Gerbiamieji,
Kaip jau ko gero supratote, dalyvausiu ateinančiuose Seimo rinkimuose su partija Nacionalinis susivienijimas. Mano numeris partijos sąraše – 15, o taip pat būsiu kandidatas gimtųjų Šiaulių Saulės vienmandatėje apygardoje.
Kodėl nusprendžiau eiti į politiką, juk, būnant advokatu, gyventi yra ir daug geriau, ir daug lengviau? Nes pamačiau, kad su kiekvienais rinkimais mus ateina valdyti vis blogesni. O dabartinė jau nueinanti valdžia ypač išsiskyrė tiek visiška nekompetencija, tiek ir didžiuliu noru lįsti į kiekvieno mūsų asmeninį gyvenimą, tiek visišku jokių moralinių skrupulų neturėjimu. Dėl nekompetencijos – pažiūrėkite į teisingumo ministrę ar dabartinį Vilniaus merą. Teisingumo ministrė per beveik dešimtmetį nesugebėjo nei pabaigti teisės magistrantūros, nei išsilaikyti advokato egzamino, bet teisingumo sistemai vadovauti tinka. Vilniaus meras visą gyvenimą buvo tik partinis sraigtelis, kuriam partija už lojalumą taip atsidėkojo. Ir kurio didžiausias darbas šiuo metu yra kaip nors „paindeksuoti“ išvogtą ir kazino praloštą taip vadinamą „Nacionalinį stadioną“, kai paraleliai mero brolis per savo privačią medicinos įmonę neteisėtai savinosi PSDF lėšas už nesuteiktas paslaugas. Va tokie žmonės mus dabar valdo ir sprendžia mūsų bei visos mūsų šalies likimą. Ir jau net plika akimi matyti, kad, nieko nekeičiant, mūsų valstybė tuoj praeis lūžio tašką, po kurio kažką dar padaryti bus arba labai sunku, arba iš viso jau nebeįmanoma. Todėl priėmiau labai nelengvą tiek sau asmeniškai, tiek savo šeimai sprendimą, kad daugiau nuo sofos iš šono stebėti nebegaliu.
Jau girdžiu klausimus: o tai iš kur mums žinoti, kad va būtent tu tai būsi geresniu už tuos, kuriuos ketini pakeisti? Visų pirma, aš esu gerokai kompetetingesnis ir turintis daugiau svarbios patirties. Aš turiu VU teisės magistro kvalifikacinį laipsnį ir esu ilgametis advokatas. Advokato egzaminą, skirtingai nuo kai ko, išlaikiau jau labai senai, išlaikiau jį iš pirmo karto ir išlaikiau jį geriausiai iš visų, tą dieną laikiusių. Esu knygos „Viešoji prekyba akcijomis. Teisinio reglamentavimo ypatumai ir problemos“ autorius, knygos „Žemės ūkio bendrovių įstatymo komentaras“ bendraautorius, įvairių teisinių publikacijų autorius. Be to, kad esu ilgametis advokatas, 12 metų ėjau Investuotojų asociacijos valdybos nario pareigas. Ši mano sukaupta patirtis liudija, kad aš žinau daugybę valstybėje spręstinų problemų, o, kurie mane skaito jau senokai, matė, kad žinau ir būdų, kaip jas reikėtų spręsti. Iki tokio lygio, kad, kaip matėte, kitos partijos, įskaitant ir valdančiąsias, nuo manęs nusirašinėja, nes pačios nei kažką sugeba, nei idėjų turi.
Tęsiant toliau, aš esu tas, kuris nebijo. Labai didelę dalį mano, kaip advokato, profesinės praktikos sudarė bylinėjimasis prieš bankus. Ir ne vieną bylą prieš juos esu laimėjęs. Daug klientų pas mane atėjo su rekomendacijomis, kad va aš esu tas, kuris nebijo bylinėtis prieš bankus. Nurodydavo, kad buvome ir toje advokatų kontoroje, ir anoje, ir trečioje, bet kai tik jos sužinodavo, kad byla bus prieš banką, iš karto pradėdavo tokios bylos kratytis. O va aš jokio banko nebijojau niekada. Todėl jei dėl rinkėjų ar Lietuvos interesų man reikės užlipti kam nors ant kojos – užlipsiu tikrai, nes jau ne kartą lipau, ir lipsiu tiek, kiek tik reikės.
Tęsiant dar toliau, prieš rinkimus absoliučiai visos partijos ir visi politikai jums suoks lakštingalos balsais, kad va dabar tai gins ir atstovaus paprastą žmogų. O aš sakau, kad Jums reikėtų tokioms partijoms ir politikams iš karto užduoti klausimą – o kiek jau paprastų žmonių iki šiol esate apgynę? Nes aš apgynęs esu. Skaitėte istoriją, kaip pro bono, be jokio honoraro, apgyniau valstybės sumindžiotą paprastą policijos pareigūną, kurio gyvenimą valstybė pavertė pragaru? Šio paprasto pareigūno atžvilgiu pavyko atstatyti teisingumą ir jam iš valstybės priteisti didelę sumą žalos atlyginimo (apie 37 000 EUR). Sakote, mažai nuveikiau? Paprastų žmonių be honoraro esu apgynęs ir daugiau. Tiesiog, šis atvejis buvo žymiausias. Tačiau tokios buvo mano galimybės. Aš esu paprastas advokatas, kiek galimybių paprastiems žmonėms padėti turėjau, tiek jas iš išnaudojau. Todėl prašau Jūsų suteikti man didesnes galimybes ir atitinkamus įrankius, kad paprastų žmonių apginti galėčiau daugiau. Bet kuriuo atveju, tai bus arti begalybės daugiau kartų apgintų paprastų žmonių, nei absoliučioje daugumoje partijų, kur tokių apgintų paprastų žmonių skaičius bus 0.
Ir pabaigai, savo gimtuose Šiauliuose turiu ir rekomendacijų:
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas: „Dominyką Vanharą pažįstu senai kaip aukščiausio profesionalumo advokatą, plataus akiračio žmogų, Šiaulių ir Lietuvos patriotą, jaunosios kartos politiką, garbingą konkurentą žinomam krepšinio treneriui Antanui Sereikai. Tikiuosi ir kviečiu Dominyką Vanharą grįžti į savo gimtąjį miestą Šiaulius“.
Šiaulių miesto tarybos narys, Sausio 13-osios Parlamento gynėjas, savanoris, skulptorius (Merkinės A. Ramanausko – Vanago paminklo autorius) Gintautas Lukošaitis: „Advokatas Dominykas Vanhara – aukščiausio lygio savo srities profesionalas. Tai – plataus akiračio asmenybė! Jo interesų laukas apima filosofiją, istoriją, politiką ir visą tai, kas sudaro visuomenės socialinį audinį. Todėl būtina, jog toks žmogus, kaip Dominykas Vanhara, atstovautų visuomenės interesus Lietuvos Respublikos Seime!“
Politinės partijos Nacionalinis susivienijimas reklama. Sąrašo Nr. 2. Jei norite, kad būčiau išrinktas, būtina reitinguoti mane Nacionalinio susivienijimo sąraše, kuriame mano Nr. – 15.
Už NS ! Už Dominyką vienareikšmiškai… !
Visada balsavau ir balsuosiu už Nacionalinį susivienijimą
Sėkmės, Dominykai. Tik viena bėda, kad patriotiškoms jėgoms nepavyko susivienyti. Daugelyje partijų yra ir sąžiningų bei kompetentingų žmonių, bet kai juos susodini už vieno stalo, pasižiūrėkite, kiek ten žvairų žvilgsnių, kiek nepasitikėjimo, o neretai ir nesveikos konkurencijos. Sąjūdis buvo tas nepakartojamas bandymas, kai pavyko bent trumpam susivienyti. Gal pavyks susitelkti, nes juk Baltijos kelias pavyko, Europos kelias (daugelio jau užmirštas – už Lazdijų, prie Lenkijos sienos) pavyko.