2024-12-04, Trečiadienis

Almantas Stankūnas. Politinis kerštas Nacionaliniam susivienijimui už Kazį Škirpą?!

Vilniaus meras Valdas Benkunskas nutarė, kad socialdemokratas Povilas Pinelis yra geresnis kandidatas būti VMS tarybos Istorinės atminties komisijos nariu, negu Nacionalinio susivienijimo atstovas tarybos narys Gaudentas Aukštikalnis.

Almantas Stankūnas

Gal žinote p. Pinelio žygius rūpinantis istorinės atminties išsaugojimu? Man tik teko girdėti jo menkinančią retoriką, skirtą pirmajam Lietuvos savanoriui, Birželio sukilimo vadovui pulkininkui Kaziui Škirpai, vainikuotą tiesioginiu puolimu prieš mane asmeniškai už tai, kad gyniau atminimą lentą Kaziui Škirpai nuo sunaikinimo. Dar jis tarybos posėdžiuose svaidydavo kritiškas pastabas ir siūlymus atidėti kai kurių antisovietinio pasipriešinimo dalyvių kaip Antano Terlecko įamžinimą.

Tuo tarpu lietuvybės saugotojas ir patriotas dar nuo sovietinių laikų Gaudentas Aukštikalnis nuolat rūpinasi istorinės atminties klausimais, organizuoja puikius Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centro renginius, skirtus antisovietinio pasipriešinimo aukų ir iškilių asmenybių įamžinimui.

45-ųjų K. Škirpos mirties metinių minėjimas

Nors anksčiau VMS tarybos Istorinės atminties komisijoje dirbo NS atstovas Vytautas Sinica ir būtų natūralu ir logiška, jam išėjus į Seimą, paskirti Vytautą taryboje pakeitusį Gaudentą į Istorinės atminties komisiją, tačiau meras nutarė paskirti į tą komisiją p. Pinelį.

Protestavau dėl tokio sprendimo. Meras išsidavė, kad jo sprendimas yra susijęs su istorija dėl atminimo lentos Kaziui Škirpai. Vėliau bandė neigti, kad toks sprendimas nėra politinis kerštas Nacionaliniam susivienijimui bet tik procedūrinis klausimas. Skambėjo visiškai neįtikinamai.

Neliko klausimui abejingas ir Remigijus Šimašius dėstydamas, kad per daug mes rūpinamės XX a. istorinėmis asmenybėmis ir gal geriau daugiau dėmesio kreiptume į XVI, XVII a. istorinį laikotarpį. Visiškai suprantami tokie absurdiški p. Šimašiaus siūlymai prisiminus jo žygius naikinant alėją Kaziui Škirpai ir nakčia plėšiant atminimo lentą Jonui Noreikai.

Žemiau yra balsavimo rezultatai dėl pritarimo p. Pinelį paskirti Istorinės atminties komisijos nariu. Iš jų tampa akivaizdu, kas yra kas. Nenustebino Laisvės partija ir TS-LKD, kurioje visgi buvo kelios išimtys. Praktiškai nusišalino nuo balsavimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai, nors irgi buvo viena išimtis. Visu gražumu pasirodė A. Zuoko Laisvės ir teisingumo frakcija beveik vieningai parėmusi mero siūlymą.

Na ką gi, istorinės atminties klausimus nuo šiol spręs galimai tris dešimtmečius Anykščiuose „liaudies teisėju“ išdirbusio ir „socialistinį teisingumą“ vykdžiusio teisėjo Benedikto Pinelio palikuonis. Apie šiuos giminystės ryšius buvo viešai klausiama jau anksčiau, tačiau atsakymo kaip yra iš tiesų nesulaukta iki šiol – nuorodą į tekstą ČIA.

Nuoroda į VMS tarybos posėdžio įrašą. Klausimas dėl p. Pinelio paskyrimo Istorinės atminties komisijos nariu svarstomas nuo 1.04.00.

Almantas Stankūnas yra Nacionalinio susivienijimo Atsakingasis sekretorius ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.

Nacionalinio susivienijimo atstovas LR Seime Vytautas Sinica:

8 KOMENTARAI

  1. Ačiū Dievui, kad mutavusi TS LKD Seimo rinkimus pralaimėjo net žadėjusiems, kad prie Nemuno išauš kitas rytas, kad armonikueriai išvis ten net 4 metus nedrums vandens. Tačiau jie iš to nepadarė išvadų. Armonikieriams gimininga grupė, kartu su mutavusiais, patekę į Vilniaus savivaldybę, savo, mano nuomone, juodą, valstybės nepriklausomybės pamatus griaunantį darbą tęsia jos lygmenyje. Gaila, kad vilniečiai nepasimokė iš to, kad Lukiškių aikštėje per tas grupuotes nebuvo pastatytas Memorialas, kad griaunama istorinė atmintis, niekinami tautos didvyriai, kurie kaip krislas akyse- ir kairių pažiūrų žmoga. Gaila, kad vilniečiai tik du Nacionalinio susivienijimo partijos atstovus išrinko į Vilniaus miesto savivaldybę.

  2. Ėlėrtė indikuoja straipsnį :

    Zigmas Vitkus. „Lietuvos piliečių“ ar „lietuvių“ genocido ir rezistencijos tyrimų centras?

  3. Susidaro įspūdis, kad Vilniaus savivaldybė vis dar galimai vengia įamžinti Lietuvos prezidento, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, Vilniaus Didžiojo Seimo prezidiumo nario Antano Smetonos atminimą Vilniuje? Paminklas okupacinės Lenkijos armijos įgulai Naujojoje Vilnioje ,pastatytas galimai be savivaldybės leidimo, savivaldybei ,berods, nekliūva?

  4. Ne kerštas, benkunsko „nuoskaudos” šiuo atveju yra visiškai nesvarbus dalykas. Svarbu tai, kad kremlius numates užvaldyti ir/ar sunaikinti atitinkamas institucijas, šiuo tikslu 5 jas kišami jiems reikalingi ir galimai lojalūs veikėjai. Todėl čia nieko asmeniško, o tik eilinis karo prieš Lietuva žingsnelis. Šio karo tikslas visa buvo, yra ir bus vienas. Pirma sunaikinti atminti, savarankiškuma, o paskui pačia valstybe ir Lietuvių tauta. Tie kas padeda tokio santykinai „nekaršo” (kol kas be tiesioginio įsiveržimo) karo metu, nusipelno to paties kaip ir priešo agentai,bei išdavikai, tikro kinetinio karo metu.

  5. …tas pinelis yra vienakurwio bendramintis,svolacius ir slykstienius.Zuokazmoga irgi nestebina – nepavykus pavogti Gedimino pilies,tapo bais agresyvus – gali ikasti i nugara is pasalu.

Parašykite komentarą :

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Reklama

Susiję straipsniai

Naujasis FCC pirmininkas žada nutraukti didžiųjų technologijų spaudimą žodžio laisvei

Naujai paskirtas JAV Federalinės ryšių komisijos (FCC) pirmininkas Brendanas Carras aiškiai išreiškė savo siekį išardyti vadinamąjį „cenzūros kartelį“....

Edvardas Čiuldė. Naujos pramogos labirintų parke

Plečiasi ir modernėja ne visados geriausia to žodžio reikšme pramogų infrastruktūra Lietuvoje, atsiranda naujos paslaugos, štai ateitininkų būrelio...

Tamas Orban. Europos Komisija: nelegalių migrantų deportavimas – vienas svarbiausių prioritetų

Europos Komisija parengs naują teisės aktų rinkinį, kuriuo bus siekiama supaprastinti nelegalių migrantų deportavimą ir kuris bus vienas...

Asta Katutė. Ar kultūra ir menas Lietuvoje atsiranda tik XX a.?

Toks klausimas kyla susipažinus su „Lietuvos sezonu Prancūzijoje“ paskelbta programa. Istorikas M. Vyšniauskas straipsnyje pateikia išsamią apžvalgą, ką...