Mūsų artimiausias kaimynas (nuo Vilniaus iki Minsko vos 184 km) Aliaksandras Lukašenka dažnai lepteli nesąmonę, o kartais jo pasisakymai dvelkia taika, supratimu ir užuojauta kenčiantiems.
Neseniai 70-ties sulaukęs „paskutinis Europos diktatorius“, lyg norėdamas prisigerinti Vakarams, o gal vykdydamas kažkokį Putino pavedimą, Kyjivui pasiūlė pagalbą, atstatant Ukrainą po karo. Tiesa, šios Rusijos agresijos jis karu nevadina, o tik „konfliktu“, kuris turi vieną kartą baigtis. Kaip pranešė agentūra BELTA, Lukašenka pakvietė Ukrainos vadovybę susitelkti atstatyti šalį, naudojantis baltarusių pagalba.
Dėl tokio pasiūlymo Maskva turėtų sunerimti: juk Putinas žadėjo Ukrainą visiškai ištrinti iš pasaulio žemėlapio, nes čia esą veisiasi nacistai, fašistai, o valstybę dirbtinai sukūręs Leninas… Nesunku prisiminti, kad ir 2023 m. liepą diktatorius žadėjo palaikyti Ukrainos gyventojus „reikalui esant“ ir daryti viską, kad su Kyjivu atkurtų taiką. Beje, tokia mintis nuskambėjo susitikime su Putinu, kuris dėl to turėjo gaižiai susiraukti…
Spalio 4 d. vėl nuskambėjo taikus Lukašenkos pareiškimas: viešėdamas Bresto srities mieste Pinske jis sakė, kad nenorįs Baltarusijos įtraukti į karą su Ukraina, bet jei į vakarinę Ukrainos dalį pretenduotų Lenkija, jis būsiąs Kyjivo pusėje. Buvęs Ukrainos pasiuntinys Baltarusijoje Igoris Kizimas savo veidaknygėje rašė: „Štai ir nežinau, juoktis, verkti ar piktintis, girdėdamas, kokias nesąmones skiedžia Lukašenka… Arba taip jis kalba tik sau, arba savo aplinkai, kuri nori tikėti kiekvienu vado žodžiu…“
Bet diplomatas pastebi, kad Baltarusija įsitraukusi į Rusijos pradėtą karą jau nuo 2022 m. vasario 24-osios, o jeigu nori padėti atkurti taiką, turi liautis padėti Putinui šiame nusikalstamame kare. „Tai eilinis veidmainiavimas, kai Lukašenka padeda griauti Ukrainą, o, kita vertus, žada padėti ją atstatyti“, – tęsia I. Kizimas. Jo nuomone, dar didesnė nesąmonė – Lenkijos ketinimai užimti (rus. оттяпать – nugvelbti, atplėšti) vakarinę Ukrainos dalį, kurios neverta ir komentuoti…
Vaizdingą Lukašenkos pasisakymų paletę galima paįvairinti dar vienu potėpiu: spalio 3 d. trys rusų dronai „Shahed-136“ pažeidė Baltarusijos sieną, o du pasuko link Gomelio. Gi pietų oro erdvėje tuo metu pasirodė Lukašenkos sraigtasparnis, pakilęs iš prezidento rezidencijos „Oziornij“ į Mikaševičius. Tarp orlaivių buvo likę vos keliolika kilometrų…
Bet Lukašenkos tai nesutrikdė. Jis pareiškė, kad bepiločius siunčia „mūsų bėgliai iš užsienio“, ir tai yra „provokacijos“. Jis manąs, kad „numušti prezidento lėktuvą tolygu karui, tačiau juk ne ukrainiečiams jis reikalingas“. Diktatorius pasigyrė, kad neviešindami numuša visus bepiločius – ar jie atskristų iš Ukrainos, ar iš Rusijos… Beje, prie Kalinkovičių kritusį bepilotį nufilmavo nežinomas asmuo, o šalia esančio namo šeimininkę iškart užgriuvo KGB agentų būrys…
Putino parankinis savo šeimininko pavedimu prikalba ir kitokių dalykų. Antai, rugsėjo pabaigoje Lukašenka pagrasino, kad Rusijos ar Baltarusijos užpuolimo atveju bus panaudotas branduolinis ginklas, o tai reikš Trečiojo pasaulinio karo pradžią. Taip jis pakomentavo naują Rusijos karinę doktriną, kuri anuliavo dar 1993 m. B. Jelcino patvirtintą, bet neskelbtą teisinį branduolinio ginklo panaudojimo pagrindą. Čia pat Lukašenka patvirtino, kad kol kas su Baltarusija niekas neketina kariauti…
Pamokytas skaudžios patirties, kai po 2020 m. rinkimų kilo masiniai baltarusių protestai, ir režimas patyrė Vakarų sankcijas, artėjant naujiems rinkimams Lukašenka vėlgi ima pataikauti rinkėjams. Štai iš kalėjimų jis paleido kokias keturias dešimtis politinių kalinių, nuteistų „už ekstremistinio pobūdžio nusikaltimus“. Jų pavardes paskelbė su režimu susitaikęs, anksčiau suimtas buvęs kanalo NEXTA redaktorius R. Prоtasevičius.
Lukašenka pagarsėjo ir kova su veltėdžiais. Jo pasirašyti įstatymai žmonėms patinka. Štai neseniai šios kovos smaigalys buvo nukreiptas į užsieny dirbančius baltarusius, ypač tolimųjų reisų vairuotojus. Jiems siūloma panaikinti nemokamos sveikatos apsaugos paslaugas.
Ligotas ir sportinę išvaizdą bei blaivų mąstymą praradęs Lukašenka mėgina laviruoti tiek tarp Putino ir Vakarų, tiek vidaus politikoje. Bet, kaip sakoma, faktas kaip arklys: Rusija visiškai uzurpavo Baltarusiją tiek kariniu, tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu. Kiek savo pasisakymais besišvaistytų Lukašenka, jo ateitis aiški: žemai lankstytis savo šeimininkui, nesiskaitant su senosios gudų tautos poreikiais… Ar ne taip, kandidate į Seimą Eduardai Vaitkau?
Gudročius, velniai griebtų, ką pats jo vietoje darytum.
Nusišaučiau