Vis dar esu Vilniaus miesto tarybos narys ir vakar turėjome Miesto plėtros komiteto posėdį. Jame be kitų gausių klausimų buvo ir du man itin keisti pasiūlymai:
– drastiškai branginti parkavimą mokamose miesto zonose;
– sukurti mažos taršos zoną senamiestyje.
Dėl abiejų balsavau vienareikšmiškai prieš, tik pirmasis valdančiųjų TS-LKD ir Laisvės partijos balsais praėjo, o antrasis buvo atmestas gana vieningai. Trumpai pakomentuosiu.
Pirmuoju klausimu, administracija perbraižo Vilniaus mokamų parkavimo zonų žemėlapį, daro tai pagrįstai ir gana protingai, ypač svarbu ir padėtų gyventojams tai, kad naikinama keista situacija prie Aušros Vartų, kur mėlyna zona susiduria iškart su geltona ir dėl to geltonoje neįmanoma rasti vietų. Tačiau šis geras sprendimas tampa įkaitu ir eina paketu su kitais siūlymais: branginti parkavimą mėlynoje zonoje iki 4 Eur/val., raudonoje iki 2,5 Eur/val., geltonojoje 1 Eur/val. ir žaliojoje iki 0,5 Eur/val. Pigiosios zonos iš tiesų labai seniai turėjo labai mažas kainas ir ten galima suprasti. Brangiosios zonos tampa iš tiesų labai brangios. Administracija atvirai sako, kad tai daroma, kad mažiau žmonių važiuotų į centrinę miesto dalį ir ten parkuotųsi. Kitaip sakant, kad mažiau važinėtume. Šitas lazdos principas visiškai nepriimtinas. Žmonės naudojasi automobiliais, nes viešasis transportas nepakankamai patogus. Parkavimo branginimas tik blogina alternatyvas.
Dar įdomiau, siūloma įteisinti galimybę namo gyventojams balsų dauguma nuspręsti, kad to namo kieme parkavimas taip pat mokamas (išskyrus gyventojams). Įsivaizduoju, kokius nesutarimus tarp pačių gyventojų tai programuos, nors kai kur tai ir gali būti naudinga, jeigu patys gyventojai pasistatyti netelpa, o dar ir su ten negyvenančiais tomis vietomis dalinasi. Bet ir vėl – ar minimali rinkliava išbaidys iš žmonių kiemų tuos, kas ten važiuoja, nes jiems ten reikia, ir ten parkuoja, nes jiems ten reikia? Retorinis klausimas. Iš senamiesčio ir brangiausia rinkliava neišbaido.
Kartu administracija nepaleidžia savo žaliojo arkliuko ir siūlo lengvatines sąlygas elektromobiliams. Visoje Europoje automobilių pramonė masiškai atsisako jų gamybos planų ir ima suvokti, kad visas jų konkurencingumas laikosi tik ant politinių sprendimų ir begalinių subsidijų viskam, kas neva žalia. Sakau, neva, nes elektromobilių gamyba tėra taršos permetimas į ir taip labiausiai taršias šalis – mažiau teršiama eksploatuojant, bet labiau teršiama juos gaminant ir ypač kasant jiems būtinus retuosius metalus, kurių gavybos rinkas valdo – netikėtumas – Rusija ir Kinija. Lietuvoje kaip visada tai ignoruojama. Kaip ir ignoruojamas ir pačios administracijos pristatomas faktas, jog elektromobiliai sudaro didžiulę dalį mėlynojoje zonoje Vilniuje statomų automobilių. Jų čia ypač daug. Ir lengvatos jiems tai tik skatina. O jeigu tikslas yra, kad automobilių centre stovėtų mažiau, tai elektromobiliams šitai, žinoma, galioja vienodai.
Pagaliau turime itin keistą sprendimą, kurį komitetas atmetė. Administracija pasiūlė įsteigti mažos taršos zoną tarp Islandijos ir Klaipėdos gatvių senamiestyje. Ten kol kas nebūtų nei rinkliavos, nei draudimo važiuoti taršiems automobiliams, mat šito neleidžia Rinkliavos įstatymas. Norima, tokią galimybę atverti Seime. Bet kol jos nėra, sukurtoji zona bent „edukuotų“, kad čia važiuoti negalima. Kadangi tai būtų visiškai fiktyvus veiksmas be rezultato, jam nepritarė net iš esmės šiai žaliajai kovai pritariantys komiteto nariai. Tačiau ši pirma kregždė iš tiesų labai baisi. Vakarų Europos miestuose, pavyzdžiui, Madride aiškiai matome, kuo tai virsta: iš pradžių rinkliavos už įvažiavimą labiau taršiems automobiliams, po to visiems su vidaus degimo varikliais, galiausiai į centrinę miesto dalį išvis įleidžiama tik su elektromobiliais. Taip iš tiesų vyksta, pasitikrinkite. Beprotybė neturi ribų. Būtų labai gerai, kad Vilniuje ji sustotų ankstyvoje stadijoje, bet tas mažai tikėtina – juk dabartinė miesto valdžia svajoja už 1,6 milijardo Vilnių paversti klimatui neutraliu miestu be CO2 emisijų.
Kitą savaitę bus paskutinis mano kaip Vilniaus miesto tarybos nario tarybos posėdis. Džiaugsiuosi, galėdamas balsuoti prieš šiuos sprendimus. Tikiuosi, kad ir tarp valdančiųjų atsiras mąstančių, o ne aklai rankas kilnojančių atstovų ir sprendimai nepraeis įprastu valdančiųjų buldozeriu. Tačiau apskritai žaliosios ideologijos klausimu nėra jokių ženklų, kad Vilniuje tokios iniciatyvos greitai liautųsi. Vietoje to, kad būtų iš tiesų rūpinamasi žaliosiomis zonomis PRIE NAMŲ, želdynų užtikrinimu, senų medžių išsaugojimu, viešojo transporto tinklo plėtra, žaidžiama su elektromobiliais pagal Gretos Thunberg filosofiją.
Dar prieš rinkimus žadėjau daug rūsčių žodžių… ‘po rinkimų’.
Kagi, išmušė mano valanda!!!
Dabar tai pavarysiu…
FAK-tai. Ir tik FAK-tai.
Žemaitaitis rinkiminiame vajūje atrodęs beveik tobulas(!), vos po kelių minučių užsidarius rinkiminėms apylinkėms, tiesioginėje LRT laidoje pas Pumprickaitę prisiekinėjo kad esas AMB ir kitų jo bendražygių MOKINYS.
Nenorom prisimenu tokį, kiek graudoką, tv projektą su Trampu ,,Mokinys”…
Blinkevičiutė iš rinkiminių tribūnų žadėjusi…, jau po kelių valandų pasibaigus rinkimams, bet nepasibaigus balsų skaičiavimui ,,susirgo Briuselio ilgesiu”…
Sveikinimų koncerte palinkėkime pasveikti ir kartu pasiklausyti Oginskio polonezo apie nenumaldomą gimtinės ilgesį…
Sinica. Na, kaip galėčiau ištverti neprisimindamas 4,5 metų sudaužytų vilčių NS adresu…
Čia daug daug daugtaškių…
Tuo labiau, kad ne kartą klausiau ar NS atstovai po politkorektiškumo ,,įdirbio”, (be)sugebės atsitiesti vertybiniame čempionate?
Taip pat klausiau, kokia bus pirmoji Seimo nario Sinicos kalba… svarbiausias rūpestis…
Kaip matau dr. Sinica vengia minėti procentus…
Primenu, kad tiesos.lt portale dr. Sinica vis susimaudavo su procentais, galimai tai jo ,,Achilo kulnas”. Regis, vis dar dr. Sinicai procentai – misija ,,Neįmanoma”…
Palinkėkime, kad jo pasirinktam padėjėjui Seime procentai nekeltų galvos skausmo…
100 dienų !!!
Naujasis Seimas 100 dienų nekritikuojamas!
Žinote, aš ir po 100 dienų Seimo nekritikuosiu, net ir pavienių Seimo narių bloguoju NEMINĖSIU. Pažadu !!! Na, nebent butų kažkas TOKIO… (dabar net nesuvokiu, kas tai galėtų TOKIO būti).
Taigi, naujasisi Seime, dėl manęs būkite ramūs… 🙂
O štai rinkėjai, oooooiiiii, mėšliai………….. pypt – pypt………
Na, rupūžės, prisimenate kaip mane koneveikėte dėl pasiūlymų, aaa……
Grąžinų… pasprinkite savo pačių vėmaluose… su procentais….
Kai sakiau, baikite tuščius pliauškalus kurie kandidatai ko verti ir t.t.
SPAUSKITE kandidatus į Seimą pasirašyti (trišalę) sutartį… kas ir kaip, jeigu kandidatas taptų Seimo nariu…
Oiii, kaip šnypštė ir putojo visa ‘bydlo šušara’…
Dabar mėgaukitės savo DURNUMO vaisiais… taip sakant, skanaus.
Asmeniškai aš rinkimuose NEDALYVAVAU, ir tuom didžiuojuosi.
Su sutartimi būtų visokių ,,fintų”, o čia be sutarties.
Dar nespėjo nudžiūti rašalas nuo VRK baigiamųjų dokumentų, o jūs jau piktinatės.
Girdi Blinkevičiutė, vai-vai tas ir anas…
Jūs lodoriai nuo gimimo, su pašaukimu ir profesionaliu bukumu… mano sieloj šiandien šventė !!!
Aš laimėjau – aš nepasidaviau eilinei apgavystei !!!
Ei, molio Motiejai, kiek teisininkų kandidatavo į Seimą, a?!! Negi jiems būtų buvę sunku surašyti ir patvirtinti juridiškai galiojančią sutartį. Jie to net nedarė, nes jūs liurbiai to visiškai nereikalavote, o dabar jau šnypščiate…
Mane ir mano idėjas, siūlymus spjaudėte, tai dabar sprinkite… savo durnumu.
Ir kai tik kas nors Seime vyks ‘ne taip’, visada spjaudysiu rinkėjus…
Einu skaityti tarptautinį daugiatomį keiksmažodžių žodyną, pravers.
Tikrai pravers…
Ryšardai – prie ko čia demokratija prie automobilių statymo vietų?
… nė pri ko.
Prie ko yra tai, kad Sinica nuo esminių dalykų krypsta prie kelintos eilės niekalų palyginus su esminiais šalies dalykais.
„Prie ko“ neteiktinas verstinis žodžių junginys būviui reikšti (VLKK).
Kad ir kiek kalbininkui (-ams) turėčiau pretenzijų, o jų tikrai turiu DAUG, vistiek palankiai vertinu pastabas.
….si savo pastebejima teikis adresuoti pany gzybei…cia ji viesai iteisino sia grozybe.Daznas tik tycia ja pakartoja.Kadais dejavai,kad zmogai sarkazmo nebeiveikia…veidrodi i sale….
Laikui bėgant kažkaip vis labiau atrodo, kad autorius, o dabar ir Seimo narys, nemato esminių šalies problemų – demokratijos nebuvimo mūsų mūsų šalyje.