Edvardas Čiuldė. Porinkiminės depresijos ypatumai

Vylingoji (taip pavadinkime moters sugebėjimą kartas nuo karto koketiškai pameluoti) Vilija nebuvo visiškai teisi, kai tvirtino, kad socialdemokratai nesislapsto po moters sijonais, nes Paluckas staiga patapo milžinu, užaugo iki tokio įstabaus dydžio ir demoniško reikšmingumo tos pačios Vilijos Blinkevičiūtės sijonų paunksmėje.

Frazeologizmas apie slapstymąsi po sijonu yra perkeltinės reikšmės vaizdingas posakis, tačiau štai rusų rašytojas Šukšinas aprašo situaciją, kai, pabėgęs iš lagerio karo belaisvis ruskelis, persekiojamas vokiečių policijos savo gyvybę išsaugojo palindęs po moters, ravinčios daržą, didžiuliu sijonu. Bandau įsivaizduoti, kad tas laimingasis pagal savo karinę specializaciją buvo tankistas, nes sovietinėje armijoje tankistais tarnavo nedidelio ūgio vyrukai, telpantys ankštoje tanko erdvėje ir, kaip matome, po moters sijonais…

Ar, atsispyrusi pagundai sumesti skudurus su Čmilytės liberalais, naujoji valdžios koalicija galėtų būti bent per milimetrą mažiau leftistinė nei ankstesnioji valdžios gauja? Tai būtų ne mažas iškovojimas, ar ne?

Tarkime, naujoji valdžia bus labiau technokratinė valdžia, lyginant su anksčiau dominavusiu ideokratiniu valdžios tipu, kai buvo valdoma pasiremiant ideologiniais užkeikimais arba tiesiogiai įgyvendinant ideologinius nurodymus.

Edvardas Čiuldė

Kaip atrodo bent man, milžiniška žala jau yra padaryta, kai homoseksualių žmonių interesų prioretizavimo pretekstu iš esmės buvo sunaikintas žmogaus teisių konceptas, sukarikatūrinant šį vieną iš didžiausių Vakarų civilizacijos iškovojimų iki kraštutinės ribos ir tokiu būdu paverčiant jį niekiniu, vertu pajuokos. Tarsi ir suprasdamas situacijos tragikomiškumą, konstituciniu pašaipiai vadinamas Žalimas sako, kad žmogaus teisių samprata neapsiriboja tik homoseksualų teisėmis, ji neva turėtų galioti neįgaliesiems ir pan. Krinta į akis, kad jau ne pirmą kartą homoseksualų, kurie reikalauja kažkokių papildomų sau teisių, padėtis yra lyginama su neįgaliųjų žmonių savitu statusu, tačiau mano vaizduotė neišneša – kaip jie su tuo taikstosi, jeigu būčiau homoseksualas, man toks gretinimas būtų labai įžeidus, kitaip nepasakysi. Kas be ko, toks homoseksualų gretinimas su neįgaliaisiais atsiranda dėl bandymų tarsi ir legalizuoti ideologinį pasirinkimą, tačiau taip suprasta tariamos harmonizacijos seka, kai žmogaus teisės susiejamos su atskiru žmogaus statusu, nuveda į loginę katastrofa ir galutinį visuotinių žmogaus teisių koncepto sunaikinimą. Čia tarsi papuolama į uždarą loginio prieštaravimų ratą, kai keldami ypatingus reikalavimus žmogaus teisių pritaikymo jiems, homoseksualams, pretekstu, jie savo pretenzijas nusako iš atskiro, tik jiems būdingo statuso pozicijų, tačiau visuotinių žmogaus teisų pajungimas statuso pretenzijoms yra galimas tik tokių žmogaus teisų visuotinio pavidalo sunaikinimo pagrindu. Todėl, kaip atrodo bent man, leftistinė „žmogaus teisių“ propaganda yra ne tik ideologinė nesąmonė, bet ir parazitiškai įsitvirtinusi LGBT bendruomenės moralinio pažeminimo subkultūra.

Jau užsiminiau, kad vyriškas (?) technokratinis valdymas būtų tarsi ir geriau nei ideokratinis trijų moterėlių įsivyravimas. Etimologinė žodžio „technokratinis“ reikšmė nurodo, kad tai turėtų būti mokančiųjų, sugebančiųjų (gr. techne – mokėjimas, sugebėjimas) valdžia. Tačiau mūsų politinėje aplinkoje šio žodžio reikšmės ko gero yra stipriai mutavusios, Lietuvoje technokratinis valdžios pobūdis, kaip atrodo, pirmiausiai yra siejamas su valdžios ar valdžių sugebėjimu paspartintu tempu tapti stambiojo kapitalo paklode.

Kita vertus, kad ir kaip žiūrėtume, kadencija po kadencijos mūsų demokratiškai renkamai valdžiai vis labiau pradeda trūkti humanitarinės vaizduotės, kai net kultūros ar švietimo ministrais tampa nieko bendro su humanitarine kultūra neturintys veikėjai, apskritai nesunkiai yra atpažįstama kaip ištikta refleksijos deficito valdžia. Nesupraskite to pernelyg tiesmukiškai, tačiau su humanitarinės vaizduotės, refleksijos ir savimonės trūkumu didesniu ar mažesniu laipsniu yra sietinas ir į valdžią patekusių vyrų bei moterų tautinio sentimento nunykimas, identiteto sąmonės negyvybingumas.

Besikeičiant valdžiai, kaip atrodo, vis labiau akis badys ankstesnės valdžios su maniakiniu užsidegimu visur iškaišiotų statytinių prasikišantys veiksmai. Tai ypač akivaizdžiai pasimatė, kai Vyriausiosios rinkimų komisijos personažai užsiminė, kad yra kažkoks pretekstas kvestionuoti rinkimų rezultatus. Ar sakote, kad jie kalbėjo apie tai tik pusiau juokais, pusiau rimtai, labiau, kaip sakoma, teoriniame lygmenyje, neragindami imtis tiesioginių veiksmų, išplaukančių iš žaismingai daromos prielaidos? Tačiau nesuvaldyti juokeliai neretai dar akivaizdžiau nei rimti postringavimai atidengia tikrąją žmogaus prigimtį. Vis dėlto, prašau, tik nepaklauskite Valinsko ar Ramanausko – ką reikėtų daryti su tokios nebaigtos statybos liekanomis?

Vėlyvą rudenį kaip mirusiojo prakaitas amžinybėje krenta ir krenta medžių lapai, o užmiestyje po tuščių laukų ražienas jau braido juodi varnai be skrybėlių…

12 KOMENTARAI

  1. Padėka ir pagarba gerb. E. Čiuldei, kurio plunksna nuolat įdarbinta. O dėl moteryčių valdžioje turėtų būti visiems aišku: Dievas pirma sukūrė ADOMĄ ir jam vienam davė valdžią visoms žemėje esančioms institucijoms valdyti. Kitas klausimas, ar tas vyras charizmatiškas, gabus ir ar nuo vygės pasiruošęs vesti ir valdyti šalį. Paluckas… neįžeidžiant, tikras lia-tia- tia. Na, o Ieva turi rūpintis šeima, ūkiu, savo vyru ir savimi. Pažiūrėkit, kokios čiučelos vaikšto gatvėmis, laksto uždususios po kelis darbus, namai apleisti ir smirdantys, ir t. t. Moterys negali vadovauti vyrams, nes joms neužtenka arba neduota proto, joms trūksta rankų ir kojų, kad atliktų darbus geriau už vyrus. Moteris politikoje – tai suvyriškėjusi moteris, kurios pasiklausius ima šiurpas ir svetima gėda: keičiasi balso tonas (Šimonytė kalba kaip vyras), o Čmil, Širinskienė kalba taip švelniai kaip mergytės raudonais kaspinukais iš 1D klasės; bėgdamos nuo suvyriškėjimo pasuko į ankstyvą vaikystę. Ir taip blogai, ir taip negerai. Pastebėkime tuos išorinius dalykus. Todėl visada pagarba yra moterims, kurios mokosi, dirba kažkokį darbą ir neapleidžia šeimos bei savęs. Vyrai, veskime tik tokias – nepralaimėsime, nes jos tikrai protingos.

  2. Paluckas staiga patapo milžinu? Politologai apie Prezidentą ir socialdemokratų apgavystę mano kitaip (TV 3 laidoje 11-04): veikdami grupėje ir iš anksto susitarę, Nausėda su Blinkevičiūte apgavo socialdemokratų rinkėjus ir pirmą kartą istorijoje į premjero postą išstatė teistą asmenį. Prezidentas buvo nusikaltimo organizatorius (Laurinavičius). Prezidento visas garas formuojant vyriausybę nuėjo į švilpuką (Valatka). Paluckas prorusiškiausias ir prokiniškiausias Lietuvos politikas (Laurinavičius). Tokia valdžia bus pavojinga Lietuvai (Bruveris). Prezidentui geriau Konstitucinio teismo pripažintas antisemitas valdžioje, nei Tėvynės sąjunga. Grėsmė nacionaliniam saugumui gerokai padidės (Laurinavičius). Lietuvą valdys nepatikimi, nekompetentingi ir labai silpni (Valatka).

    • „Patapo milžinu“ – tai situaciją lengvai utriruojantis, nepiktai šaržuojantis pasakymas, neabejoju, kad ir Jūs, gerbiamas Jonai, tai gerai suprantate. Prieš keletą dienų apie Palucką kalbėjau nepalyginamai pikčiau, nedaug vilčių jo atžvilgiu puoselėju ir šiandien, tačiau, perskaitęs Valatkos sudėliotą rašinį apie tai, kad neva anas yra visų laikų didžiausias Lietuvos nusikaltėlis, jaučiu pareigą jau vardan balanso visus paraginti truputėlį palūkėti, leisti jam bent pradėti dirbti. Nesunku įsivaizduoti, kad Paluckui po tokių reakcijų, kurių galimai nesitikėjo, yra neapsakomai sunku, tačiau toli gražu nejaučiu nė mažiausios užuojautos žmogui, kuris tvirtina, kad Lietuvos užtvindymas migrantais svetimšaliais nėra joks blogis, o greičiau yra net palankus ( sic) šalies suklestėjimui veiksnys. Tolesni įvykiai parodys – ar tai buvo atsitiktinai išsprūdę žodžiai, pasakyti iš išsiblaškymo ar, tarkime, nuovargio, ar tai yra piktos valio deklaracija. Tačiau, galimas daiktas, net nereikės taip ilgai laukti, kaip gąsdinau pradžioje – jeigu socialdemokratai sudarys valdžios koaliciją su liberalais, tokie socialdemokratai dar iki vyriausybės užgimimo savo rankomis išsikas sau kapą, susinaikins kaip partija, o mums reikės gyventi su persmelkusiu visus šalies pakampius politinio lavono dvoku. Didžioji Lietuvos dalis džiaugiasi ne dėl to, kad laimėjo socialdemokratai, o todėl, jog pralaimėjo „konservatoriai“, tiesa? Tačiau socialdemokratų unija su liberalais ilgesnio laiko perspektyvoje tikraisiais nugalėtojais padarytų tuos pačius „ „konservatorius“, ar ne? O Jūsų cituojami košeriniai žurnalistai, kuriuos visus pirmiausiai vienija neapykanta lietuvybei, bent jau man nėra dideliais autoritetais, net nekalbant apie laidos vedėjo, Šimonytės buvusios vyriausiosios patarėjos tebesamo, duok Dieve, jiems sveikatos, vyro ir simpatiškosios laidos dalyvės, Juchnevičienės dukterėčios „objektyvumą“. „Objektyvus kaip Jakilaitis“ – tai jau posakis iš folklorinio rinkinio…

      • Tai rodo, kad nėr nei kairės, nei dešinės – tai tik deziukas mokslinčiams, žodžiu, zubryloms bele ko, kad tik galėtų kvailesnius už save engti ir arielką maukti „nachaliavai” kitų sąskaita.

      • Politikas teistas už korupciją turėtų išeiti iš politikos, nes jam gavus premjero postą su korupcija Lietuvoje tikrai dar ilgai nebus kovojama. Valstybėje, kurioje klesti korupcija dar ilgai bus daug skurdžiai gyvenančių žmonių, o einantys į valdžią siekia valdžios kėdžių ne tam, kad dirbtų Lietuvai ir jos gyventojams o tam, kad per trumpą laiką patektų į sąrašą turtingiausiųjų.

      • ….ar neatrodo,kad….balsavome ne uz nuoseda,o pries sikmonkyte…..balsavome ne uz sasaldomkratus,o pries konserwantus……..su tokiais balsavimais nuvaziuosim ten,is kur nebegriztama…..





Parašykite komentarą :

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Reklama

Susiję straipsniai

Kompozitorius Feliksas Bajoras: „Tai, kad švenčiu jubiliejų – Gintaro Rinkevičiaus nuopelnas“

 Ieva Bačiulytė Su kompozitoriumi Feliksu Bajoru susitinkame jo namuose Žvėryne, kai pro langą žėri rudeninių lapų auksas, o ant...

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai aštuoniasdešimt šeštoji (lapkričio 5) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Vakar fronte pasirodė pirmasis sniegas, kalbama apie netrukus prasidėsiančią rasputica (purvynus). Galima turėti vilties, kad...

Marius Kundrotas. Atsirinkti priešus

Mes, lietuviai, mėgstame ieškoti priešų. Iš visų savo kaimynų gal tik su latviais nesame susipykę. Visgi braliukai, baltai....

Česlovas Iškauskas. Lietuva taip pat, kaip pokariu viliasi galingo strateginio partnerio globos

Autorius yra politikos apžvalgininkas Šiandien Jungtinių Valstijų rytų pakrantėje dar tik auš ypač atsakingas rytas: 538 amerikiečių rinkikai balsuos...