Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyko didžiulio auditorijos dėmesio sulaukęs antrasis tarpdisciplininis simpoziumas „Žmogus kuria balsą“. Besidomintieji balso sveikatos problematika iš mokslininkų ir praktikų lūpų išgirdo naudingų patarimų apie gydymą ir psichologinį pasirengimą dainininko karjerai.
„Ypatinga, kūryba ir menine aistra alsuojanti LNOBT erdvė – puiki vieta pasidalinti žiniomis apie balsą, kuris yra vienas galingiausių žmonijos instrumentų. Linkiu, kad simpoziumas „Žmogus kuria balsą“ padėtų atrasti naujus požiūrius į balso galimybes, o taip pat – kad jis taptų įkvėpimo, naujų ryšių ir idėjų atradimo diena“, – atidarydama renginį, kalbėjo LNOBT generalinė direktorė Laima Vilimienė.
Ligos, vaistai ir chirurginės operacijos
Simpoziumo „Žmogus kuria balsą“ idėjos autorė, gydytoja otorinolaringologė Austėja Pečeliūnienė akcentavo neracionalų vaistų vartojimą siekiant kuo greičiau atgauti dėl ligos prarastą balsą. Ypač dažnai preparatų griebiamasi tuomet, kai spaudžia įtemptas darbo grafikas ir laukia svarbūs pasirodymai.
„Dažnai iš dainininkų sulaukiu klausimo, kaip susirgus kuo greičiau pasveikti. Tačiau ar išties egzistuoja „magiška piliulė“? Paprastai taip vadiname hormoninius preparatus, kurie užkimus žaibiškai pagerina balso būklę. Tačiau noriu perspėti, kad tai nėra geriausias būdas spręsti problemą, nes sutrikdomas natūralus gijimo procesas ir padidėja traumavimo rizika. Patikimiausias vaistas užkimus dėl virusinės infekcijos būna iki minimumo sumažintas balso krūvis“, – priminė gydytoja.
Gydytojas otorinolaringologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Virgilijus Ulozas kalbėjo apie tai, kuo gydymui padeda dirbtinis intelektas. Jis ypač reikšmingas tyrimams, nustatant balso pokyčių laipsnį ir pobūdį, kas padeda diagnozuojant konkrečias ligas.
„Mūsų mokslininkų sukurta „VoiceScreen“ programėlė, kurią galite atsisiųsti, prieinama jau 13 skirtingų kalbų. Gavusi jūsų balso pavyzdį, ji per kelias sekundes pateikia rekomendacijas gydymui, jei toks yra reikalingas. Kartais dainininkams prireikia ir chirurginės intervencijos, bet tai jau kraštutinė priemonė“, – pažymėjo profesorius.
Foniatrijos srityje besispecializuojantis gydytojas otorinolaringologas, o kartu – operos kontratenoras Philippas Mathmannas, pirmą kartą viešintis Lietuvoje, supažindino su Vokietijos miesto Miunsterio universitetinėje ligoninėje specialiai muzikams įkurtos klinikos patirtimi gydant balso profesionalų problemas. Svečias akcentavo taisyklingo kvėpavimo, sveikos gyvensenos bei psichologinės savijautos svarbą, o taip pat plačiau apžvelgė translyčių asmenų balso priežiūros ypatybes.
Balsas kaip Dievo dovana
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedros vedėja prof. Asta Krikščiūnaitė teigė, jog solistų pasirengimo kelias labai ilgas: „Pagrindinis dalykas – tausojanti dainavimo technika, kuri padeda išsaugoti nedrebantį ir nelinguojantį balsą iki pat gyvenimo pabaigos. Visgi tikrasis dainininko tobulėjimas vyksta scenoje, o ne klasėje“, – tvirtina profesorė, pateikusi pavyzdžių iš savo sceninės patirties.
„Balsas, kol jis sveikas, yra kaip Dievo dovana. Bet balsas jaučiasi taip, kaip jaučiasi kūnas. Todėl prieš pasirodymus visada susikoncentruoju į save, į savo savijautą“, – neslėpė dainininkė ir dainavimo mokytoja Simona Jakubėnaitė.
Džiazo atlikėja Eglė Vakarinaitė, bandanti įvairias dainavimo technikas, papasakojo, kodėl lietuvių kalba ne vienam mūsų dainininkui pasirodo netikėtai sunki ir kodėl žemo registro muzikinius kūrinius geriau atlikti koncertinės programos pradžioje.
O sertifikuotas kvėpavimo technikų treneris prof. Josephas Batesas iš JAV, turintis daugiau nei 30 metų vokalo pedagogo patirtį, akcentavo atlikėjų kūno laikysenos, kasdienių kalbos įpročių svarbą ir pademonstravo dainininkams naudingus fizinius bei kvėpavimo pratimus.
Apie darboholikus ir dienotvarkę
Psichologas, atidos mokytojas Paulius Rakštikas savo pranešimą pradėjo posakiu: pasakyk, kokia tavo dienotvarkė, ir aš pasakysiu, kas tu.
„Dienotvarkė atspindi (arba galėtų atspindėti) mūsų tikslus. Darbas – svarbi gyvenimo dalis, bet tik darboholikai rezultatų siekia bet kokia kaina: jiems atostogos visada tampa darbu naujoje vietoje, o visos šventės atrodo skirtos tiems, kas neturi užsiėmimo. Tokiems žmonėms darbas dažnai tampa pabėgimu nuo kažko kito“, – pastebi psichologas.
Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis pasakojo apie kūrybiškumo skatinimo praktikas ir būdus išeiti iš kūrybinės krizės: „Tam veiksmingai padeda bendravimas su kitais žmonėmis, o taip pat vaikščiojimas, ypač – vaikščiojimas gamtoje. Rašytojas Haruki Murakami šešias dienas per savaitę, žiemą ir vasarą, nubėga po 10 kilometrų, o tada atsisėda ir rašo. Kodėl tai veikia? Kai esame susikaupę į mažytę problemėlę – nebematome, kas vyksta aplinkui. Vaikščiojimas išsklaido mūsų dėmesį, ir smegenys gali atkurti jungtis su kitomis asociacijomis. Tad geriausia kūrybiškumo technika yra kūrybinės veiklos pastovumas, arba tiesiog darymas. Tai patikimiausias būdas susidoroti su atidėliojimu“, – teigia psichoterapeutas.
Dainininkė, muzikos edukatorė ir muzikos terapijos magistrantė Miglė Vilčiauskaitė-Migloko kūrybiškumui skatinti kvietė pasitelkti meditaciją ir fantazijos galias.
Dainininkų sėkmės ir nesėkmės
Simpoziumą „Žmogus kuria balsą“ tradiciškai užbaigė žurnalisto Ramūno Zilnio moderuojama diskusija su įvairios muzikos atlikėjais. Šįkart ji – apie nesėkmių svarbą dainininko karjeros sėkmei.
„Dainuoju nuo mažų dienų, anksti apsisprendžiau, kad būsiu dainininkė. Bet aš tris kartus savo gyvenime norėjau mesti muziką, nors visus tris kartus man nepavyko. Kai studijuodamas susiduri su labai aukštais standartais, prarandi dainavimo džiaugsmą, kurį tenka vėl ir vėl prisijaukinti. Vienas esminių dalykų mūsų profesijoje – išmokti diplomatijos ir tam tikrų vingrybių, kad gautum daugiau galimybių būti scenoje“, – neslėpė operos solistė Viktorija Miškūnaitė.
Jos kolega Liudas Mikalauskas pritarė, kad atlikėjui vien talento neužtenka: „Mūsų profesijoje labai svarbu ir komunikabilumas, pokalbio palaikymas atsidūrus prie tinkamų žmonių. Atlikėjui padeda ir geras humoro jausmas, nes publikos meilė kiekvienam dainininkui svarbi. Anksčiau jautriai reaguodavau į pastabas, o dabar žinau, kad tą konkrečią dieną, konkrečią akimirką scenoje viską darau kaip galėdamas geriausiai. Reikia sugebėti ir už klaidas sau kuo greičiau atleisti“, – akcentavo solistas.
„Dainininką žalingai veikia įsivaizdavimas, kad jo gyvenimui būtinos nuolatinės audros ir draskymasis. Daug kas ateina iš darbo, iš dienotvarkės disciplinos, iš laukimo ir tylaus idėjos nešiojimo. Mūzoms, kai jos ateina, patinka rasti tave dirbantį“, – priminė psichologės karjerą dėl muzikos paaukojusi Ieva Narkutė.
„Esu tokio auklėjimo ir užsispyrimo, kad turiu „darbininko“ gyslelę. Bet buvau kaprizingas ir ilgai kovojau su pavydu savo kolegoms. Supratimas, kad Vaidas šeimoje ir Vaidas scenoje yra visiškai skirtingi personažai, mane ilgainiui sugrąžino ant žemės“, – atviravo dainininkas Vaidas Baumila.
O Vaidotas Valiukevičius prisipažino, kad tuomet, kai atrodė niekam neįdomus, tiesiog darė tai, kas jam patiko: „Tada neturi kitų variantų. Sunkumai kartais net padeda. Aš dešimtį metų buvau įrašytas į didžiausios Lietuvos radijo stoties „juodąjį sąrašą“, bet tai tapo paskata dar labiau stengtis, ir galiausiai jie pradėjo leisti mano dainas“, – sakė „Eurovizijos“ išgarsintas atlikėjas.
Muzikiniais pasirodymais simpoziumo „Žmogus kuria balsą“ programą papuošė jaunieji operos solistai Charlotte Kilsch, Skirmantė Vaičiūtė ir Mindaugas Tomas Miškinis.
Pilną simpoziumo įrašą dar savaitę bus galima rasti LNOBT YouTube platformoje.
