Jonas Grigas. Kaip nežemiškųjų civilizacijų atradimas paveiktų religijas?

Prof. Jonas Grigas

Visatos tyrimai nuolat pažemindavo mūsų įvaizdį. Kažkada Žemė buvo laikoma vienintele ir nepakartojama, kol astronomai suprato, kad Žemė yra tik viena iš planetų, besisukančių apie Saulę. Vėliau manėme, kad Saulė yra nepakartojama, kol supratome, kad šimtai milijardų žvaigždžių danguje yra taip pat saulės. Manėme, kad Paukščių tako galaktika yra vienintelė Visatoje, kol pasirodė, kad yra šimtai milijardų kitų galaktikų dangaus landšafte.

Šiandien manoma, kad egzistuoja vienintelė Visata. Tačiau moderniosios kosmologijos teorijos reikalauja būti atviriems galimai multivisatai, kurioje esame tik viename iš burbulų kosmoso audinyje.

Visatos tyrimai plėtojasi tokiais tempais, kad gali būti atrasta ir nežemiškųjų civilizacijų. Protingos gyvybės atradimas už Žemės ribų būtų mokslo triumfas, bet jis galėtų sugriauti kai kurias religijas. Krikščionys laiko, kad yra mylimiausi Dievo vaikai ir jiems būtų sunku susitaikyti su tuo, kad yra ir kiti Dievo vaikai Visatoje. Romos katalikams būtų keblus klausimas, ar nežemiškosios būtybės turi gimtąją nuodėmę.

Jau atrasta daugiau nei 1 500 egzoplanetų už Saulės sistemos ribų ir tikėtina, kad ateis laikas, kai bent vienoje jų bus atrasta protinga gyvybė. Kai kurioms religijoms neišvengiamai tektų suderinti savo tikėjimą su nežemiškųjų civilizacijų buvimu. Pirmiausia toms, kurios laiko, kad mes esame vieninteliai Dievo dėmesio centre. Visatos audinio konstantos yra kaip tik tokios, kurių reikia gyvybei egzistuoti, tačiau daugumoje Visatos vietų gyvybė žūtų akimirksniu! Todėl galima patikėti, kad mes Žemėje esame iš tikrųjų vieninteliai Dievo kūriniai.

Lengviau būtų susitaikyti su nežemiškųjų civilizacijų buvimu Azijos religijoms. Budizme reinkarnuoti galima bet kur Visatoje. Budistai neturi vienintelės šventosios knygos, neturi Dievo sūnaus. Budistai nenustebtų, jei būtų atrasta gyvybė kitose planetose. Tuo tarpu Romos katalikams būtų sunku primesti kitoms civilizacijoms gimtosios nuodėmės koncepciją. Adomas ir Ieva, paragavę uždraustą vaisių, padarė nuodėmę ir ta nuodėmė įėjo į visų žmonių gyvenimą. Jėzaus mirtis ant kryžiaus išpirko žmones nuo gimtosios nuodėmės ir leido jiems patekti į dangų. Bet jei atrastume nežemiškąsias būtybes ir norėtume atversti juos į krikščionybę, kiltų klausimas kodėl? Žemės gyventojai yra Adomo ir Ievos palikuonys, bet nežemiškieji kitų planetų gyventojai negali turėti gimtosios nuodėmės, nes jie nėra Adomo ir Ievos palikuonys. Krikščionybė jiems būtų beprasmė, gimtoji nuodėmė būtų beprasmė. Didėjant galimybėms atrasti nežemiškąsias civilizacijas Romos katalikų teologai turėtų permąstyti gimtosios nuodėmės idėją, kaip kilusios ne Rojuje ir kažkaip įaustą į Visatos rūbą.

Reiktų permąstyti ir kai kurias kitas idėjas. Jeigu Dievo sūnus, prieš 2 000 metų įsikūnijęs žmoguje, atpirko Žemės žmones, ar jis atpirko ir kitų planetų žmones? Ar Jėzus turi aplankyti ir kitas planetas, ten mirti ant kryžiaus ir prisikelti? Tai rimtos teologinės problemos. O jeigu yra kitų planetų, kur žmonės gyvena šimtus milijonų metų? Ar jie nepatenka į dangų todėl, kad Jėzus jų neatpirko prieš 2 000 metų? Ar tai teisinga? Gal teologai sakys, kad Dievas jais pasirūpins? Šią problemą jau prieš du šimtmečius kėlė amerikiečių filosofas Tomas Peinas (Thomas Paine).

Kitoms religijoms šis klausimas nelabai aktualus. Mormonai tiki nežemiškąja gyvybe. Jų gyvenimo prasmė yra būti išaukštintais, tapti dievais, turėti savo planetas su gyventojais jose ir rūpintis jais. Todėl mormonams patinka kitų planetų su nežemiškąja gyvybe egzistavimo idėja.

Ar gali nežemiškosios gyvybės atradimas kitose planetose paveikti krikščionių religinius įsitikinimus? Gali. Jeigu atrastume ir kitas žmoniškąsias būtybes Visatoje, mes nebūtume ypatingi Dievo kūriniai. Psichologiškai tai jau ne kartą atsitiko. Kai Kopernikas suprato, kad Žemė sukasi aplink Saulę, tai reiškė, kad Žemė nėra Visatos centras, kaip mokė teologai. Kai supratome, kad ir Saulė su savo planetomis nėra Visatos centras, tai vėl sukrėtė krikščionių gerą savijautą. Jeigu paaiškėtų, kad kosmose yra nežemiškųjų civilizacijų, tai pakeistų krikščionių mąstymą apie jų vietą ir likimą Visatoje. Tai ištrauka iš mano knygos „Pažinimo šaknys ir vaisiai“.

3 KOMENTARAI

  1. Dievas yra dvaia, Jis materijos sukurti negali.Mokslas nustatė, kaip atsirado gyvybė Žemėje.Tai užtruko milijardus metų.Banddas priderinti mokslo atradimusprie Biblijos teiginių bergždžias ir neproduktyvus.





  2. Problema ta, kad mokslininkas religijos tema samprotauja mėgėjiškai. Kalbant apie krikščionybę (ir kitas religijas), reikia lygiai taip pat išmanyti šių religijų mokymo tiesas. dogmų pagrindimą, kaip ir astronomiją ar fiziką. Juk gydytojas pacientui nekalba medicinos mokslo formuluotėmis (dažnai lotyniškomis), o aiškina pacientui jam suprantama kalba, maksimaliai pagal jo išsilavinimo lygį. Analogiškai religijose. Gimtosios nuodėmės aiškinimas atskleidžia skirtį tarp žmogaus ir gyvūno, kaip žmogus gali turėdamas proto dovaną “išsiplėšti” iš gyvūnijos pasaulio. Matome, kad dabartinė kultūra jį vėl mėgina sugrąžinti į gyvūno būseną, kur vyrauja jėga ir instinktai. Posakis, kad moralė – ne šio pasaulio dimensija reiškia, kad moralė yra religijos , o ne mokslo kūrinys. Tačiau mokslininkai sutaria, kad be moralės žmonija egzistuoti negali. Kodėl? Bet kokie religijos pasakojimai turi labai gilią prasmę.

    • O ar prieš krikščionybę (ir vėliau) pasaulyje nebuvo (ir dabar nėra) kitų tikėjimų, dievų, tik tas, kurį pradėjo skelbti prieš 2000 m? Tai kuris iš tų dievų tikrasis ir kada jis sukūrė pasaulį iš tikrųjų? Juk visos tos tikėjimų teorijos ir jų vadovėliai – šv. raštai (pagal tą ir pagal kitą) sukurtos ne dievų, o ribotų prieštvaninių (žiūrint iš XXI a ,,tikiu mokslu” pozicijų) žmogelių su tam tikrais tikslais .. Laikui bėgant, pasauliui civilizuojantis, tos teorijos koreguojamos, pildomos, paneigiamos, sujungiamos, atjungiamos, atrandami nauji ,,įrodymai” – kaip ir žmonių pasaulio legendos, tautų ir valstybių ,,istorija”. Ir šiandien skirtingos valstybės to paties laikmečio istorinius ,,faktus” traktuoja skirtingai, savaip – antklodę traukdamos į savo pusę.
      Dėl moralės: dar prisimenam SSSR Moralinį Komunizmo Statytojo Kodeksą – kokia buvo jo paskirtis ir kas ten su juo negerai? Ar tam būtinai reikalinga religija? Ar XXIa Homo Sapiens neįgalus suformuluoti bendražmogiškas normas ir reikalavimus jas vykdyti? Tik klimato atšilimo? Skiepų? Bankų? Jei nesugebam patys, tai gal tada laikas kreiptis į CHAT GPT, AI??

Parašykite komentarą :

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Reklama

Susiję straipsniai

Vytautas Rubavičius. Ar jau metas „denacifikuoti“ Lietuvą?

Po rugsėjo 15 d. vykusio neeilinio TS-LKD suvažiavimo Lietuva turėjo prabusti kitoje tikrovėje. Juk tik nedaugelis Lietuvos žmonių...

Yoram Hazony. Nacionalizmo dorybė (IX). Tautiškai neutralios valstybės neegzistuoja

Pradžia ČIA. Tęsiniai iki IX dalies ČIA. Svarbiausias klausimas svarstant nacionalinės valstybės idėją yra šis: jeigu vykdyti pareigas valstybei individą...

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai trisdešimt aštuntoji (rugsėjo 18) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Ukrainos pajėgos surengė didelio masto ataką prie agresoriaus karinės infrastruktūros objektus. Sėkmingiausia jų – didelio...

Romas Lazutka. Desovietizuokime motinystę, o vietoje II pakopos finansuokime gandrą

Įdomus tas desovietizacijos priepuolis. Jis nukreiptas į viešųjų erdvių laisvę nuo „balvonų“, užuot susirūpinus realaus gyvenimo išlaisvinimu. Sunkiai...