Ogi būna, kad net ir iškilios garsiausių filosofų mintys, patekusios į kitą kontekstą, įgyja karikatūrinę formą. Štai Platonas sako maždaug taip, kad valstybę turėtų valdyti tie vadovai, kurie šiaip toli gražu nenori būti vadovais, bet piliečių yra priverčiami užsikrauti šią sunkią tarnystės bendruomenei naštą. Be visa ko kito Platonas buvo įsitikinęs, kad tobuloje valstybėje valdyti turėtų filosofai. Kaip atrodo Vilija Blinkevičiūtė, ne prastai įvaldžiusi žodžių ekvilibristikos meną, priklauso būtent specifinei filosofų padermei, kuri yra vadinama sofistais arba demagogais, tačiau jau dabar taip akivaizdžiai, kad net nėra kur akių padėti, pasimatė dar ir tai, kad jokie piliečiai neturi įgaliojimo ir sugebėjimų priversti V. Blinkevičiūtės prisiimti nukritusios į josios suknelės skreitą garbės ar pareigos vadovauti procesams.
Kalbant kiek rimčiau, Blinkevičiūtė ne tik begėdiškai apgavo socialdemokratų rinkėjus, regis, dar baisiau yra tai, kad, nurodydama partijai ministru pirmininku paskirti Gintautą Palucką, ji pakišo didelę kiaulę visai Lietuvai.
Taigi, kaip atrodo, pradeda pildytis blogiausias iš galimų scenarijų (apie jo galimybę pastaruoju metu daug kalbėjau, tokiu būdu, tarkime, bandydamas užbėgti pavojui prieš akis), iš Palucko paskyrimo ministru pirmininku toliau logiškai išplaukia tai, kad koalicija bus formuojama su Liberalų sąjūdžiu, draugėje, o tautinis sentimentas valdžios olimpuose, Palucko parankėje su Sauliumi Skverneliu ir Viktorija Čmilyte- Nielsen, kaip atrodo bent man, toksiškiausiu praeitos kadencijos personažu, angies geluonį slepiančiu dvimetrine šypsena, bus palaidotas amžinai. Taigi toks valdžios sąstatas, kurį išsirinko piliečiai, atitinka geriausius lietuvybės palaidojimo, o tai reiškia ir autentiškos Lietuvos duobkasių lūkesčius, galimai užganėdina net slapčiausias Ingridos Šimonytės svajones. Nueidami nuo valdžios, „konservatoriai“ perduoda Lietuvos paspartinto nususinimo gairelę į geras rankas, ne kitaip.
Nesakau, kad tokia valdžia yra kažkas panašaus į okupacinį režimą, o bendradarbiaujantys su tokia, pačių išsirinkta valdžia, tampa kolaborantais, greičiu yra taip, kad tokia valdžia tautinės refleksijos ir nepriklausomos valstybės idėjos nepraradusiems piliečiams yra svetima kaip maras, o bendradarbiavimas su tokia valdžia gali paspartinti mirtinos ligos užkrato sklaidą. Nepraleisiu progos dar kartą pastebėti, kad modernioji Lietuvos valstybė atsirado ne užkariavimų keliu ar kitokių manipuliacijų būdu, kai dinastiniai ryšiai jau buvo visiškai nutrūkę, o pakilo iš pelenų, iškėlusi lietuvybės apsaugos, tautos kultūros puoselėjimo ir nacionalinio suvereniteto įprasminimo nepriklausomos valstybės sukūrimo keliu užduotį. Nežinau jokių aplinkybių, kurios leistų pakeisti tokį svarbiausią per amžius tautos pasirinkimą. Taigi toliau pasakysiu labai paprastai iš aiškiai, kad tik išsigimėliai ir iškrypėliai gali ryžtis taip kraupiai kvailinti savo tautą, kai vėl ir vėl įrodinėja, jog bandymai stiprinti nacionalinio suvereniteto branduolio kevalą ES biurokratijos pretenzijų tokį suverenitetą galutinai sutraiškyti akivaizdoje, yra kažkaip parankus faktorius rytų tironių klestėjimui. Tokiu atveju Didžioji Britanija pirmiausiai turėtų ir būti atpažįstama kaip palankus tironijų klestėjimui veiksnys, nors šiandien yra kaip tik atvirkščiai. Neįvertinant šios aplinkybės, gali atsitikti net ir taip, kad į priešo nagus būtume atiduoti (neduokDie!) be ištirpdyto globalizmo rūgštyse apsauginio kevalo.
Paluckas jau suspėjo rinkimų debatuose pareikšti, kad darbo rinkos liberalizavimas, atidarant visus šliuzus migrantų antplūdžiui į Lietuvą, yra didelis gėris. Taigi jis yra pasiryžęs pratęsti Skvernelio pradėtą Lietuvos kolonizaciją, ar ne? Neabejotinai tam pritars ir moteriškaitė su tankisto kepure. Taigi prieš mūsų akis iškyla stabilios kaip gelžbetonio luitas, valdžios be jokių įtrūkių vaizdinys. Tačiau drauge kyla klausimas – kam tokia valdžia yra reikalinga? Vis tik tokios valdžios greičiausiai nekankina nereikalingumo jausmas (tam suvokti būtų reikalinga refleksija bent užuomazginiu pavidalu), tokia valdžia greičiausiai baisiai reikalinga yra pati sau, tiesa?
Paluckas žada, kad naujoji valdžia paspartins vadovėlių leidimą ir, nuostabu, taip pat kaip visos buvusios ir būsimos valdžios, žada užtikrinti aukštesnį pragyvenimo lygį. Tačiau Lietuvos gyventojai dar kol kas nesivarto miesto aikštėse iš bado, kai savo ruožtu visi tautiniai sentimentai ir jų palaikoma nepriklausomos valstybės idėja pro valdžios langus jau yra išmesta žemyn kaip nereikalinga atlieka ir ją miesto gatvėmis tampo benamiai šunys. Taigi kuo ilgiau galvoju, tuo tobuliau, su vis labiau įsiplieskiančia liepsna nesuprantu – kam tokia valdžia yra reikalingą? Ar valdžios reikalingumą moderniaisiais laikais gali pateisinti vien tik įsipareigojimas užtikrinti viešąją tvarką, juolab kad tautinio sąmoningumo puoselėjimo uždavinio atsisakymas vis labiau tampa panašus į vidinį nusiginklavimą galimo priešo iš išorės akivaizdoje?
Kadangi jau ne pirmą kartą miniu Palucko vardą daugiau ar mažiau nepalankiame kontekste, pats laikas būtų prisipažinti, kad taip besielgdamas negaliu atsikratyti nuodėmės jausmo ir įkyraus sąžinės graužimu dėl to – ar turiu tiesę kritiškai vertinti tvirtai suręsto, valingo, kryptingai tikslo siekiančio, be jokios abejonės aukštesnių nei vidutinių intelektinių sugebėjimų (taigi, protingesnio nei šių eilučių autorius) žmogaus pasirinkimus ir veiksmus, abejoti žmogaus teise viską paaukoti dėl savo karjeros? Jeigu šių eilučių autorius geriausiu atveju gali pastumdyti žodžius viename ar kitame sakinyje, tai tokie kaip Paluckas tvirtai suręsti vyrai stumdo daiktus. Ne mano, o jūsų, socialdemokratai, reikalas – ar liks kažkas daugiau valdžioje iš socialdemokratinės Palucko povyzos nei atšipęs galąstuvas? Galima drąsiai spėti, kad net į Socialinių reikalų ir darbo ministro postą nebus paskirta dėmesį patraukusi, neordinari, taigi galinti sukelti daug rūpesčių valdžios stabilumui partietė, buvusi profsąjungų susivienijimo veikėja, nes postas atiteks kokiam nors Skvernelio Kukučiui, Kakučiui ar Kakūriekaičiui. Tačiau net ir tokiu atveju, kai Palucko vadovaujamoje vyriausybėje su trenksmu įsigalėtų liberalų darbotvarkė, valdančiajai socialdemokratų partijai tikriausiai negrės joks skilimas, greičiau atsirastų teorinė galimybė užgimti naujai, paraleliniai socialdemokratų partijai, neturinčiai nieko bendro su nutautėjusiais senojo kirpimo socialdemokratais.
Netikiu net ir ta įdomia galimybe, kad naujoji koalicija bus tokia pat kaip ir senoji, tačiau bendraus su tauta ne taip arogantiškai kaip „konservatoriai“, sieks dialogo ar dialogo regimybės su žmonėmis. Vienas nelaimėlis, andai pavadinęs Skvernelį vagimi ir užtampytas po teismus, jau įsitikino, kur toks „dialogas“ gali nuvesti. Tačiau ir šių eilučių autorius laikosi nuomonės, kad tokius smakus, kurie baigia išvogti tikrosios Lietuvos, puoselėjančios istorinę atmintį, viltį, išplėtotame dialoge reikėtų vadinti ir laikyti vagimis, piktesniais net už bankų plėšikus.
Ką tokiu atveju ruošiuosi veikti aš pats, tikrai nenorėdamas įsiūlyti savo pasirinkimo pavyzdžio kitiems? Ogi renkuosi teisę dar kartą nenusivilti valdžia, todėl galutinai apsisprendžiau visiškai nesidomėti, negirdėti, neskaityti, o taip pat nieko nerašyti apie tokios valdžios nutikimus ir virsmus. Tokia valdžia – tai miglose nugrimzdęs deformuotų kontūrų vaiduoklių rūmas ar ant sausumos užplaukęs ir jau prarūdijęs laivas, taigi – ką ten galiausiai plyšauja amžinai girti matrosai, tampa neįdomu…
Kadaise sionizmo aktyvistai skelbė, kad lietuviai neturi teisės rašyti savo istorijos ir, o, stebukle, labai sparčiai valdiški Lietuvos istorikai net ir su lietuviškomis pavardėmis persikvalifikavo, persiimdami sionistinės mąstysenos intonacijomis. Taigi gal ir ši valdžios krizė reiškia tik tai, kad patys valdyti savęs nesugebame, todėl mums labai pasisektų, jeigu mus pradėtų valdyti žydai, a? Taigi šio straipsnelio ezoterinis pavadinimas yra toks – „Belaukiant žydų“.
Kas sugalvojo rašinėlio antraštę? Zootechnikas? Tikrai? Taip aš ir galvojau. Nes tik zootechnikas gali žinoti, kas blizga ir kvepia.
Perskaičiau straipsnį ir visus 7 komentarus. Nesuprantu šio šaršalo priežasties. Juk Seimo rinkimuose ministras pirmininkas NERENKAMAS. Rinkome Seimą, o ne ministrą pirmininką. Kam reikalingas šis šaršalas? Nuvylė, apgavo, kaip taip galima? Tai ką – užmiršot ką rinkot? Rinkom naują Seimą. O kaip jie dabar tvarkysis – jų teisė ir pareiga. Juk ir buvęs Seimas patiko mažai gyventojų daliai. Buvo pakankamai blogas, bet pergyvenom. Aišku, kad buvo blogai, bet tokį išsirinkome tada. Gal šitas, manau, bus geresnis. Komentaruose ypač nustebino prof. J. Grigo komentaras. Negaliu suvokti kaip toks protingas, išsilavinęs žmogus nesuprato, kad renkame Seimą, o ne ministrą pirmininką. Politologai irgi šito nesuvokia, pliurpia niekus. Ką išrinktas Seimas nutars ir kaip nutars, taip ir bus.
Man nepatinka melas. Ypač jei jis sklinda iš einančių žmonėms tarnauti lūpų. Gaila, kad Jūs to nesuprantate, kad Jums melas tapo priimtina norma.
Neįvaldęs demagogijos meno, neišmokęs tobulai meluoti esi niekas šiame pasaulyje ir negebi iš šešių atimti tris, nebent prie geros arielkos gali tai padaryt, kai nieks negirdi ir nemato. O juk reiks dar daugiau ir juos ten pamažintus permest čia – Lietuvon. Jau ir dabar Lietuva neakivaizdžiai kalta dėl Antrojo pasaulinio karo sukėlimo (organizavimo), tiesa? Ir su tuo sutinka koviduoti Kapsukės studentai.
Kiek daug šiame E. Čiuldės rašinyje negatyvo, „pagardinto” tarpvarčių lygio šnekomis. Ko tokiais rašiniais siekiama? Laimei, yra ir jėgos, kurios suvokia, ką būtina daryti, kad atsirastų visuomenės ryžtas pareikalauti valdžios atsakomybės.
ir kur tos jėgos kiūtop? Kodėl bent prieš rinkimus nepasirodo?
Jeigu blogio tarnai užims svarbias pareigas, tai pasipriešinti seime niekas negalės,belieka tik piliečių protestas, ar išeisime gerbiamieji vieningai ir tarsime STOP, kai blogieji peržengs raudonas linijas?
Iš kur piliečių gausite?
„Mieli Lietuvos žmonės, iš tikrųjų… iš tikrųjų… iš tikrųjų… dirbsiu ministre pirmininke…“, ciniškai ir įžūliai melavo Lietuvos žmonėms ponia Blinkevičiūtė, žadėdama visiems kelti atlyginimus, didinti pensijas ir pašalpas, daugiau pinigų sveikatos apsaugai, švietimui, keliams ir t.t. Tačiau spalio 30 d. ji staiga paseno dirbti Lietuvai, bet yra jaunutė neatsakingai leisti laiką už daugiau nei dvigubą atlyginimą Europarlamente. Gal ten ji suprato, kad vienintelė profesija, kur galima nebaudžiamai meluoti, apgaudinėti ir sukčiauti yra politika. Kaip netoli nuėjo Lietuvos socialdemokratai nuo Lenino socialdemokratų – ne tik dėl raudonos spalvos, bet ir dėl to paties melo! Bet Paluckas tai vadina „politine branda.“ Liūdniausia, kad tą ponią melagę drąsino, protegavo ir rėmė matomai vienmintis prezidentas, niekindamas dorai dirbančią Premjerę, su kuriuo politiškai brandi melagė „buvo atvira“. Man gaila tų nelabai protingų žmonių, kurie nematė akivaizdaus ponios melo ir tų koalicijos partnerių, kurie jungsis prie melagių partijos Seime ir vyriausybėje. Liūdna dėl šalies, kur vyriausybė darbą pradės nuo melo. Gerai, kad vyriausybei nevadovaus nekompetentinga plepi melagė, bet politikų nesąžiningumas skatina visuomenės moralinę degradaciją.
Taip sudėlioti be klaidų gali tik lietuvių kalbos mokytojas. Vajetau, vajetau, koks sąmoningumas!!!
sakot, premjerė dorai dirbo? Aha, ir jokio foxpey skandalo pas mus nėra, Lietuva nepraskolinta, 3,5 metų KAM nevadovavo minkštas bekiaušis, etc. etc?
Jeigu premjerė su savo komanda būtų dirbusi gerai, tai būtume juos palikę ir antrai kadencijai, ar ne taip?
Jonas Grigas žavisi ta premjere. Žmogus akivaizdžiausiai teigiamai vertina beatodairišką Lietuvos rusifikavimą, islamizavimą, drakono nugalėjimą, lietuvių kalbos niekinimą, valstybinių nemokamų mokyklų naikinimą, sveikatos apsaugos naikinimą ir t.t. (sąrašas ilgiausias). Po to, kai bolševikai sunaikino Lietuvos inteligentiją, ji taip ir neasigavo.
Nepadoriai daug prisidirbo ta „dorai dirbanti piššš”. O melo ir apsimetimo (kiek kartų žadėjusi neatsistatydino, kiek kartų gelbėjo savo partijos vagius, pedofilus ir korupcionierius, kiek kartų pirko žydų paramą partijai biudžeto pinigais, t. y., vogė iš biudžeto) keliagubai daugiau nei socialdemokratų pagudravimas per rinkiminę kampaniją. O kaip jiems seksis dirbti, tai ateitis parodys, o ne tvartelio kasandrų čėravonės
Tai Jūs, pone Grigai, už melagingai pasivadinusius „konservatorius”? Jūs? Matyt, daug pinigėlių prisilupikavote jiems valdant. APMAUDU. Niekada nebeskaitysime Jūsų straipsniukų, nes neturite jokios nuovokos, kas yra dorumas, padorumas, aukšta moralė, jeigu teisinate lenkų kilmės Šimonytę. Ne dėl to, kad ji lenkė, bet dėl to, kad jos darbai pikti ir nukreipti prieš Lietuvą. Paskaitykite komentarus, ten išvardyti jos „žygdarbiai” Gudresni slepia, kad balsavo už jau įvardytus, už socialdemokratus, liberalus ir kitus, o Jūs, tikras drąsuolis kiškis, apsinuoginote.