Valdas Sutkus. Rinkimai JAV: skaidrumas negarantuotas, slaptumas neužtikrintas, balsadėžės liepsnoja

Lietuvos rinkimų kodekse nustatyta, kad rinkimai vykdomi, remiantis slapto balsavimo principu. Rinkimai taip pat turi atitikti skaidrumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Čia apie mūsų, lietuviškus rinkimus. Ir mūsų rinkimų rezultatai paprastai nebūna ginčijami, kadangi minėti principai yra realiai užtikrinti.

JAV taip nėra. Ten rinkimai teoriškai taip pat remiasi šiais principais, tačiau jų organizavimo tvarka yra tokia, kad minėti principai nėra garantuoti, egzistuoja didžiulė „pilkoji zona“, o tai ir sukelia daug aistrų nustatant galutinius rinkimų rezultatus. JAV rinkimų galutiniai rezultatai niekada nebūna žinomi kitą dieną. Balsų skaičiavimas ir perskaičiavimas įvairiose valstijose dar tęsiasi ilgai po rinkimų ir visada baigiasi teismais, jei skirtumas tarp kandidatų nėra toks didelis, kad savaime nekeltų jokių abejonių. Pralaimėjusi pusė tokiais atvejais visada ginčijasi dėl rezultatų, vadina rinkimus „pavogtais“. Ir tokie pareiškimai turi pagrindą, atsižvelgiant į rinkimų vykdymo ypatumus.

Kas renka JAV prezidentą

JAV prezidento rinkimai, skirtingai, negu Lietuvoje, nėra tiesioginiai, t. y. visi JAV piliečiai tiesiogiai nerenka šalies prezidento. Jį renka speciali rinkikų kolegija, į kurią narius deleguoja visos valstijos. Taigi, prezidentą renka valstijų paskirti atstovai. Taip yra todėl, kad JAV – ne unitarinė valstybė, o valstybių sąjunga, kurios narės turi gana didelę savo autonomiją. Ne tokią didelę, kaip valstybės – Europos Sąjungos narės, tačiau vis tiek gana nemažą. Kuo didesnė valstija, kuo daugiau joje žmonių, tuo daugiau rinkikų ji deleguoja į kolegiją. Tačiau ši proporcija nėra tiesioginė. Mažesnės valstijos realiai turi didesnį svorį, negu joms tektų, paskirstant rinkikus grynai pagal valstijų gyventojų skaičių.

Kiekviena valstija, nepriklausomai nuo jos gyventojų skaičiaus, turi po du senatorius, kurie sudaro Kongreso Senato rūmus – iš viso 100 senatorių. Dar yra Kongreso Atstovų rūmai (žemesnieji rūmai), į kuriuos deputatai renkami valstijose pagal rinkimų apygardas. Kiekviena valstija yra padalinta į apygardas, ir kiekviena apygarda tiesiogiai renka vieną atstovą. Valstijos turi skirtingą apygardų ir atstovų skaičių, priklausomai nuo valstijų gyventojų skaičiaus. Bendras Atstovų rūmų narių skaičius yra 435. Rinkikų skaičius yra bendras Senato ir Atstovų rūmų narių skaičius, be to dar 3 rinkikus turi teritorijos, kurios neturi valstijų statuso. Taigi, iš viso yra 538 rinkikai. Todėl, norint laimėti prezidento rinkimus, kandidatui būtina gauti daugiau, kaip pusę, t. y. 270 rinkikų balsų. Visi valstijos deleguoti rinkikai privalo balsuoti už tą kandidatą, kuris laimėjo prezidento rinkimus jų valstijoje. Antrojo turo nebūna, nugalėtojas laimi viską. Todėl visai nesvarbu, kokiu skirtumu vienas ar kitas kandidatas laimėjo ar pralaimėjo konkrečioje valstijoje. Tiesiog sumuojasi visų laimėtų valstijų turimų rinkikų skaičius.

Visos šalies mastu demokratų kandidatas apklausose dažnai būna populiaresnis už respublikoną, nes didžiosiose demokratų dominuojamose valstijose, tokiose, kaip Kalifornija ar Niujorkas tiesiog gyvena daugiau žmonių. Tačiau galima laimėti kelias didžiąsias valstijas, bet pralaimėti daugelyje mažesnių ir pralaimėti prezidento rinkimus. Daugumoje valstijų partijų pozicijos yra nusistovėjusios: vienur tvirtai lyderiauja demokratai, kitur – respublikonai. Todėl šių valstijų rinkikų balsus ramiai galima priskirti vienam ar kitam kandidatui. Visa intriga yra taip vadinamos „svyruojančios valstijos“ (swing states) arba „mūšio lauko valstijos“ (battleground states), kuriose aiškaus lyderio nėra ir ten rinkėjų daugumą gali surinkti tiek vienas, tiek kitas kandidatas ir pasiimti tų valstijų rinkikų balsus. Todėl visuomenės nuomonės tyrimai, rodantys kandidatų populiarumą visos šalies mastu nėra labai svarbūs. Svarbiausia – svyruojančios valstijos, kurių šiuose rinkimuose yra septynios. Penkiose iš jų šiuo metu lyderiauja D. Trumpas, ir jei jis ten laimėtų, tai gautų 287 rinkikų balsus ir laimėtų rinkimus. Beje, šiuo metu Trumpas pirmauja apklausose ir visos šalies mastu.

Neegzistuojantys rinkėjai ir nelegalai

Daugelyje JAV valstijų rinkėjų sąrašai prastai prižiūrimi ir yra netvarkingi. Iš rinkėjų sąrašų neišbraukiami iš valstijų išvykę žmonės, mirusieji. Į sąrašus patenka pilietybės neturintys asmenys. Po 2020 m. rinkimų teisėtumo ginčų kai kurios, daugiausia respublikonų valdomos valstijos, rinkėjų sąrašus peržiūrėjo ir nuo „mirusių sielų“ išvalė, tačiau demokratų valdomos valstijos to nesiėmė. Pavyzdžiui, respublikonų valdomoje Teksaso valstijoje peržiūrėjus rinkėjų sąrašus paaiškėjo, jog daugybė žmonių vis dar buvo sąrašuose, nors iš tikrųjų jų jau nebėra valstijos teritorijoje. Negana to, atsiranda ir visiškai naujų „rinkėjų“, kuriais tampa JAV pilietybės neturintys asmenys, be pagrindo įtraukti į rinkėjų sąrašus. Teksaso gubernatorius Gregas Abbotas paskelbė, kad per pastaruosius trejus metus iš Teksaso rinkėjų sąrašų buvo išbraukta daugiau kaip milijonas žmonių. Dauguma jų yra mirę, persikėlę į kitą valstiją, nebegyvena nurodytais adresais ir pan. Negana to, buvo nustatyta, kad maždaug 6 500 į rinkėjų sąrašus patekusių žmonių iš viso neturi teisės balsuoti, kadangi nėra JAV piliečiai. Ir paaiškėjo, kad 1 930 iš jų netgi yra realiai balsavę rinkimuose.

Balsuojant nereikalaujama jokio asmens dokumento

14 (pagrinde demokratų valdomų) valstijų ir federalinėje Kolumbijos apygardoje atėjus balsuoti, jokio asmens dokumento rodyti nereikia. Užtenka pasakyti savo vardą ir pavardę, nurodyti adresą ir to pakanka, kad išduotų balsavimo biuletenį. Kartais paprašoma bet kokio dokumento, kad žmogus gyvena nurodytu adresu. Tinkamas dokumentas gali būti, pavyzdžiui, mokesčio už elektrą tuo adresu kvitas. Respublikonai su tokia tvarka savo valstijose kovoja, o demokratai tokią tvarką palaiko, sakydami, kad reikalauti asmens dokumento – rinkėjų balsavimo teisės varžymas ir netgi rasizmas, nes neproporcingai didelis juodaodžių skaičius asmens dokumentų neturi, o baltaodžiai – turi. Įsigyti tą asmens dokumentą, anot dempartijos politikų, rinkėjui būtų pernelyg didelė administracinė našta.

Išankstinis balsavimas

JAV rinkimuose galima balsuoti iš anksto paštu. Kai kur reikia nueiti ir pasiimti voką su balsavimo biuleteniu. Tada, parsinešus namo, tą biuletenį užpildai ir išsiunti paprastu paštu. Arba galima tiesiog įmesti į gatvėse specialiai tam tikslui pastatytas dėžes. Jokio asmens dokumento rodyti paprastai nereikia. Niekas netikrina tapatybės, užtenka deklaruoti, kad esate JAV pilietis, gyvenantis valstijoje jūsų nurodytu adresu. Jei žmogus persikelia į kitą valstiją, jis turėtų pranešti apie savo adreso pasikeitimą, kad būtų pakeisti įrašai rinkėjų sąrašuose. Tačiau daugybė žmonių to nedaro, jiems tai tiesiog nerūpi. Taigi, net iš valstijos išvykę žmonės dažnai lieka rinkėjų sąrašuose. Jei žmogus miršta, jis taip lieka sąraše. Kai kuriose valstijose, norint balsuoti paštu, reikia kreiptis ir paprašyti balsavimo paštu biuletenio. Tada tą biuletenį atsiunčia į namus. Tokių valstijų yra trylika. O devyniose, daugumoje demokratų valdomose valstijose, tokiose, kaip Kalifornija, Oregonas, Vašingtonas ir kitose balsavimo biuleteniai paštu yra atsiunčiami į namus absoliučiai visiems rinkėjų sąrašuose esantiems žmonėms. Todėl labai dažni atvejai, kai į namus biuleteniai atsiunčiami ir tame būste tuo metu gyvenantiems žmonėms, ir tiems, kurie jau yra išvykę ar mirę. Tiesiog sistemoje neatsispindi, kad tokio žmogaus tuo adresu jau nebėra, nes rinkėjų sąrašai neperžiūrimi. Koks asmuo realiai užpildo paštu į namus visiems to būto gyventojams atsiųstus biuletenius, nustatyti praktiškai neįmanoma. Kitose valstijose galima biuletenį pasiimti, atėjus į įstaigą. Ten galioja taisyklė „jokių klausimų“ (no questions asked). Tiesiog ateinate ir pasiimate balsavimo biuletenį, kurį užpildę išsiųsite paštu ar įmesite gatvėje į dėžę. Partijų požiūris į balsavimą paštu skiriasi. Demokratai yra dideli jo entuziastai, kadangi mano, kad „kiekvienas balsas yra svarbus“ ir siekia surinkti visus visų, net ir pačių asocialiausių ir tingiausių piliečių balsus, o respublikonai mano, kad balsuoti reikia ateiti asmeniškai, nes tai pilietinė pareiga ir jei kas nors balsuoti tingi, tai jo balsas ir nėra svarbus. Be to, asmeninis balsavimas rinkimų apylinkėje garantuoja balsavimo slaptumą, o asmens dokumento pateikimas – rinkimų skaidrumą.

Biuletenių „derliaus surinkimas“

Čia toks specifinis rinkimų proceso terminas, apibūdinantis veiksmą, kai įvairūs aktyvistai eina per žmones ir surenka jų balsavimo biuletenius, o po to juos nuneša į rinkimų apylinkes. Todėl ir vadinamas „derliaus surinkimu“ (ballot harvesting). Galima pereiti per paštu biuletenius gavusius kaimynus, galima nueiti į senelių namus. Ar tą balsavimo biuletenį užpildo pats senelis, ar jam kažkaip padeda geranoris aktyvistas, ar namuose biuletenius kartu pildo visa šeima, vadovaujama šeimos galvos, patikrinti sudėtinga, o niekas ir netikrina, nes rinkimų pareigūnams tai neįdomu. Pagal įstatymą, tokiems „derliaus surinkėjams“ suinteresuotos organizacijos gali mokėti ir atlyginimą už jų darbą. Tik yra apribojimas – negalima nustatyti mokesčio už kiekvieną atneštą biuletenį atskirai, bet galima mokėti už sugaištą laiką, pavyzdžiui, už darbo dieną renkant biuletenius. Taip kovojama už skaidrumą, o mokestis „biuletenių derliaus surinkėjams“ nelaikomas balsų pirkimu. Tokioje pilkojoje zonoje sugaudyti piktnaudžiavimus yra labai sunku, o teismai tokio pobūdžio bylų tradiciškai labai kratosi ir nenori imtis nagrinėti, nes vengia kištis į politinį procesą.

Nusiteikimas sukčiauti „dėl teisingo reikalo“

Šiemet pavasarį „Rasmussen Reports“ ir „The Heartland Institute“ atlikta apklausa rodo, kad 28 proc. tikėtinų JAV rinkėjų vienaip ar kitaip dalyvautų sukčiavime balsuojant, jei tai būtų „vienintelis būdas sustabdyti“ priešingo kandidato pergalę, o 72 proc. teigia, kad nesukčiautų. 18 proc. teigė, kad jei jų sutuoktinis ar kitas šeimos narys leistų jiems užpildyti ir pasirašyti paštu siunčiamą balsavimo biuletenį, kad jie galėtų balsuoti už pasirinktą kandidatą, jie tai padarytų. Taip pat 17 proc. respondentų teigė, kad užpildytų ir pasirašytų paštu siunčiamą biuletenį bendradarbio ar pažįstamo vardu, o 14 proc. tai padarytų tik artimo draugo vardu. 9 proc. teigė, kad, jei turėtų galimybę, pakeistų draugo ar šeimos nario paštu gautame balsavimo biuletenyje įrašytus kandidatus be jo žinios. Paklausti, ar jie išmestų arba sunaikintų paštu atsiųstą balsavimo biuletenį, priklausantį draugui ar šeimos nariui be jo žinios, kad padėtų laimėti rinkimus savo kandidatui, 11 proc. atsakė teigiamai. 10 proc. respondentų teigė, kad balsuotų dviejose skirtingose valstijose, kad padėtų savo kandidatui laimėti, 10 proc. pasiūlytų kitam rinkėjui sumokėti už jo balsą, o 10 proc. teigė, kad suteiktų kitam rinkėjui klaidinančią informaciją apie rinkimų laiką ir vietą, jei tai padėtų jų kandidatui laimėti.

Šiuo metu JAV prezidento rinkimuose jau iš anksto balsavo apie 55 mln. rinkėjų, iš jų paštu – 26 mln. Artėjant rinkimų dienai, šis skaičius auga. Tradiciškai paštu balsuoja daugiau demokratų, negu respublikonų. Remiantis Floridos universiteto rinkimų laboratorijos duomenimis, iš balsuojančiųjų paštu yra daugiau demokratų – 7,3 mln, palyginti su šiek tiek daugiau nei 5,6 milijono registruotų respublikonų partijos rinkėjų. Vienoje svarbiausių svyruojančių valstijų Džordžijoje jau balsavo daugiau, kaip 3 mln. žmonių, t. y. 45 proc. registruotų valstijos rinkėjų, šie skaičiai rodo didžiausią aktyvumą per išankstinį balsavimą, kokį valstija yra mačiusi. Užfiksuota ir vandalizmo atvejų – trijose valstijose padegtos biuletenių surinkimo dėžės, kurios be jokios apsaugos tiesiog pastatytos gatvėse, kad į jas bet kuriuo metu – dieną ar naktį galima būtų įmesti paštu gautus balsavimo biuletenius. Didžioji dalis balsavimo biuletenių tose padegtose dėžėse yra visiškai sunaikinta, o likę biuleteniai smarkiai pažeisti.

Stebėdamiesi tuo, kad JAV rinkimų rezultatai nuolat ginčijami, ir pralaimėjusieji tų rezultatų ilgai nepripažįsta, mes natūraliai sprendžiame pagal Lietuvoje esančią tvarką. Tačiau daug dalykų, kurie JAV yra legalūs, Lietuvoje būtų teisiškai baudžiami, be to – ir techniškai neįmanomi. Prie įrašo pridedu JAV lietuvės komentarą, kaip atrodo rinkimai jos gyvenamoje valstijoje.