Almantas Stankūnas. Ar smurto priežastis tik lyčių nelygybė?!

Turbūt daugelis atsakytų, kad toks teiginys yra nesąmonė.

Bandant apginti minėtą teiginį, tektų paneigti ilgametes mokslines studijas psichologijos srityje.

Tačiau būtent tai buvo teigiama Vilniaus m. savivaldybės (VMS) Žmogaus teisių komisijos (ŽTK) posėdyje (nuoroda į įrašą ČIA; mano klausimai ir diskusija nuo 30.29), kuriame klausimą pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių bei moterų ir vyrų lygybės grupės patarėja Augustė Dudutytė.

Nesu psichologijos ir psichikos sveikatos specialistas, tačiau ir iš bendro išsilavinimo žinau, kad yra labai daug smurto priežasčių, kurios pirmoje eilėje yra susijusios su psichiniais ir psichologiniais smurtautojo sutrikimais, dažniausiai kylančiais iš patirtų psichinių traumų ankstyvoje vaikystėje – ypač patirto smurto. Problemą didina įvairios priklausomybės – pirmiausia nuo alkoholio ir narkotikų.

Kai kurių – pabrėžtina, kad tik kai kurių, o ne visų – vienos iš dviejų biologinės lyties asmenų laikymas save pranašesniais už kitos lyties asmenis būna nulemtas įvairių priežasčių, pirmiausia menkos savivertės. Mėginant kompensuoti žemos savivertės jausmą iš tiesų neretai stengiamasi demonstruoti savo pranašumą kito asmens atžvilgiu. Tačiau ir tokiais atvejais smurtaujama ne tik prieš kitos lyties, bet ir prieš tos pačios lyties asmenis, nes smurto auka pasirenkama ne tiek pagal lytį, kiek pagal gebėjimą pasipriešinti, o neretai ja tampa „arčiausiai po ranka“ atsidūręs žmogus.

Statistika rodo, kad dažniau vyrai fiziškai smurtauja prieš moteris. Tiesa, nėra statistikos, kokia tokio smurto dalis yra atsakas į patirtą psichologinį smurtą.

Kad lyčių nelygybė, kadaise iš dalies sąlygota istoriškai buvusių patriarchalinių santykių visuomenėje, nėra pagrindinė smurto priežastis, rodo ir Skandinavijos šalių patirtis. Jose smurtas artimoje aplinkoje anaiptol neišnyko, nors patriarchaliniai santykiai jau seniai yra pamiršti.

2024-11-25 VMS ŽTK posėdyje už tokią išsakytą nuomonę buvau išvadintas retrogradu ir žmonių stigmatizuotoju. Tokiais epitetais ir etiketėmis švaistėsi p. Lilija Henrika Vasiliauskė, Asociacijos „Vilniaus Moterų namai“ prezidentė. Ta pati p. Vasiliauskė su kuria jau teko susikirsti dėl jos ekstremistiškai leftistinių pažiūrų, neabejotinai kylančių iš sovietmečiu tvirtai susiformavusių komunistinių, o tiksliau – marksistinių-lenininių ideologinių įsitikinimų. Niekas kitas, o tik ši ideologija galėjo įkvėpti šią ponią ar draugę entuziastingai dalyvauti rinkimuose į Seimą su A. Paleckio Liaudies frontu. Daugiau apie tai tekste, kurio nuoroda ČIA.

Ministerijos atstovė bandė diplomatiškai „išrišti“ šią p. Vasiliauskės posėdyje iškeltą sovietmečio partkomui pritinkančią mano ideologinio koneveikimo ir etikečių lipdymo sceną iš dalies pripažindama, kad tai, ką sakau, yra svarbu. Tačiau vis kartojo mantrą apie lyčių lygybę, kas savaime yra absurdas, nes vyrai ir moterys niekad nebus vienodi kaip du vandens lašai – būtent tokia ideologinė nuostata slypi absoliučios daugumos posėdžio dalyvių mechaniškai tartame žodyje „lygybė“. Moterys ir vyrai buvo, yra ir bus skirtingi, tad prasminga kalbėti tik apie lygius jų gebėjimus ir lygias galimybes juos realizuoti įvairiose veiklos ir kūrybos srityse.

Posėdyje vertas dėmesio ir policijos atstovo pasisakymas bei po jo kilusi diskusija, pagal kokius kriterijus galima pradėti atvejo tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje.

Vyrų žiniai, jeigu turite ginklą, gyvenate dviese su moterimi ir nutariate kartu išgerti kelias taures vyno, tai žinokite, kad jūsų draugė ar sutuoktinė, turėdama piktavališkų kėslų, gali iškviesti policiją, pareikšti apie patirtą smurtą, ir bus pradėtas tyrimas prieš jus, nes pakanka kriterijų, kad tai būtų daroma.

Policijos atstovas pasiūlė peržiūrėti kriterijų sąrašą ir išbraukti kai kuriuos iš jų, įskaitant ginklo turėjimą. Atsakas – p. L. H. Vasiliauskės užsipuolimas, kad jokiu būdu to negalima daryti.

Ką gi, jeigu toliau paklusime kraštutinės kairės aktyvistams, gretai sulauksime to, kas išplito „pažangiose“ Skandinavijos ir kitose Vakarų šalyse – vyrai vengia kurti nuolatinius santykius su moterimis, nes taip saugiau.

Apie teigiamus poslinkius mažinant smurtą artimoje aplinkoje irgi galėsime pamiršti, nes nebus padedama smurtautojams šalinti esminių jų smurto priežasčių.

Ir galiausiai, pamirškime apie visuotinę gynybą, apginkluojant šaulius ir savanorius ginklais, kad pasipriešintume išorinės agresijos atveju.

Jeigu nebus pažabotas leftizmo ideologijos fanatikų diktatas, ruoškime Lietuvos šermenis.

Autorius yra Nacionalinio susivienijimo Atsakingasis sekretorius ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.