Dėl didėjančios Rusijos keliamos grėsmės NATO planuoja padidinti bendrą karių skaičių dar maždaug 250 000 karių. Apie tai praneša „Welt am Sonntag“, remdamasis dar neviešintais planais, kurie pateko į žurnalistų rankas.
Remiantis konfidencialiais Vokietijos gynybos ministerijos dokumentais, 2024 m. pavasarį NATO šalys galutinai susitarė dėl „minimalių būtinų pajėgumų“ gintis nuo galimos Rusijos agresijos.
Šiuos „minimalius pajėgumų reikalavimus“ nustatė du aukščiausi NATO kariuomenės vadai – JAV generolas Christopheris Cavoli ir Prancūzijos admirolas Pierre’as Vandieu. Jei 2021 m. buvo manoma, kad visoms NATO šalims kartu pakanka 82 kovinių brigadų, tai ateityje jų turėtų būti 131. Taigi Aljansas vienu metu padidins brigadų skaičių 49 brigadomis, o kiekvienoje jų bus apie 5 000 karių. Kad būtų galima vadovauti šiems kariams, NATO „kovinių korpusų“ skaičius turėtų padidėti nuo dabartinių 6 iki 15, o divizijų štabų – nuo 24 iki 38.
Taip pat reikia daugiau ginkluotės, ypač oro gynybos sistemų, amunicijos, tolimojo nuotolio tiksliųjų ginklų, logistikos ir transporto priemonių. Numatoma, kad antžeminių priešlėktuvinių sistemų skaičius padidės nuo 293 iki 1 467, t. y. 1174, įskaitant tokias ginklų sistemas kaip „Patriot“, „Iris T-SLM“, „Skyranger“ ir artimojo nuotolio gynybos sistemas. Taip pat numatoma padidinti sraigtasparnių skaičių nuo 90 iki 104.
Kaip pažymi „Welt“, tai yra bendras visų 32 NATO šalių narių poreikis, kuris bus paskirstytas visoms šalims narėms. Kiekvienai šaliai keliami tikslai priklausys nuo jos „turtingumo“ ir gyventojų skaičiaus, teigiama Vokietijos gynybos ministerijos dokumentuose.
Pavyzdžiui, Berlynui skiriama „apie 9,28 proc. visų pajėgumų“. Taigi Bundesveras turės dislokuoti „penkias-šešias papildomas kovines brigadas“, taip pat „papildomo kovinio korpuso“ personalą ir dar vieną sraigtasparnių dalinį. Šiuo metu Bundesveras turi aštuonias brigadas, devintoji yra kuriama, o dešimtąją planuojama sukurti iki 2031 m.
NATO ruošiasi karui su Rusija
Kaip rašė UNIAN, NATO pamažu ruošiasi galimam karui prieš Rusiją. Taigi, rugsėjo pabaigoje tapo žinoma, kad Aljansas kuria masinės sužeistųjų evakuacijos planus. NATO supranta, kad kare su Rusija negalės laisvai naudotis greitosios pagalbos oro transportu, kaip Irake ar Afganistane.
Taip pat pasakojome, kad NATO rengia karo prieš Rusiją panaudojimo scenarijus. Konkrečiai vienas iš scenarijų numato, kad po naujos mobilizacijos Rusija išstums AFU iš fronto Ukrainoje ir tada pradės agresiją prieš NATO.
Apie Rusijos suvereniteto Donbase ir Kryme pripažinimą nekalbama, tačiau Ukraina gali atsisakyti bandymų jas susigrąžinti jėga.
Dėl taikos Ukrainai tikriausiai teks eiti į skausmingą kompromisą
Negalima pripažinti Rusijos suvereniteto Donbase ir Kryme, tačiau Ukraina gali nebandyti jų susigrąžinti jėga.
Karas Ukrainoje gali baigtis susitarimais, pagal kuriuos Kijevas gaus tvirtas saugumo garantijas, o Maskva išlaikys de facto, bet ne de jure, okupuotos teritorijos kontrolę. Apie tokį scenarijų vis dažniau kalba ne tik Vakarų, bet ir Ukrainos pareigūnai, rašo „Financial Times“.
Laikraštis pažymi, kad nei Kijevas, nei jo sąjungininkai nesutinka pripažinti Rusijos suvereniteto okupuotose teritorijose, nes tai tik paskatintų tolesnę Rusijos agresiją ir rimtai pakenktų tarptautinei teisei ir tvarkai. Tačiau esą egzistuoja „tylus susitarimas“, kad šios žemės kada nors ateityje turės būti grąžintos diplomatinėmis priemonėmis.
„Žemės perleidimas siekiant narystės NATO gali būti „vienintelis žaidimas mieste“, kaip mums sakė vienas Vakarų diplomatas, tačiau ukrainiečiams tai tebėra tabu, bent jau viešai“, – rašo FT.
Kaip pažymi leidinys, užsienio politikos sluoksniuose jau pusantrų metų diskutuojama apie „Vakarų Vokietijos modelį“ Ukrainai: Vakarų Vokietija yra NATO narė nuo 1955 m., nors Rytų Vokietiją iki 1989 m. kontroliavo Maskva.
Šį modelį, kaip alternatyvą Ukrainai, visų pirma minėjo buvęs JAV specialusis pasiuntinys Ukrainoje Kurtas Volkeris, buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas ir dabartinis Čekijos prezidentas Petras Pavelas.
unian.net
