Naujai išrinktas Seimo narys Vytautas Sinica: krikščionys yra pirmoji visuomenės grupė, kuriai gresia spaudimas

Tomas Viluckas

Pasibaigus rinkimams į Seimą galima rasti ir krikščioniškas pozicijas atstovaujančių politikų pavardes Tautos atstovybėje.

Gausiausioje ir valdysiančioje Seimo socialdemokratų frakcijoje darbuosis Dzūkijos vienmandatėje triumfavęs, buvęs Krikščioniškosios kultūros instituto direktorius Martynas Katelynas.

Štai Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos sudėtyje dirbs katalikų sluoksniuose gerai žinomi veikėjai – Linas Kukuraitis ir Rima Baškienė. L. Kukuraitis nukovė Justiniškių–Viršuliškių apygardoje itin liberaliomis pažiūromis garsėjantį Matą Maldeikį.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje klasikinėmis krikdemiškomis pažiūromis išsiskiria Ignas Vėgėlė. Taip pat svarbu paminėti ir dabartinę šios frakcijos seniūnę, aktyvią liuteronę Aušrinę Norkienę.

Šiemet veiksmingai į Seimą įsiveržusi „Nemuno aušros“ partija Seimo frakcijoje vienys dvidešimt asmenybių, tarp kurių savo katalikiškomis pažiūromis žinomi buvusi teologė Agnė Širinskienė ir Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos valdybos narys Dainius Varnas.

„Aptrupėjo“ Seime ir krikščioniškas Tėvynės sąjungos sparnas: liko Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Valdas Rakutis ir su „Opus Dei“ siejamas Dainius Kreivys. Pastarasis pasiekė ir pergalę Verkių apygardoje. Jei ne persigalvos ir liks Seime, šią kompaniją turėtų papildyti krikdemų veteranas Liudas Mažylis.

Vytautas Sinica: ideologiniu požiūriu Seimo dauguma – miglota

Vis tik savo krikščioniška pozicija išsiskiria Seimo naujokas, Nacionalinio susivienijimo (NS) lyderis Vytautas Sinica. Pasiekęs įspūdingą pergalę Karoliniškių–Pilaitės apygardoje, jaunasis politikas džiaugėsi, kad ilgametis darbas davė vaisių.

„Politikoje tas vaisius yra pasitikėjimas. Be jo, iš tiesų ten nieko neturime, tai brangiausia valiuta. Tad gimtosios Vilniaus dalies žmonių sprendimas deleguoti mane jų atstovu yra tikrai įkvepiantis. Noriu padėkoti visiems palaikiusiems, visiems padėjusiems, o taip pat ir už gausias maldas“, – dalijosi V. Sinica.

Paklaustas kaip planuoja atstovauti krikščionišką poziciją Seime, NS atstovas kalbėjo:

„Šiuose rinkimuose akcentavome daugiau kitus klausimus ir apskritai kalbėjome sekuliariais argumentais, kaip, esu tikras, ir reikia kalbėti. Bet esame krikščionišką civilizaciją, gėrio sampratą ir moralės normas ginanti partija.

Ką tai reiškia praktikoje? Kad nuosekliai ginsime žmogaus prigimtį ir žmogaus vertę, visose srityse, kur ji puolama. Šiandien tai ne tik šeimos ir lyties klausimai, bet ir švietimo programos (pvz., Gyvenimo įgūdžių programos klausimas), žodžio laisvės ribojimai, prisidengiant „neapykantos kalba“, prievarta brukama įvairovė.

Krikščionys šiandien yra pirmoji visuomenės grupė, kuriai gresia spaudimas keisti arba slėpti savo giliausius įsitikinimus, kad tik nepatirtų ideologinės cenzūros. Neapsigynę šiame fronte, neapginsime ir nieko kito.“

Kokioms krikščioniškoms vertybėms naujos sudėties Seime kyla didžiausia grėsmė, kalbant apie įstatymų leidybą?

„Seime bus suformuota ideologiniu požiūriu miglota dauguma, – mano naujasis Seimo narys. Taip vadinami demokratai neturi aiškios ideologinės tapatybės, LSDP sudėtyje dalis yra nuosaikūs klasikiniai socdemai, bet kita – gana radikalūs leftistai. Jų vidaus santykiai lems, kiek grėsmingų iniciatyvų kils šiame Seime.

Neabejoju, kad bus bandymų stumti ir vienalytę partnerystę, ir Stambulo konvenciją, ir neapykantos kalbos išplėtimą, liberalizuoti dirbtinį apvaisinimą ar plėsti įvairius tėvų teisių ribojimus ir t. t. Nors Laisvės partijos Seime nebėra, jų sudėtas vėliavas bus kam iškelti.

Labai įdomus momentas matomas koalicijos derybose: Saulius Skvernelis kelia sąlygą, kad naujoji valdžia turėtų nutraukti visuomenę kiršinančias kultūrinių karų kovas. Tačiau tai logiškai reikštų iššūkį valdantiesiems nekelti jokių iniciatyvų dėl lyties keitimo, partnerystės ar „įvairovės“ skatinimo.

Esami įstatymai leftistų akimis yra tikrai pernelyg konservatyvūs ir jie norės daug ką keisti radikalia kryptimi. Tad ar tas reikalavimas nekariauti kiršinančių kultūrinių karų galios ir jiems? Būtų gerai, kad derybose tai būtų aiškiai įvardinta“, – teigia V. Sinica.

Nors Laisvės partijos Seime nebėra, jų sudėtas vėliavas bus kam iškelti.

Politikas tikina, kad neplanuoja jungtis prie jokios frakcijos, tačiau tikrai aktyviai sieks palaikyti sveiko proto pozicijoms visose frakcijose. Jis rėmėsi darbo Vilniaus miesto taryboje gera patirtimi, kur vos du NS atstovai visada turi telkti platesnį palaikymą.

„Galėsime pasiekti tiek, kiek bus verti mūsų argumentai ir kokį neabejingos tautos dalies palaikymą jausime už nugaros ir galėsime parodyti Seimo kolegoms. Mūsų darbas pasiekti, kad tas palaikymas matytųsi.“

Paklaustas kokiame Seimo komitete planuoja dirbti, V. Sinica kalbėjo: „Daugiausiai nuveikčiau ir geriausiai pritaikyčiau žinias Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, tačiau suprantu, kad neturint frakcijos Seimo statute numatyta kvotų sistema palieka gana mažus šansus gauti vietą ten, kur labiausiai tikčiau. Dirbsiu ten, kur reikės.“

Naujos sudėties Seimas turėtų pradėti darbą lapkričio antroje pusėje.