Tyliai vyksta įdomus procesas. Pastaraisiais metais Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) vadovas dr. Audrius Valotka sulaukė daug kritikos už tai, kad principingai gynė valstybinę lietuvių kalbą. Būtent jis išdrįso viešai priminti, kad užsieniečiai Lietuvoje, kad galėtų dirbti, privalo mokėti valstybinę kalbą. Nuo tada ir nesiliovė spaudimas.
Neseniai baigėsi jo kadencija, įvyko konkursas, Valotka atitiko visus kriterijus, laimėjo konkursą ir normaliu atveju tuo viskas baigtųsi. Tačiau Valstybinės kalbos inspekcijai viešai pasidžiaugus, kad vadovas perrinktas antrai kadencijai, kultūros ministras liberalas Simonas Kairys priminė, kad neskubėkite džiaugtis, ministras dar gali nugalėtojo į pareigas ir neskirti.
Iš esmės tai įteisinta korupcinė landa, leidžianti partijoms ir politikams daryti tiesioginę įtaką pareigūnų atrankai.
Ir iš tiesų gali. Gali pagal galiojantį priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašą, Vyriausybės dar šiemet paskutinį kartą atnaujintą dokumentą. Jo 63 punktas suteikia ministrui galią skirti arba neskirti konkursą nugalėjusį asmenį eiti pareigas. Iš esmės tai įteisinta korupcinė landa, leidžianti partijoms ir politikams daryti tiesioginę įtaką pareigūnų atrankai, ignoruojant objektyvius konkursų rezultatus. Bet ji yra ir kultūros ministras grasina ja naudotis.
Ar pasinaudos? Valstybinės kalbos inspektorius nėra padaręs nieko, išskyrus tai, kad gindamas valstybinę kalbą buvo politiškai nekorektiškas ir tuo liberalams nepatogus. Jiems labai įgriso toks pareigūnas, bet jie jo neatleido, nes ir patys supranta, kad pagrindo tam nėra. Kaip dabar nėra pagrindo neskirti į pareigas antrai kadencijai. Bet ministras gali neskirti tiesiog politine valia, sukurpdamas kokią pritemptą politizuotą motyvaciją.
Todėl pasakykime garsiai: jeigu A. Valotka nebus skirtas į kalbos inspektoriaus pareigas, tai bus ideologinis susidorojimas su politiškai nepatogiu pareigūnu, kurio pagal taisykles atsikratyti nebuvo pagrindo ir nebuvo įmanoma. Daugiakalbės (o faktiškai rusakalbės) Lietuvos idealą liberalai daug mieliau puoselėtų be realiai dirbančio kalbos inspektoriaus. Ši situacija reikalauja viešumo, dėmesio ir kad visuomenė gintų Valotką, kaip kad jis gina valstybinę kalbą.
