Lenkija, lapkričio 11-ąją pažymėjusi savo laisvę, dar kartą pademonstravo stiprų ryšį su savo istorija, tradicijomis ir ateities vizija. Įvairiais būdais paminėjo Nepriklausomybės dieną.
Bėgimai, koncertai, eitynės ir mitingai – taip Lenkija šventė 106-ąsias nepriklausomybės atgavimo metines. Renginiai, skirti šiai progai paminėti, vyko visoje šalyje, apimant įvairias tradicijas ir unikalius akcentus.
Nepriklausomybės dienos istorija
Lapkričio 11 d. Lenkija mini 1918 m. įvykius, kai Regentų taryba perdavė Lenkijos kariuomenės vadovavimą Juzefui Pilsudskiui, simbolizuojant nepriklausomybės atkūrimą po 123 metų svetimų valstybių valdžios. Šią dieną oficialiai pripažino švente 1937 m., tačiau ji buvo panaikinta 1945 m. komunistinio režimo laikotarpiu ir atkurta tik 1989 m.
Šventiniai renginiai miestuose
Ščecinas
Ščecine iškilmės vyko pagal tradicijas – buvo rengiamos eitynės ir koncertai, kuriuose akcentuotas tautinis identitetas ir vienybė.
Krokuva
Krokuvoje šventės prasidėjo gėlių padėjimu prie paminklo kovojančios Lenkijos kariams. Po mišių Vavelio katedroje dalyviai dalijosi tautinėmis vėliavomis, vyko kariškių paradas, o vidurdienį miesto centre skambėjo nacionalinis himnas, kurį lydėjo koncertas. Buvo organizuotas ir 10 km Nepriklausomybės bėgimas bei specialios patriotinės transporto priemonės – „Patriotinis tramvajus“.
Poznanė
Poznanės šventė neapsiėjo be tradicinių kruasanų, tapusių lapkričio 11-osios simboliu, kurie buvo dalijami iškilmių metu.
Katovicai
Katovicuose renginiai prasidėjo ryte prie Juzefui Pilsudskiui skirto paminklo. Taip pat surengtas tradicinis „Vujeko devyniukės“ nepriklausomybės bėgimas, pagerbiantis 1981 m. per karinį konfliktą žuvusius kalnakasius.
Žešuvas
Unikaliu reginiu tapo vėliavos pakėlimas stratosferos balionu, kuris iškėlė 10 metrų ilgio raudonai baltą vėliavą į 50 metrų aukštį.
Lenkijos himno akimirkos
Himnas buvo giedamas skirtingose vietose: Krokuvoje – nuo Marijos bažnyčios bokšto, Katovicuose – stadione. Šios akimirkos vienijo šalies gyventojus.
Katovicuose: Nepriklausomybės diena su pagarba ir pramogomis
10 val. ryto Katovicuose nuo Vujeko anglių kasyklos startavo tradicinis „Vujeko devyniukės“ nepriklausomybės bėgimas, skirtas pagerbti 1981 m. per politines represijas nužudytus devynis kalnakasius. Renginyje gausiai dalyvavo Lenkijos kalnakasybos grupės atstovai.
Vidurdienį Silezijos vaivadijos maršalka Wojciechas Saługa kvietė gyventojus į Silezijos stadioną bendrai giedoti valstybės himną. Šventės programa tęsėsi įspūdingais aviacijos pasirodymais: Silezijos aeroklubo lėktuvų perskridimu ir akrobatinės „Żelazny“ komandos šou. Po jų vyko koncertai, kuriuose dalyvavo ansamblis „Śląsk“, dainininkė Urszula bei grupės „Modelki“ ir „Varius Manx“ su Kasia Stankiewicz.
Renginyje buvo demonstruojama karinė įranga, ginkluotė bei uniformuotų tarnybų narių įgūdžiai. Vaikai turėjo galimybę mėgautis įvairiais atrakcionais, sukuriant šeimoms draugišką atmosferą.
Vroclavas: Šventė trukusi tris dienas
Vroclave Nepriklausomybės dienos minėjimas vyko net tris dienas, nuo lapkričio 8 iki 11 d. Šventė apėmė koncertus, kultūrinius renginius ir aktyvias veiklas:
Koncertai:
Šimtmečio salėje pasirodė grupė „Kult“, o Nacionaliniame muziejuje – Vroclavo technologijos universiteto kamerinis choras, atliekantis patriotines dainas. Iškilmių kulminacija tapo koncertas Vroclavo turgaus aikštėje, kuriame dalyvavo Kayah, Kamil Bednarek ir Natalia Kukulska.
Eisenos ir paradai:
Pirmadienį vyko tradicinis Džiaugsmingas nepriklausomybės paradas, prasidėjęs Laisvės aikštėje ir pasibaigęs istorinėje Užjūrio istorijos centro vietoje. Miesto gatvėmis taip pat pravažiavo motociklininkų kolona su vėliavomis.
Aktyvios veiklos:
10 val. vyko „WrocWalk“ – miestą tyrinėjantis žygis pėsčiomis su žemėlapiais. Norintieji galėjo pasimėgauti nemokamomis kelionėmis baidarėmis ir laivu miesto centre.
Bendruomenės iniciatyvos:
Rajono Maślice gyventojai organizavo „Mylėk savo kaimynystę!“ renginį, kurio metu tvarkė žaliąsias miesto erdves.
Gdanskas, Sopotas ir Gdynė: patriotinė vienybė
Gdanskas
Gdansko gatvėmis nusidriekė 22-osios Nepriklausomybės dienos parado dalyviai. Eitynės prasidėjo Podwale Staromiejskie gatvėje, tęsėsi pro karaliaus Jono III Sobieskio paminklą ir baigėsi prie Žaliųjų vartų. Miesto merė Aleksandra Dulkiewicz, Pomeranijos vaivadijos maršalka Mieczysław Struk bei renginio iniciatorius Lechas Parelas pasveikino susirinkusiuosius. Po kalbų į dangų kilo balandžiai, buvo sugiedotas Lenkijos himnas.
Sopotas
Kurortiniame Sopote paradas susidarė iš automobilių ir dviračių kolonos, kuri pajudėjo nuo Valstybinės priešgaisrinės apsaugos tarnybos būstinės link Kuracinio aikštės. Renginio pabaigoje prie koncerto kriauklės susirinkę žmonės kartu sugiedojo himną.
Gdynė
Gdynėje šventę pradėjo Nepriklausomybės bėgimas miesto gatvėmis. Vidurdienį prie miesto rotušės prasidėjo paradas, kuris judėjo Świętojańska gatve iki Kościuszko aikštės, kur taip pat buvo giedamas valstybės himnas.
Ščecinas: nepriklausomybės dviračių ralis ir eisena
Ščecine įspūdingai paminėtas Nepriklausomybės dienos dviračių žygis. Daugiau nei 200 dviratininkų, apsirengusių tautinėmis spalvomis, startavo nuo Adomo Mickevičiaus paminklo. Jie pravažiavo miesto centrą ir padėjo gėlių prie Józefo Piłsudskio biusto. Renginys baigėsi pikniku Polana Miodowa vietovėje.
Po dviračių ralio prasidėjo Nepriklausomybės dienos eisena. Apie 4 000 žmonių žygiavo Solidarumo aikštėje, finišuodami Pilkųjų gretų aikštėje.
Poznanė: Šv. Martyno diena ir nepriklausomybės iškilmės
Poznanėje Nepriklausomybės diena sutapo su šv. Martyno dienos švente. Gatvėse vyko spalvingi renginiai: turgus, kuriame buvo siūlomi tradiciniai kruasanai ir suvenyrai, o parade pagrindinį vaidmenį atliko šv. Martynas, jojęs ant žirgo. Poznanės meras simboliškai įteikė jam miesto raktus.
Renginių metu taip pat vyko meno dirbtuvės, filmų peržiūros, ekskursijos ir koncertai. Kulminacija tapo grupės „Voo Voo“ pasirodymas Adomo Mickevičiaus aikštėje.
Lodzė: pagarba istorijai
Lodzėje šventė prasidėjo iškilmingomis mišiomis arkikatedroje, kurias vedė kardinolas Grzegorzas Ryśas. Po mišių Katedros aikštėje prie Nežinomo kareivio kapo vyko oficialios ceremonijos, kuriose dalyvavo vietos valdžios ir kariuomenės atstovai.
Lodzė: Pagarba istorijai ir bendruomenės dvasia
Lodzės gyventojai šventė Nepriklausomybės dieną Manufaktūros Włókniarek Łódzkich aikštėje, kur vyko Nepriklausomybės piknikas. Renginio kulminacija tapo maršalo Józefo Piłsudskio „atvykimas“, kurį pasveikino miesto ir regiono valdžios atstovai. Dalyviai kartu sugiedojo himną.
Šventiniai renginiai apėmė ir visą regioną:
Pabianicėse vyko Nepriklausomybės polonezo šokis, „gyvosios“ vėliavos sukūrimas bei eisena.
Zgierze buvo surengtas patriotinis piknikas ir paradas.
Sieradze koncertas „Pagarbos Nepriklausomybei“ sukvietė bendruomenę.
Piotrkove Trybunalskyje miestelio aikštė virto XX a. pradžios scena, o renginio akcentu tapo vargonų šlifuotojo iš Varšuvos pasirodymas.
Varšuva: tradicijos ir modernus šventimas
Dalyvavo Prezidentas
Prezidentas Andrzejus Duda pradėjo dieną padėdamas vainikus prie paminklų Nepriklausomybės tėvams. Vainikai buvo padėti ir prie kitų iškilių asmenybių paminklų. Prezidentas taip pat dalyvavo valstybinių apdovanojimų ceremonijoje Belvederio rūmuose bei mišiose už tėvynę Dievo Apvaizdos šventovėje.
Centrinės iškilmės
Vidurdienį prie Nežinomo kareivio kapo vyko iškilminga sargybos keitimo ceremonija. Dalyvavo aukščiausi šalies vadovai, įskaitant Seimo ir Senato vadovus. Šios ceremonijos tapo pagrindiniu Varšuvos renginių akcentu.
Nepriklausomybės bėgimai
34-asis Nepriklausomybės bėgimas su 19 000 dalyvių simboliškai sukūrė Lenkijos vėliavą – bėgikai dėvėjo raudonai baltus marškinėlius. Nugalėtoju tapo vengras Levente Szemerei, o greičiausia moterimi – ukrainietė Maria Mazurenko.
Be pagrindinio bėgimo, vyko:
„Mila Niepodległości“, skirtas 1918 metrų simbolinei distancijai.
Jaunimo lenktynės ir vežimėlių bei dviračių varžybos.
Šiaurietiškojo ėjimo varžybos.
Gdanskas, Sopotas ir Gdynė: Vienybė ir kūryba
Gdanskas: Šimtai žmonių dalyvavo parade, kuris baigėsi kalbomis ir patriotiniais renginiais. Balandžiai danguje ir himno giedojimas tapo šventės simboliais.
Sopotas: Automobilių ir dviračių kolona suformavo unikalų Nepriklausomybės paradą.
Gdynė: Bėgimas ir paradas sukvietė tūkstančius, o pagrindinis akcentas – himno giedojimas miesto aikštėje.
Ščecinas: Dviračių ralis ir eisena
Ščecino gatvėmis vyko Nepriklausomybės dviračių žygis, kuriame dalyvavo daugiau nei 200 žmonių. Renginio metu buvo padėta gėlių prie Józefo Piłsudskio biusto. Po dviračių ralio prasidėjo eisena, įtraukusi 4 000 dalyvių.
Šaltinis: TVN24 News in English, tvn24.pl, PAP
Lietuvoje lapkričio 11d reikia rodyti filmą ,,Pietryčių Lietuvos Istorijos”, ,,…kuris vaizdžiai atskleidžia, kaip lietuviai sunkiomis lenkų okupacinio režimo sąlygomis siekė išsaugoti kalbą ir kultūrą, galimybę šviestis gimtąja kalba..” ir skaityti Krzysztofo Buchowskio knygą „Litvomanai ir polonizuotojai. Mitai, abipusės nuostatos ir stereotipai lenkų ir lietuvių santykiuose pirmojoje XX amžiaus pusėje“ (Baltų lankų leidykla, 2012). Iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė.
Lenkams nė motais jų vykdytas ne tik užkariautų ukrainiečių ar gudų lenkinimas, bet ir sąjungininkų lietuvių. Jaučiame didžiavimąsi iki šiol, nors lyg ir nėra kuo.
Šaunuoliai lenkai !!! Kad tiek dėmesio NEPRIKLAUSOMYBĖS šventei būtų skiriama Lietuvoje, būtų džiugu. Deje, mūsų valdžiai rūpi kitos valstybės gerovė.
Lenkija dar neturi savo istorijos. Paryžiaus „Kultūros“ redaktorius Jerzy Giedroycas, istorijos ir kultūros gilus žinovas, tvirtino: „Lenkijos istorija yra viena iš melagingiausių istorijų, kokią aš žinau“. Todėl jie ir puola mus, reikalauja įvesti pakeitimus į lietuvių kalbos alfabetą ir tt.