Vitalijus Balkus. Ar reikalingas Lietuvai užsienio agentų įstatymas?

Ką pirmiausiai įsivaizduojate, kuomet išgirstate „užsienio agentas“. Be abejo gal kažką panašaus į žmogystą su skrybėle ir juodu ilgu lietpalčiu ar dar kokį mažai simpatišką personažą. Tik štai tikrai veiksmingas ir pavojingas užsienio agentas vaikščioja ne tamsiomis tarpuvartėmis, o valdžios koridoriais arba sėdi savo kontoroje, kur ant durų kabės visiškai banali iškaba. Gal tai NVO, gal visuomenės informavimo priemonės, gal fondo, o gal jo kišenėje lobisto pažymėjimas gulės.

Kad užsienio agentai, kurių tikslas talkininkauti svetimoms valstybėms ar užsienio valstybėse esančioms organizacijoms, yra neišvengiamas dalykas ko gero visi sutiksite. Ir nereikia tame iš karto ieškoti paslėpto blogio, nes net ir kultūros įstaigos veikdamos svečioje šalyje taip pat veikia savo valstybės labui. Taip pat yra visiškai normalu, kuomet atidaromos prekybos atstovybės arba informaciniai centrai. Galiausiai ambasados irgi veikia užsienyje savo šalies labui. Visi tai daro ir tai normali tarptautinių santykių praktika.

Tačiau klausimas kur yra leistinas kišimasis į svetimos šalies reikalus, o kur ne yra kone amžinas, tad net ir demokratinės valstybės imasi reglamentavimo. Pirmiausiai griežtai atskiriami tie, kas veikia akivaizdžiai neteisėtai t. y. šnipinėja, kursto neramumus, finansuoja teroristus, papirkinėja įstatymų leidėjus bei valdininkus ir t. t. Dažniausiai tai traktuojama kaip kriminaliniai nusikaltimai ir atitinkamai baudžiama.

Bet yra tai ką dabar vadiname „minkštoji galia“ ir čia nusikaltimo jau nėra ir be to kaip jau minėjau visi taip elgiasi. Todėl pvz. JAV dar 3 dešimtmetyje reaguojant į nacistinės propagandos invaziją bei vokišką paslėptą lobizmą buvo priimtas Užsienio Agentų Registracijos Aktas (angl. abreviatura FARA). Vėliau jau reaguojant į TSRS ir jos satelitų veiklą teisės aktas buvo papildomas. Panašios paskirties teisės aktą turi ir Jungtinė Karalystė bei vienokius ar kitokius pan. paskirties dar kelios valstybės.

Užbėgdamas klausimui už akių galiu patikinti – tai nėra baudžiamieji įstatymai. Jų paskirtis viešai registruoti tuos, kurie veikia užsienio šalių ar organizacijų naudai, kas tiesiog privalu norint pažaboti galimą neteisėtą lobizmą. Todėl jei kas jau norėjote iš karto sušukti, kažką apie tai, kad užsienio agentų įstatymas Putino išradimas – nurimkite. Be to rusijos įstatymas ir įstatymai, galiojantys senosios demokratijos šalyse, skiriasi iš esmės savo paskirtimi. Vakaruose tai pirmiausiai dokumentai skirti skaidrumui užtikrinti ir veikti prevenciškai, rusijoje tai baudžiamojo poveikio priemonė skirta apriboti bet kurio piliečio teises supaprastinta tvarka.

O kaip gi yra Lietuvoje? O gi visiška katastrofa. Užsienio agentai veikia nekontroliuojamai, nekliudomai ir net pačios sąvokos „užsienio agentas“ pas mus nėra. Užsienio agentai kuo puikiausiai susitikinėja su politikais ir net patys tampa Seimo nariais ar aukšto rango valdininkais. Užsienio agentai rengia konferencijas Seimo spaudos centre. Užsienio agentai įtraukiami į įstatymų ruošimą, yra samdomi kaip esą nepriklausomi ekspertai, kur pranešimai spaudai publikuojami be nuorodos į tai kieno pinigais jie parengti ir t. t.

Kaip tai veikia? O gi gimsta eilinė NVO, institutas ar dar koks darinys su 1.5 etato darbuotojų bet sočiu užsienio finansavimu. Mes įpratę daugiausiai dairytis į Soroso fondą ir jo metastazes, tačiau pas mus veikia ir Rosa Luxemburg fondo išlaikytiniai ir dar kelių labai stambių užsienyje esančių pinigų maišų draugai. Yra dar ir visokie „smulkmė“, kur pinigų kilmę apskritai sunku atsekti, nes veikiama pagal schemą, kurioje kuriama vietos skėtinė organizacija, kuri savo ruožtu jau dalina pinigus smulkioms NVO. Tai panašu į tai kaip veikia koks narkotikų platinimo tinklas, kur smulkusis gatvės pušeris nežino kas stovi piramidės viršuje.

Beje, kaip tokia sistema veikia labai gerai iliustruoja skandalai Vokietijoje, kur prasidėjus karui Ukrainoje paaiškėjo, kad visa eilė NVO nuo „žaliųjų“ iki, nenustebkite, gėjų teisių mito iš GAZPROM struktūrų kišenės. Deja Lietuvoje mes iki šiol neturėjome nei vieno viešo atvejo, kuomet būtų viešumon traukiami net ir atvirai priešiškai veikiančių NVO finansiniai reikalai. Pvz., per užpuolimą migrantų ordomis aktyviai reiškėsi Roza Luxemburg fondo (beje turintis sąsajų su prorusiška DE LINKE partija) išlaikytiniai. Ekstremistinės pakraipos žalieji ir genderistai taip pat ne už ačiū darbuojasi.

Be abejo kai kartais prie progos parodau vieną kitą finansinį tokių NVO dokumentą, tai visuomet būna tokių, kurie skeptiškai atmeta, kad ko čia aš triukšmauju jei viso NVO 3 alternatyviai protingos trenktos mergos. Nenuvertinkite. Politrukų mokyklose įvedimas ir genderizmo ideologijos propaganda atėjusi per vadinamuosius gyvenimo įgūdžius juk buvo kuruojama kontorėlės su 2 galvomis darbuotojų ir 100 000 apyvartos. O tokių kontorėlių kiekvienoje politiškai svarbiose srityse veikia marios ir jos kaip aukščiau minėjau elgiasi visiškai laisvai. Negana to, jos perima ar kuria skėtines organizacijas į kurias dažnai apgaule įtraukiamos tikrosios NVO, kurių vis mažiau ir mažiau. Juk dirbantis be atlygio visuomenininkas ankščiau ar vėliau pavargsta ar net palūžta. O ant finansinės adatos sėdintys vad. „fondasosai“ mala lėtai bet užtikrintai.

Tai ar reikalingas Lietuvai užsienio agentų įstatymas? Taip.

Kokioje formoje? Pagal JAV ir UK pav.

Koks pagrindinis tikslas? Informuoti politikus, valdžios institucijas, spaudą ir visuomenę, kad viena ar kita organizacija veikia užsienio rėmėjų labui pirmiausiai, ir ne visuomet rėmėjų ir Lietuvos interesai sutaps. Be to, protingas politikas stipriai pagalvos priimdamas kvietimą į labai populiarius tarp fondų išlaikytinių renginius, kur neįpareigojančioje aplinkoje prie šampano taurės ir užkandėlės jis klausysis renginio šeimininkų pageidavimų.

KADA REIKIA LIETUVAI UŽSIENIO AGENTŲ ĮSTATYMO? NEDELSIANT

Veidaknygė