės mėn. sudaryta 1 mlrd. dolerių vertės sutartis dėl keturių aerostatų pagrindu veikiančių ankstyvojo perspėjimo radarų sistemų pirkimo iš JAV.

Praėjusių metų gegužę ministerija taip pat pasirašė vykdomąjį susitarimą dėl 72 daugiašūvių raketų paleidimo įrenginių K239 Chunmoo pirkimo iš Pietų Korėjos bendrovės „Hanwha Aerospace“ už maždaug 1,6 mlrd. dolerių. Pastarasis sandoris buvo laikomas ženklu, kad D. Tusko kabinetas ir toliau pirks ginklus pagal iš ankstesnės vyriausybės paveldėtas pagrindų sutartis, apimančias lengvuosius atakos lėktuvus FA-50, haubicas K9, tankus K2 „Black Panther“ ir raketų paleidimo įrenginius „Chunmoo“.

defensenews.com 

Parašykite komentarą :

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai trisdešimt devintoji (rugsėjo 19) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Agresoriaus pajėgos vėl atakavo Ukrainos teritoriją dronais ir raketomis. Ukrainiečiai numušė visus 42 Shahedus ir...

Vytautas Radžvilas. Savarankiška istorijos politika – suverenių valstybių privilegija

Rugsėjo 16 d. Seime vyko konferencija „Valstybinė istorijos politika: reikia nacionalinio susitarimo“. Joje prof. Vytautas Radžvilas perskaitė pranešimą...

Laima Kalėdienė: dirbantiems aptarnavimo srityje reikės mokėti lietuviškai. Ar tikrai?

Rugsėjo 12 dieną Seime pirmuoju balsavimu gana vieningai pritarta Valstybinės kalbos įstatymo pataisai dėl reikalavimo mokėti valstybinę kalbą...

Almantas Stankūnas. Vilniaus m. savivaldybė slepia teisinį pagrindimą vandalizmo veiksmams

Turbūt visi žino apie įvykius su atminimo lenta pirmam Lietuvos savanoriui, pulkininkui Kaziui Škirpai, kai po trijų metų...