Artėjančios Šv. Kalėdos krikščionių šventė, kurios metu jie mini Kristaus gimimas. Yra žmonių, kuriems tai dar viena proga pirkiniams ir vaišėms. Galima rinktis vieną ar kitą požiūrį, galima mėginti suderinti abu juos. Galima užduoti klausimą: „Ar praktiškame XXI amžiuje tikėdamas žmogus tampa laimingesnis?“
Tikintis viliasi, kad anapusiniame pasaulyje jo laukia džiaugsmas ir atlygis už vargus šiame. Netikintis mano, kad anapusiniame pasaulyje jo niekas nelaukia, taigi ir bausmė už blogus darbus negresia. Abu šie požiūriai gali ir palengvinti, ir apsunkinti gyvenimą. Taigi, vien pasvarstymų, kuris pasirinkimas sėkmingesnis nepakaks. Teks remtis psichologiniais tyrimais ir apklausomis.
Visuomenės nuomonės tyrimų centras „Vilmorus“ apklausė 1005 vyresnių nei 18 metų žmonių iš 19 miestų ir 31 kaimo. Apklaustieji, jų nuomonės atstovauja Lietuvos visuomenę. Apklausa siekta sužinoti, kokios yra tikėjimo / netikėjimo ir laimės / nusivylimo gyvenimu sąsajas.
Laimė vertinta pagal E. Dienerio pasiūlyta subjektyvios gerovės samprata. Ją naudojasi ir Gallup“ tyrimų bendrovė, kuri kasmet matuoja Pasaulinio laimės indeksą (angl. World Happiness Index). Kam tai įdomu galėtų paskaityti Pasaulio laimės ataskaita ir sužinoti įdomių dalykų apie laimingiausias ir nelaimingas šalis.
Čia pakaks pažymėti, kad Lietuvos žmones galima suskirstyti į keturias grupes – laimingiausius, kurie atsakėt „praėję metai buvo laimingi, o ateityje gerovė dar labiau stiprės“; irgi laimingus, maniusius, kad „praėję metai buvo laimingi, bet teks daug stengtis, kad gerovė išliktų.“
Buvo ir nesidžiaugiančių praėjusiais metais, tačiau tikinčių permainų į gerą, atsakiusių, kad ateitis bus geresnė. Gražios viltys vertingos pačios savaimę ir skatina veikti. Deja, netrūko ir pasirinkusių atsakymą „metai nebuvo laimingi, gerų permainų nesitikiu“.
Šias grupes lengva susieti arba, kaip sakoma pristatant socialinius tyrimus, apskaičiuoti koreliacijas su lytimi, amžiumi, išsilavinimu, pajamomis ir pan. Galima tai padaryti gretinant ir tikėjimą/netikėjimą bei laimę. Tam reikia žinoti, kiek apklausoje dalyvavo tikinčių ir netikinčių, kokioms iš paminėtų, skirtingo laimės lygio grupėms, jie priklauso.
Minėtas tūkstantis ir penki apklaustieji pasiskirstė taip: tikinčiųjų, kurie reguliariai lankosi bažnyčioje ir dalyvauja tikinčiųjų bendruomenės veikloje buvo 57; tikinčiųjų, kurie reguliariai lankosi bažnyčioje, bet tikinčiųjų bendruomenės veikloje nedalyvauja – 118; tikinčiųjų, kurie bažnyčioje lankosi per didžiąsias religines šventes, taigi tikėtina, kad ir per šv. Kalėdas apsilankys buvo 443; tikinčių savo personalinį Dievą, vyriausią pasaulio architektą ir nesiejančių savęs su konkrečiu tikėjimu/bažnyčia – 240; abejojančių, neapsisprendusių dėl tikėjimo – 59; netikinčių – 80 ir ateistų – 8.
Paskutinis skaičius turėtų sukelti dar gal kur nors likusių ateizmo propagandistų neviltį – tiek sovietinės valdžios metais stengtasi, tiek paskaitų perskaitytą, tiek brošiūrėlių išspausdinta ir tik aštuoneri ateistai beliko.
Sugretinus tikinčių / netikinčių su laimingų/nelaimingų grupėmis žinosime atsakymą į klausimą ar tikėjimas padeda jaustis laimingesniu Lietuvoje.
Toks sugretinimas parodė, kad labiausiai save siejančių su tikėjimu – reguliariai besilankančių bažnyčioje ir dalyvaujančių tikinčiųjų bendruomenės veikloje, žmonių laimės lygis aukštesnis. Tuo tarpu netikinčių ir ateistų grupės laimės lygis žemesnis.
Tačiau (visada reikšmingiausias dalykas parašomas po žodžio „tačiau“) abi aptartos grupės ir tvirtai tikintys bei dalyvaujantys tikinčiųjų veikloje, ir aiškiai netikintys nėra gausios. Todėl belieka įvairiais būdais grupuoti apklaustuosius, skaičiuoti koreliacijas ir patikimumo intervalus tarp vienokio ar kitokio atsakymų pasiskirstymo.
Šios moksliniuose tyrimuose įprastos procedūros leidžia statistiškai pagrįstai tvirtinti – jei visus apklaustuosius padalintume į atsakiusius, kad nors kiek tiki Dievą, tegu ir asmeninį savarankiškai išmąstytą ir tuos, kurie vis dar neapsisprendė ar jau nutarė gyventi be Dievo paaiškėtų, kad patikimai galima teigti: Lietuvoje silpnesnis tikėjimas laimės nors kiek prideda, o netikėjimas ir abejonės ją sumažina.
Kodėl yra taip, o ne kitaip?
Būtų labai paprasta jei pavyktų vienareikšmiškai atsakyti kodėl žmogus tiki ar netiki, kodėl pasijunta laimingas ar nuolat kamuojasi, nes kažko trūksta. Nekelia abejonių tik tai kad pamatinės vertybės, kuriomis vadovaujasi asmenybė, lemia jos savijautą, gyvenimo prasmės suvokimą ir galiausiai laimę.
Tarp šių vertybių esmingą vietą užima pasaulietinės ar religinės vertybės, tikėjimas (netikėjimas), priklausymas ar atsiribojimas nuo konfesinės bendruomenės. Ne vienas panašus į pristatytą tyrimas bandė atskleisti tikėjimo ir laimės sąsajas. Keleto jų paminėjimas nors iš dalies paaiškins pažiūrų ir laimės sąryšį.
Antai, Ch. Graham nurodo, kad dalyvavimas konfesinės bendruomenės renginiuose, pamaldų lankymas susijęs su pasitenkinimu profesine veikla ir didesniu atlyginimu. Jo nuomone, toks priežastinis ryšys atsiranda, nes konfesinė bendruomenė stiprina jaunimo pasitikėjimo ir įsipareigojimo jausmus.
Tai tampa geresnio mokymosi prielaida ir savo ruožtu siejasi su aukštesniu išsilavinimu, o aukštesnis išsilavinimas – su geresnėmis jį įgijusių asmenų galimybėmis pasirinkti polinkius atitinkančią profesinės veiklos sritį ir didesniu atlyginimu.
M. Batten apžvelgęs įvairių autorių tyrinėjimus, konstatuoja, kad religiniai įsitikinimai, dalyvavimas konfesinės bendruomenės veikloje gali skatinti asmenybės augimą, stiprinti priklausymo, emocinių sunkumų įveikos jausmus.
Jo nuomone, ypač svarbu tai, kad tikėjimas suteikia galimybę rasti gyvenimo prasmę, o kartu pajusti stipresnius laimės išgyvenimus. K. Kendler nustatė, kad religingumas sumažina psichinių sutrikimų tikimybę, A. Brooksas teigia, kad laimės pagrindas yra tikėjimas, šeima, draugai ir darbas. Panašių tyrimų galima būtų paminėti ir daugiau.
Šiame straipsnyje glaustai pristatytas Lietuvoje atliktas tyrimas irgi patvirtina – tikinčio žmogaus kelias link laimės tiesesnis.
Pagal knygą „Sėkmės formulės“
Liūdna. Kritikuoja
Knygos „Sėkmės formulės”ne skaičiusieji, tekstą – nesupratusieji.
Citata :”Nežinojimas dažniau sukelia pasitikėjimą savimi nei žinojimas”
Daugiau nei „įdomus” yra „Sėkmės formules” paskaičiusios ir šias „formules supratusios” Ilonos daugiau nei kvailas”supratimas”-„:”Nežinojimas dažniau sukelia pasitikėjimą savimi nei žinojimas”.. Nuo pirmykščio žmogaus laikų realiame pasaulyje gyvenančiam žmogui nežinojimas kėlė ir kelia baimę…, pasaulio pažinimas „tiesų” žinojimas, priešingai, žmogui davė ir duoda pasitikėjimą savo „galiomis” valdyti situacijas, „galias” savo poreikiams pajungti pažintą gamtą, tikėti, kad gali „tvarkyti” savo ir kitų likimus…
kas ką nori, tas tą ir surašo, o sava galvelė pas tave ar yra, ar manai, kad jei koks docentas, profesorius ar akademikas, tai jau būtinai protingesnis už tave, tie titulai, medaliai, nealpk pieš juos
„Senu supratimu” normalus žmogus turėtų kitiems „surašinėti” savo suvoktas „tiesas”, jam žinomas kitų įrodytas, gyvenimo patvirtintas tiesas.. Kaip ir seniai yra adekvačiam žmogui aišku, kad šiuolaikiniai „docentai, profesoriai, akademikai..” yra tik tušti titulai(konkrečių pavyzdžių, pagal tai kokias „mokslines tiesas” jie visiems pasakoja, yra daugiau nei reikia) taip vadinamų „mokslininkų” chebrų skiriami vieni kitiems už??? „protingumą”.. Senais laikai mokslinius laipsnius žmonės gaudavo už ilgametį mokslinį darbą ir konkrečius mokslinius atradimus.. Kaip ir „kaimo materialistui” atrodo, kad šiais „demokratijos” laikais paplitęs noras lygintis, lyginimasis.. „protingumu” yra iš medicinos srities…
Gerai, kad Navaitis tikras profesorius. Nera Lietuvoje psichologo, kuris butu 40 knygu parases. Todel juo tikiu.
Buvo laikai kai merginas ištekindavo tėvai ir jos laimingos gimdydavo daug vaikų. Dabar moterims pasirinkimo laisvė, bet ar nuo to padaugėjo laimingų moterų – abejotina, nes jos nesuranda sau mylimo vyro. Net jei suranda, jį nelabai myli ir negimdo mylimajam daug vaikų. Tai akivaizdžiai atsispindi Lietuvos demografinėje padėtyje. Taigi dėl atsakymo apie laimę ne „tikėjime arba netikėjime” reikia ieškoti atsakymo.
Laimę ir džiaugsmą suteikia vaikai ir rūpinimasis jais. Lietuvoje vaikų mažėja, o tuo pačiu ir laimės mažėja. Kas dėl to kaltas? Kaltas esi tu – skaitantysis šitą atsiliepimą. Tu šiuo metu prasmegęs ekrane ir nemąstai, kad šiuo metu gali patirti žodžiais neapsakomą „Dvasinę kelionę link laimės”.
Jei nepastebejai – strapsnis apie tikejima ir laime. Ne apie vaikus ir moteris.
Jo jo, lansberginio durnių laivo keleiviui „tikėjimas: gyvenime yra pagrindas.., daugumas tik tikėjimo „gerovės valstybe” dėka ir išgyvena.. Vasaros gatvės pacientai taip pat visi yra daugiau nei ” tikintys”. Vieni tiki, kad jie esa „Napoleonais”, kiti „Cezariais, valstybės vadovais, palatos psichiatrais…” Šie tikintys ir be Navaičio „sėkmės formulių” žinojimo pasijaučia net per daug „laimingais, sėkmingais..” Kad šie „laimingieji ir sėkmingieji..” ko nors sau žalingo nepasidarytų.., „iš laimės” neiškristų pro langą, nuo balkono, „neužsiveržtų per daug” kaklaraiščio…, palatos sanitarai net yra privalo jiems duoti raminančių vaistukų….
Kas dar gali būti naiviau ir vaikiškiau, kaip šnekos apie laimę?
Kodel neperskaicius „World Happines Raport” Gal tai irgi naivumo pavyzdys
Jei jau iš ten, jei jau anglų kalba, tai yra tik Tiesa ir Gėris. Nes ten kvailių ir sukčių nėra. O jei dar kokios JT ar panašiai, tai melskimės atsiklaupę prieš juos. Kodėl tai, kas ateina iš Vakarų, jokiu būdu negali būti sukčiavimo, manipuliavimo, naivumo ar kvailumo pavyzdys? Iš kur toks fanatizmas?
Pastebėtojui
anglų – blogai, JT – blogai, rusų – gerai, NVS – labai gerai?
Tegu profesorius Gediminas nevinioja žodžių į vatą ir pasako kas yra moteris?Nes tiek daug skyrybų visur,nebeaišku kas su kuo ženijasi.Gal mūsų iškilusis tarybinis psichologas pataps lietuviškuoju Jordan Peterson, nepabijos stoti prieš sistemą,prasti psichologo(sielų daktaro)licenziją ir pasakys kas yra moteris,kiek pasaulyje yra lyčių.Užteks gražių šventinių kalbų imkis praktinių darbų.
Merginos skaito Bibliją.
https://youtube.com/shorts/298_t0kgCjM?si=YpZDXeOYSS7uBERI
Žaviuosi Navaičiu – viena praktinės psichologijos knyga didžiausią tamsuolių skruzdėlyną sujudino.
Rašytojo Petkevičiaus tėvas sakė: negalima duoti durniui kelio – pats pražus ir kitus klystkeliais nuves.
Dabar durniams ne tik kelią duoda, bet dar ir diplomus įteikia.
Džiaugiuos už tave! Esi vienintelis šviesulys šiame tamsuolių, įskaitant ir mane, skruzdelyne! Sėkmės iliuzijų pasaulyje!
Šitas laimės ,,apaštalas” nežino kad sakinyje ,,tikinčių savo personalinį Dievą, vyriausią pasaulio architektą ir nesiejančių savęs su konkrečiu tikėjimu/bažnyčia”, žodis ‘bažnyčia’ šiuo atveju dera rašyti iš didžiosios raidės, juk mintis ne apie pastatą, o apie religinę bendruomenę.
Še tau naktinės išvykos su mergelėmis (rodė per tv), še tau plikė galvon, še tau velnias uodegon. O dabar eik reklamuoti ,,Darnios poros”… ir tyčiotis iš daugybės interesantų, kurie paskui eina pas psichoterapeutą… (man apie tai – Navaičio cirkus, pasakojo konkretus psichoterapeutas privačiame pokalbyje… apie psichinę visuomenės būseną).
reklamuoja savo rašinėlių rinkinį .
Bet tai jau nestebina…
parašyk ir tu ką nors
galėsi reklamuoti
nereikės pavydėti
„Sėkmės formulių žinotojas” , ne koks išsivaikščiojusio kaimo išminčius, o visas „prof” Navaitis vietos”statntiems gerovės valstybę” runkeliams „pavarė” apie(kol dar nepastatyta gerovės valstybė) „dvasinę kelionę link laimės”… Paskaičius Navaičio straipsnelį apie „dvasinę kelionę lik laimės”, pasidaro aišku, kodėl Navaičio „sėkmės formulėmis, dvasinėmis kelionėmis lik laimės pasikaustę” lansberginio durnių laivo žmonės jau ne vienas dešimtmetis pirmauja pasaulyje pagal savižudybes. Vietinės medijos kiekvieną dieną pasakoja, kaip Lietuvos žmonės lyg „musės” patys krenta per daugiaaukščių pastatų langus, iš balkonų, krenta nuo tiltų ir upių krantų į upes, daro „dvasines keliones link laimės” ir negrįžta į namus iš miškų… Įdomu, ar kokį paminėtų „sėkmės formulių ir kelių į laimę tyrimą” koks „sėkmės formulių žinovas” darė Lietuvoje, nes kol kas yra transliuojama tik kuo toliau tuo „optimistiškesnė” vietinė ir europinė statistika…
Knyga „Sekmes formules” gal net geriausia psichologine knyga
nepadėjo, nepatekai, kur norėjai, nusipirk ė raidę, nes be jos rašai nelietuviškai, dabar akcija, nedaug kainuos, jei dvi ė pirksi iškart
Kas čia per formuluotė: „tikinčių savo personalinį Dievą, vyriausią pasaulio architektą ir nesiejančių savęs su konkrečiu tikėjimu/bažnyčia”? Kažkokia kvaila formuluotė, numatanti, kad kiekvienas žmogus gali turėti savo asmeninį dievą ir dar tiek daug balsų surinkusi. Šiaip save netgi tokiems priskirčiau, jei formuluotė būtų kitokia: asmeniškai tikinčių į Visų (arba Visuotinį) Dievą ir …”
Indre, valytuvas piktas, nes jis dar nėra radęs Dievo, nes gal ieško tik dievo, o tokį rasti neįmanoma…
Valytuvui:
Į 1 klausimą neįmanoma trumpai atsakyti, tad bus nelabai suprantama: Dievas yra Pirmapradė Asmenybė ir Būties skleidėja…
2. Dievas nėra kažkoks informacinis laukas ir kažkokia substancija. Dievo esatis visur pasireiškia per tam tikras dvasines, ir asmenybines, ir neasmenybines įtakas (tema dar platesnė nei pirmoji)…
3. Dievą visokiu mišiniu padaro skirtingos religijos ir skirtingi religininkų požiūriai. Bet kuris tikras tikėjimas turi prasidėti: Dievas yra pirmapradė Asmenybė ir jis yra Vienintelis Visų ir Visko Dievas…
4. Kiek žmonių, tiek ir makaronų gali prikabinti, atsirinkti tikrai sunku 🙂 Tam, kad tai neįvyktų, geriausiai gali pasitarnauti balansas tarp sveiko proto, mokslo ir filosofijos. O tą pasiekti būna labai sunku…
Manau labau aiski formuluote – tiki Dieva, bet su jokiai baznyciai nepritaria
Mižniau, Vaidai VDS. Ar patinka toks kreipinys, turėtų patikti…
Ne kartą rašiau kad bet koks manęs pavadinimas kitaip nei Stiklo Valytuvas (su gramatinėmis formomis), yra manęs įžeidimas.
Susirask sau tinkamą kokį tai valytuva ir burkuok kiek tinkamas, o nuo manęs atsiknisk. Tuo labiau, kad pačiam su logika yra labai ,,prasti popieriai”.
1. Dievas – Pirmapradė(?) Būtis?
2. Dievas, kaip (Žemės planetos ar Saulės sistemos) informacinis laukas (gal substancija)? Kitaip agregoras…
3. Religinis dievas !!! Visokių ir visko mišinys, kratinys, jovalas skirtas kvailių užganėdinimui ir valdymui.
4. Dar koks tuzinas kitokiu ,,makaronų”… būtinai įvardijamų apibendrinančiu žodžiu ‘dievas’.
,,Indre, valytuvas piktas, nes jis dar nėra radęs Dievo, nes gal ieško tik dievo, o tokį rasti neįmanoma…
Valytuvui:
Į 1 klausimą neįmanoma trumpai atsakyti, tad bus nelabai suprantama: Dievas yra Pirmapradė Asmenybė ir Būties skleidėja…”
Pliurpale, ar bent skaityti moki, a? Aiškiau parasiau: Dievas – Pirmapradė(?) Būtis? Pirmapradė su klaustuku. Pirmapradė yra sąlyginis terminas nusakantis laiko pradžią. Laikas nebūtinai (toks) yra visose Visatose. Todėl ir tos Būties vadinimas pirmaprade yra sąlyginis. Būtis buvo dar iki laikų(!) pradžios, molio motiejau…
,,2. Dievas nėra kažkoks informacinis laukas ir kažkokia substancija. Dievo esatis visur pasireiškia per tam tikras dvasines, ir asmenybines, ir neasmenybines įtakas (tema dar platesnė nei pirmoji)…”
Aaaa!
,,Dievas nėra info laukas.”
Lodoriau, iš urantijos pelkės, gal paaiškink plačiajai ‘bydlo’, su kuom tada bendravo ir info ėmė Senojo testamento knygų autoriai, a? Gal su tuo mistiniu šūdadieviu kuris neskiria kairės nuo dešinės (!!!), – ten tiek prieštaravimų kad atmetus prieštaravimus nekažin kas beliktų, neskaitant ufonautų…
Taip taip, ufonautų !!!
Angelai – dvasinės būtybės(!!!), kad užliptų į dangų naudojosi kopėčiomis (tai yra technine priemine).
O jau cherubinai pastatyti saugoti Rojaus vartų su LIEPSNOJANČIAIS KALAVIJAIS…
Dievas Dievas… Kodėl tas Dievas tyčiojasi iš savo tvarinių… žmonių? Ai, prisiminiau, kaip anksčiau esi rašęs ,,kad nebūtų nuobodu”. Pasirodo tas dievas dar ir pokštininkas, tik jo pokštai žemės žmonėms atsirūgsta kruvinimis ašaromis… suknistas ŠŪ – DA – DIE – VIS !!!
Jooo, tema tokia plati, kad net į urantijos blevyzgas netelpa. Tiesa, sakei kad pirmas ,,Urantijos knygos” vertimas yra blogas !!! Taip stengeisi, taip vargai, ir viskas šuniui ant uodegos (katinui į pauodegį), tas tavo ar urantų dievas su visa dangiška kanceliarija tau nepadėjo, o skaitytojus šauniai sumulkino…
Va, čia tai tiras GERASIS dievas…
,,3. Dievą visokiu mišiniu padaro skirtingos religijos ir skirtingi religininkų požiūriai. Bet kuris tikras tikėjimas turi prasidėti: Dievas yra pirmapradė Asmenybė ir jis yra Vienintelis Visų ir Visko Dievas…”
Tu urantiste, bent gramatinius linksnius suderink… čia tau ne anglų kalba, nekalbant apie mano minties iškreipimą.
,,4. Kiek žmonių, tiek ir makaronų gali prikabinti, atsirinkti tikrai sunku Tam, kad tai neįvyktų, geriausiai gali pasitarnauti balansas tarp sveiko proto, mokslo ir filosofijos. O tą pasiekti būna labai sunku…”
Na, tu tai jau tikrai pasiekei…
Viduramžiais galėtum indulgencijas pardavinėti…, aišku, ne man.
Žmogau, gal sunkią vaikystę turėjai, kad toks trydaliotojas esi? Neįsigarbink savo niko, jis to nevertas. Gal ten kažką ir rašinėjai, tačiau taip piktai kabinėtis galėtų tik tas, kuris primygtinai reikalautų kitų žmonių į jį kreiptis ir vardu, ir pavarde (na ne visai sveikas požiūris…).
1. Parašiau atsakymą į tavo klausimą, atitinkantį mano žinias, tai ko čia trydalioji? Jei laiką Dievą tik Būtimi, esi klystantis panteistas (bet juk gali su tuo nesutikti, panteistų daug yra…).
2. Urantijos Knyga yra Apreiškimas (Urantija – planetos pavadinimas dvasiniame pasaulyje, Knyga iš didžiosios raidės, nes tai yra Apreiškimas) ir jei jau iš kitų reikalauji net bažnyčią rašyti iš didžiosios raidės, tai bent gerbk kitus tikėjimus. Pavyzdžiui, Biblija yra žmonių surankiotos įvairių apreiškimų liekanos, kai kurios net labai teisingos, kai kurios gluminančiai klaidingos, tačiau daugeliui žmonių tai vis tik yra Šventasis Raštas, kuriame yra labai daug naudingų pamokymų. Tik tiek, kad ten Dievu yra vadinami angelai, Melchizedekas ir kitos dvasinės būtybės… Beje, liepsnojantys kalavijai – nelabai vykusi metafora…
3. Kuo ten tau tie linksniai neįtiko? Aš čia savo mintis išreiškiau, gal negaliu turėti kitokios nuomonės, piktasis žmogau?
4. Indulgencijas reikia ne pirkti, ne parduoti, o užsitarnauti. Su tokia neapykanta beveik visiems, neturi šansų…, beveik…, visada galima pradėti taisytis…, bet tam irgi reikia smegenų turėti…
Neverta komentuoti, bet apėmė linksmumas su cinizmo prieskoniu…
,,Beje, liepsnojantys kalavijai – nelabai vykusi metafora…””
Aha… O ,,Rojaus vartai”, tai jau labai vykusi metafora… žaltys… obuolys… Uro šalis (!!! !!! !!!) kur gyveno kiti (!!!) žmonės ir Kaino žmona(!!!)…
O tas šūdadievis sutvėręs Adomą – klaikų broką(?!), kuriam Rojūje ir dar šalia dievo(!!!) reikia ,,kažko” panašaus į save… mat kitaip klaiki vienatvė (Rojūje šalia dievo!)…
Po mirties gerieji pateks į Dangų… (galimai į Rojų)… Jeigu ten Adomui buvo negera, tai kodėl man (tarkim, geram) turėtų būti gerai, a?
Nenoriu tokio šūdadievio ir jo supi-s-to dangaus… Prakeiktas kraugerys ir melagių mrlagis tas šūdžius… Liuciferis (šviesos nešėjas) matomai demaskavo tą šūdadievį ir jo niekšiškus darbus… už tai Liuciferį ištrėmė į pragarą… gerasis dievas, ar ne…
,,Ateikite visi pas mane kurie vargstate ir esate prislėgti, aš jus atgaivinsiu.” Kiek ėjo ir kiek atgaivino? Nebent psichinį narkotiką (į)grūdo… kaifuok…
——–
Urantijos knyga yra Apreiškimas. Vo, blyn…
Kodėl tas ,,apreiškimas” TIK anglų kalba ir dar paduodamas po vieną lapelį… į seifą…
Didžiausias kūrėjo įžeidimas ir paniekinimas yra suniekinti ne jo vardą, bet jo darbą, sutrypti jo darbo rezultatą – viešai sudeginti tą blevizgų knygą kartu su urantistais…
Mielai spjaučiau šūdadieviui į veidą pakišdamas degantį degtuką…
P.S. Nekenčiu melo ir niekšybių ir visų blogio formų ir labiausiai nekenčiu blogio šaltinio – dievo !!!
Daug geriau neatsakyti. Taškas.
Internete daugėja rašinėlių, kurių rašytojams gali jausti tik užuojautą ir nieko daugiau. Kiek dar galima plauti seniausiai išplautas rašinėlių skaitytojų smegenis?
Idomus straipsnis. Tikrai gera knyga „Sekmes formules”
Įdomus klausimas: Straipsnis apie kepsnius nieko nenervina, o straipsnis apie Dievą ir laimę įvairiems valytuvams kelia isteriką. Kodėl?
Jeigu būtų proto biški,
Būtų šauni moteriškė.
Regis perlai nukrito kiaulėms…
Dievas?
Sociologinės apklausos apie… Dievą. (Hmmm?)
(Gaidys gieda, kad Petras greičiau išsižadėtų… (kad uola greičiau subirėtų).)
Kaip galima kalbėtis be gausių keiksmažodžių?
Apie kokį Dievą ir kokį tikėjimą į Dievą pliurpiate, ponai nukvakėliai, a?!
1. Dievas – Pirmapradė(?) Būtis?
2. Dievas, kaip (Žemės planetos ar Saulės sistemos) informacinis laukas (gal substancija)? Kitaip agregoras…
3. Religinis dievas !!! Visokių ir visko mišinys, kratinys, jovalas skirtas kvailių užganėdinimui ir valdymui.
4. Dar koks tuzinas kitokiu ,,makaronų”… būtinai įvardijamų apibendrinančiu žodžiu ‘dievas’.
Nei tikintys, nei ateistai iki tokio suvokimo dar nepriaugo, ypač visiokia fauna šiame portale.
,,A. Brooksas teigia, kad laimės pagrindas yra tikėjimas, šeima, draugai ir darbas.”
Darbas?
Kaip užimtumas, ar kaip piniginių (nebūtinai pinigų) pajamų šaltinis (priemonė)?!
Litvakijoje buvusi ,,Darbo birža” pervadinta į ,,Užimtumo tarnybą”. SUKNISTI visokio plauko psichologai (!!!), po velnių, kada liausitės maišę šūdą su medumi… ir iš to kūrę ,,mokslą”.
21 am. yra sąvokų ir terminų (su)jaukimo amžius, argi tai ne prakeiksmas.
Pirma laimės sąlyga yra IDIJOTIZMAS !!!
Protas ir logika nėra šio pasaulio laimės gairės ar orentyrai, ypač Litvakijoje.
…