Šiandien prasideda 22-asis Europos kino festivalis „Scanorama“ – didžiausią rudens kino renginį atvers prancūzų režisieriaus Quentino Dupieux filmas „Antrasis veiksmas“, stilistiškai atkartosiantis Kanų kino festivalio atidarymo intonacijas.
Festivalio kuratorinę kryptį ir vidinės struktūros pokyčius šiais metais padiktavo modernizmo literatūros pradininko Franzo Kafkos garsiausias kūrinys „Metamorfozė“. Pasak festivalio įkūrėjos ir meno vadovės Gražinos Arlickaitės, festivalio programa atskleidžia besikeičiančio pasaulio perspektyvas bei paties kino procesus, keldama klausimą, ar skubančiame pasaulyje įmanomos lėtos ir prasmingos savojo kelio paieškos.
Europos kino horizontus šiais metais plačiai atvers portugalų režisieriaus Miguelio Gomeso kolonijinės Azijos odisėja „Grand Tour“, įvertinta už geriausią režisūrą Kanų kino festivalyje. Berlyno kino festivalyje „Sidabrinio lokio“ apdovanojimu įvertinta Bruno Dumonto „Imperija“ pristatys europietišką „Žvaigždžių karų“ versiją – satyriška kosminės apokalipsės vizija taikliai komentuoja šių laikų žmogiškąją būklę.
Vienoje pagrindinių „Scanoramos“ programų „Naujienos iš Šiaurės“ – Kanuose nuskambėjusios švedų režisieriaus Magnuso von Horno „Mergina su adata“ ir islando Rúnaro Rúnarssono „Kai lūžta šviesa“.
Ypatingo žiūrovų dėmesio nusipelno norvegų režisierės režisierės Liljos Ingolsdottir debiutas „Verti meilės“, pasakojantis sudužusios meilės ir griūvančios šeimos istoriją. Filmas pelnė net 5 apdovanojimus Karlovi Varų festivalyje – Specialųjį žiuri prizą už geriausią debiutą, apdovanojimą už geriausią aktorės vaidmenį, prestižinį Fipresci apdovanojimą, Ekumeninės žiuri prizą ir Europos kino teatrų apdovanojimą. Norvegų režisieriaus Dago Johano Haugerudo trilogijos pirmosios dalys „Seksas“ ir „Meilė“ tyrinėja šiuolaikinius žmonių santykius, atskleisdamos neįtikėtiną aktorių tarpusavio dinamiką ir panardindamos į tankią kinematografišką atmosferą.
Pagrindiniame konkurse, pasižyminčiame stilistine ir prasmine įvairove, vyrauja jaunų ir talentingų Europos moterų režisierių balsas, aprėpiantis plačią teminę ir estetinę amplitudę nuo karo siaubo iki tarpusavio konfliktų analizės.
Retrospektyvinė programa „Kafka ir kinas“ pristatys ryškiausias Europoje kūrusių režisierių interpretacijas, įkvėptas Franzo Kafkos asmenybės, jo vaizduotės pasaulio ir skirtingais laikotarpiais parašytų tekstų.
„Lietuvos kino“ archyvą šiais metais atvers didžiųjų sovietmečio Sakartvelo režisierių, Tengizo Abuladzės ir Otaro Iosselianio filmai. Sovietinio Sakartvelo kino šedevrus su šiuolaikinių jo režisierių meninėmis paieškomis ir laimėjimais pasaulio kino erdvėje sujungs Lanos Gogoberidzės naujausia juosta „Motina ir dukra, arba naktis niekada nesibaigia“, pristatyta Berlyno kino festivalyje.
Jaunojo kino balsus tradiciškai pristatys Trumpametražių filmų konkursas. Keturios trumpametražių filmų programos iš skirtingų Europos šalių atskleis naujausios kino kūrėjų kartos žvilgsnį į juos supantį pasaulį ir kiną.
Kino industrijai skirta programa „SCA kryptys“ kvies apmąstyti sudėtingus Ukrainos kino istorijos ir dabarties santykius, diskutuoti apie autoriaus sąvoką kine, giliau pažvelgti į kino kritiko ir aktoriaus profesijas bei joms tenkančius sunkumus, taip pat aptarti dešimtmečiais pranašaujamos kino pabaigos klausimą.
Šiais metais Europos kino festivalis „Scanorama“ vyks lapkričio 7–21 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Visagine. Daugiau informacijos – festivalio interneto svetainėje scanorama.lt. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras.
Lina Žukauskaitė
