Arūnas Dambrauskas
Žydų paveldo puoselėtojas kaunietis Kęstutis Markevičius aptiko, kad žydų sušaudymo vietose ant paminklų pakeisti užrašai. Jis neatmeta, kad tai gali būti įžūli provokacija.
Aplinkybės neaiškios
Dar 2015 m. Radviliškio rajone esančiose Šeduvos ir Baisogalos seniūnijose buvo atidengti du paminklai, skirti pagerbti žydų tautybės asmenis, kuriuos Antrojo pasaulinio karo pradžioje sušaudė nacių okupantai ir su jais kolaboravę asmenys.
Tačiau neseniai užrašai buvo pakeisti, pabrėžiant, kad juos nužudė lietuviai. Neliko plačiai vartojamo apibūdinimo „su nacistiniais okupantais kolaboravę asmenys“.
Pakeistame užraše nebeliko net nacistinių okupantų ir akivaizdžiai pabrėžiama – žudė lietuviai kaimynai.
Užrašai ant paminklų buvo pakeisti neaiškiomis aplinkybėmis – nederinant nei su vietos seniūnijomis, nei su rajono valdžia, nei su Kultūros paveldo departamentu (KPD), prižiūrinčiu paveldo objektus.
Pastebėjo netikėtai
Pakeitimus ant paminklų pastebėjo ir apie tai „Kauno dienai“ pranešė Vilkijos gyventojas Kęstutis Markevičius. Jis yra aktyvus Vilkijos krašto kultūrinio paveldo, įskaitant ir žydų bendruomenės palikimą, puoselėtojas.
„Mano uošvija yra Šeduvoje. Ten yra labai įdomus žydų palikimą įamžinantis muziejus „Dingęs Štetlas“. Važiavome pro žydų sušaudymo vietose pastatytus paminklus. Tada ir pastebėjau, kad ant jų pakeisti užrašai, akcentuojant lietuvius kaimynus“, – sakė K. Markevičius.
Anksčiau ant paminklų buvę užrašai skelbė kitaip – „nacistiniai budeliai ir jų vietiniai talkininkai sušaudė apie 400 Šeduvos žydų“.
K. Markevičiaus nuomone, užrašų pakeitimas yra piktavališkas.
„Mes bandome nusiimti žydšaudžių etiketę. Bet ant abejų paminklų atsirado užrašas – žudė lietuviai. Man tai panašu į ataką prieš valstybę. Atrodo, kad čia Rusijos šešėlis, bandymas kelti susipriešinimą. Juk ir NKVD buvo žydų, bet mes juk nesakome, kad lietuvius partizanus žudė žydai. Mes juk pripažinome, kad Lietuvoje buvo labai daug žmonių, kurie gelbėjo žydus“, – svarstė paveldo puoselėtojas.
Bandė išsiaiškinti
K. Markevičius ėmėsi narplioti aplinkybes – kada ir dėl kokių priežasčių buvo pakeisti užrašai.
Tikėdamasis paaiškinimų ir dalykinės informacijos, K. Markevičius kreipėsi į vietos ir respublikines institucijas.
Paaiškėjo, kad jos nieko nežino ir greičiausiai net nenori žinoti, nes problema – nevienareikšmė, nepatogi ir skausminga.
Negavo atsakymų
„Man tas užrašas labai užkliuvo, pradėjau kapstytis. Paskambinau į Baisolagos seniūniją, seniūnė nieko nežinojo: patikino nieko negirdėjusi ir nieko nepastebėjusi. Man tai pasirodė labai keista. Tada kreipiausi į Radviliškio savivaldybę, ir jie pasakė, kad jie ne prie ko… Sakė, reikia aiškintis su KPD. Susiskambinau, jie sako, čia savivaldybė turi rūpintis, sako, mes nekontroliuojame, sako, taip, Holokausto kapai priklauso mūsų atsakomybės sričiai, bet užrašai ir paminklai – ne“, – kaip sekėsi bendravimą su valdiškomis įstaigomis, pasakojo K. Markevičius.
Pašnekovas padarė išvadą, kad valdiškos institucijos jo iškeltą problemą ignoravo.
„Neparodė jokio susidomėjimo. Gal tik Baisogalos seniūnė susirūpino, sako, labai keista, važiuosiu pasižiūrėti. Radviliškio rajono savivaldybė savo raštiškuose paaiškinimuose tarp eilučių davė suprasti – atsikabinkite nuo mūsų“, – apgailestavo K. Markevičius.
Tačiau jis nusprendė nenuleisti rankų – nusiuntė savivaldybei reikalavimą, kuriame primenami keli Baudžiamojo kodekso straipsniai.
„Prašome paaiškinti, kokiu tikslu ir kodėl buvo pakeistas tekstas Liaudiškių miške esančiame memoriale. Mes manome, kad dabartinis tekstas kursto tautinę nesantaiką ir žeidžia Lietuvos piliečius.
Prašome atstatyti buvusį tekstą memoriale, nes dabartinis kursto nesantaiką ir pažeidžia Lietuvos respublikos BK str. 169, 170, 171.“
Kelia skausmą
Prieš keletą metų K. Markevičius Vilkijoje organizavo žydų kultūros dienas. Jis gerai pažįsta Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininką Mauša Bairaką. Tikėjosi, kad jis turės paaiškinimą dėl pakeisto užrašo.
„M. Bairakui situacija pasirodė labai keista, sakė negalintis patikėti, kad tokie dalykai darosi, ypač dabartiniame susipriešinimo kontekste“, – pasakojo K. Markevičius.
Žydų religinės bendruomenės pirmininkas M. Bairakas „Kauno dienai“ patvirtino nesuprantantis, kodėl ant paminklo sušaudytiems žydų tautybės žmonėms atsirado užrašas, akcentuojantis lietuvius.
„Nežinau, kas pakeitė, kodėl, kiek žinau, užrašė „lietuviai kaimynai“, o ne kaip paprastai tokiuose paminkluose įprasta, kad šaudė naciai ir su jais kolaboravę asmenys. Manau, tekstas turėjo likti toks, koks buvo iš pradžių. Apskritai kalbant, aš asmeniškai nuo tokių dalykų stengiuosi atsiriboti, nes kiekvieną kartą, kai paliečiama Holokausto tema, man kyla didelis skausmas. Kodėl kiekvieną dieną aš tai turiu prisiminti?“ – atviravo M. Bairakas.
Panašu į ataką prieš valstybę. Atrodo, kad čia Rusijos šešėlis, bandymas kelti susipriešinimą.
Nutarė atnaujinti
Šeduvos ir Baisogalos seniūnijose esantys paminklai priklauso viešajai įstaigai „Dingęs Štetlas“. Jos vadovas Jonas Heraklis Dovydaitis „Kauno dienai“ sakė, kad paminklai pastatyti jau senokai, prieš dešimtmetį, todėl nutarta juos atnaujinti.
„Darėme rekonstrukciją, patvarkė aplinką, patvarkė ir užrašus. Procese dalyvavo ir istorikai. Jie geriausiai galėtų paaiškinti, kodėl buvo pakeisti užrašai“, – bandė aiškinti J. H. Dovydaitis.
Baisogalos seniūnė sakė turėjusi informacijos, kad prie paminklų aukoms vyksta kažkokie darbai.
„Visa ta problematika labiau žinoma savivaldybei. Tai jautrus klausimas. Galiu tik pasakyti, kad užrašo pakeitimas nebuvo derintas. Seniūnijos specialistė gegužės mėnesį pravažiuodama vieną memorialą matė, kad ten kažkas vyksta, kažkokie darbai. Galvojome, eilinis tvarkymas, nutarėme nekreipti dėmesio, o paskui vasaros pabaigoje gavau pranešimą. Visą gautą informaciją pateikiau savo vadovams, o kokia situacija yra dabar, aš nežinau“, – kalbėjo Baisogalos seniūnė Renata Masiulienė.
Paaiškinimo nepateikė
Redakcijai atsiųstame Radviliškio rajono savivaldybės paaiškinime dėstoma: „Radviliškio rajone, Šeduvos miesto sen., Pakutenių k., ir Baisogalos sen., Liaudiškių miške, esantys Holokausto aukų memorialai nepriklauso Radviliškio rajono savivaldybės administracijai ar jos padaliniams, todėl užrašai ant paminklų neprivalo būti derinami su Radviliškio rajono savivaldybės administracija.
Kadangi Holokausto aukų atminimo vietos yra paskelbtos nacionalinės reikšmės kultūros paminklu ir yra įrašytos į LR Kultūros vertybių registrą kaip tvarkomi ir prižiūrimi kultūros paveldo objektai, kontroliuoja ir tikrina KPD prie LR Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus darbuotojai.“
Su „Kauno diena“ kalbėjusi KPD Šiaulių skyriaus darbuotoja Sonata Sukožauskienė sakė, kad bandoma išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių pakeisti užrašai.
„Informavau vedėją ir direktorių. Bandome aiškintis, kas atsitiko, dėl ko atsitiko. Gal kitą savaitę bus aišku, čia toks subtilus dalykas, viskas ne taip paprasta“, – kalbėjo specialistė.
Ji tvirtino po kelių dienų atsiųsianti paaiškinimą, tačiau jo taip ir nepateikė.
Pabrėžia: rėmėsi faktais
Praėjus kuriam laikui „Dingusio Štetlo“ vadovas J. H. Dovytaitis redakciją informavo, kad užrašai buvo pakeisti remiantis istorikės Mildos Jakulytės tyrimų rezultatais.
– Kokiais argumentais remiantis buvo pakeistas užrašas? – „Kauno diena“ paklausė istorikės M. Jakulytės.
Remiantis istoriniais šaltiniais. Rengdami medžiagą muziejui ieškojome visokių dokumentų, prisiminimų, liudijimų ir t. t. Tyrėme ir Holokaustą Šeduvoje. Ypatingajame archyve peržiūrėjome daug bylų, susijusių su žudynėmis Šeduvoje ir susijusių su žmonėmis, kurie žudė žydus. Iš tų visų bylų, dokumentų, pasakojimų šeduvių, kurie dar prisiminė tuos įvykius, ir padarėme tuos naujus akcentus ant paminklų.
Atrodo, visiems aišku, kad lietuviai dalyvavo žudant. Kodėl atsirado kažkoks poreikis pakeisti užrašą ir pabrėžti lietuviškumą?
Vieniems aišku, kitiems gal neaišku. Lietuviškumas čia nebuvo pabrėžtas. Tose žudynėse nedalyvavo nė vienas vokietis. Tos frazės apie nacius okupantus ir jų vietinius kolaborantus arba hitlerinius okupantus ir buržuazinius nacionalistus yra perimtos iš sovietmečio. Skaitant istorinę medžiagą tų nacių ten nė kvapo nebuvo. Dar vienas svarbus akcentas. Visų pirmą, paminklai yra skirti nužudytiems Šeduvos žydams, kurių palaikai guli paminklų vietose. Tik tada – informacija, kas ir kada tai padarė.
Dėl pakeisto užrašo susirūpinę žmonės apgailestauja, kad tokie įrašai atsiranda įtampų ir susipriešinimo laikotarpiu ir gali kurstyti nesantaiką, kuri palanki chaosą siekiančiai sukelti Rusijai.
Deja, Lietuvoje labai populiaru kritišką požiūrį į istorinę tiesą tapatinti su Kremliaus įtakomis. Kritiškas požiūris yra toks, kad priimu istorinę tiesą tokią, kokia ji buvo. Tai nereiškia, kad buvo mestas kažkoks kaltinimas ir dėl to mes turime jaustis kalti. Mes tik pasakome – buvo taip ir pripažinkime tą tiesą. Visi galvoja, kad daugiausia žydus Lietuvoje žudė vokiečiai, bet daugiausia juos žudė lietuviai. Dažniausiai rašoma, kad žudė vokiečiai, o lietuviai truputį jiems padėjo. Tačiau taip nėra. Vokiečiai duodavo įsakymus. Pripažinkime tą tiesą.
Dėmesys istorijai
2018 m. gegužę Šeduvoje įvyko ceremonija, skirta unikalaus projekto, Šeduvos žydų muziejaus „Dingęs Štetlas“, statybos pradžiai. Muziejuje atspindimas kažkada vienos didžiausių Europoje žydų diasporos miestelių gyvenimas.
„Šis unikalus muziejus įamžins ne tik Šeduvos, bet ir visos Lietuvos žydų bendruomenių atminimą. Būtent mažuose Lietuvos miesteliuose neretai prasidėdavo ir pasauliui svarbių asmenų istorijos – iš Šeduvos kilę Izraelio premjero Benjamino Netanyahu protėviai, Šeduvoje 1885 m. gimė jo prosenelė Sara Mileikowsky“, – muziejaus atidaryme sakė tuometis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Tai jokia naujiena. Lietuvos žydai buvo išžudyti pagrinde lietuvių. Tai nepaneigiamas faktas. Mane tai užknisa tokie patriotiniai lietuviški kurdupeliai kurie nenori pripažinti akivaizdžios tiesos. Moteris istorikė pasirodo yra drąsesnė nei visi tie bumblauskai ir ko.
Ant sovietiniais laikais pastatytų paminklų žuvusiems rusų kareiviams nerašoma kad jie „pagrinde” buvo nužudyti vokiečių kareivių. Nors tai nepaneigiamai akivaizdi tiesa. Net sovietmečiu buvo suvokiama, kad antkapyje tinka ne bet kokie teisingi įrašai. Visos tiesos akmenyje neiškalsi, ji ir storose knygose sunkiai telpa, o iš visos tiesos iškirptas tiesos gabaliukas gali tarnauti ne tik teisingiems tikslams. Kas šiuo atveju akivaizdi tiesa.
oho, koks tamsta didis mokslininkas..Ištisi žydų būriai nesugeba įrodyt, kad lietuviai žydus išžudė, o tamsta – bac!- ir neginčijamai įrodote, kad TIK lietuviai žydus žudė.. Tik tokia mažytė smulkmena – toks įrodymas BK turi atitinkamą skaičių
man kilo klausimas – kokiuose archyvuose rado „duomenis”?.. Ar tie archyvai nebuvo „apdoroti” kaikieno? Kodėl užteko vienos istorikės tyrimo?
Milda Jakulytė- Vasil. Tokia josios pavardė, kuri buvo per pusę nutylėta
Retorinis klausimas: kodėl neleidžiamos knygos apie baisius okupantų hitlerininkų nusikaltimus Lietuvoje?
Todėl kad ,,hitleriniai okupantai” buvo nacional – SOCIALISTAI.
Kairieji nekritikuojami…
Foto – 2.
,,… (na)cistiniai budeliai… ”
Supraskit: tautiniai budeliai. Tipiškas kairiosios terminijos ir sampratos brukimas… tautiškumo niekinimas… Nuo kada žydai niekina tautiškumą, a?
— Kur ‘gerųjų litvakų’ versija?
— Kodėl žydai nerėkia ,,givalt” dėl.paminklo ,,išniekinimo”? Matomai tai padaryta su jų žinia ir pritarimu.
P.S. Jeigu ne tie ,,nacistiniai budeliai” šiandien nebūtų Izraelio. Ką manote?
nesuprasi nei kas čia per valstybė, nei kas čia per tauta, kažkoks atsitiktinių žmonių sambūrys gyvenimo stotyje laukiant traukinio (giltinės), tai AKovcų paminklai N.Vilnioje, tai dabar čia…beje lenkus ir bandė panašia tematika užduchint tai ėjo Izraelio ambasadorius notų pasiimt ir ėjo, paskui pamatė, kad ne ant tokių užsirovė, nieko nepeš tai dabar ten ramu.
Seniai seniai, beveik Stalino laikais, dar vaikas girdėjau vyresnius giminaičius kalbant , kad sąrašus lietuvių trėmimams sudarydavo žydai, „kaimynai žydai” , nes iš kur rusai galėjo žinoti ką vežti ką palikti? Tinkamai pakoregavę turime teisę sakyti , kad sąrašus , ypač prieškarinius, sudarinėjo kolaborantai komunistai, t.y. kaimynai komunistai žydai ir kaimynai komunistai lietuviai. Įsivaizduokime ant kenotafo ištremtiems ir negrįžusiems lietuviams va tokį panašų užrašą su paminėtais „kaimynais žydais”. Kaip toks antkapio užrašas būtų vertinamas? Čia ir „visame pasaulyje”? Gal ramiai ir supratingai? Girdi, parašyta tikra teisybė ir tegul lieka: išties, iš kur rusas galėjo žinoti ką vežti ką palikti?
Daugiau nei nesuprantama šiandieninio durnių laivo proamerikinių kolaborantų rašoma Lietuvos ir jos tautos „istorija”, kurioje pagrindiniai „istoriniai veikėjai” yra žydai, jiems statomi paminklai, mokamos nesibaigiančios kompensacijos, visi buvę komunistiniai ir KGB-istiniai „lietuviški semitai semitiškai linguoja galvomis”.. Valdžios skiria pinigų, ieško kur buvo nužudytas vienas kitas šimtas žydų. Šimtai žuvusių ir nužudytų lietuvių amerikinio pindostano „tautiniams” kolaborantams yra neįdomūs, nes apie juos kalbėti yra „politiškai nekorektiška” ir neapsimoka..,”Lietuvos istorijai” yra svarbiausia ką pasakys įrašyti, kokį paminklą pastatyti, kokią Lietuvos žemę žydams atiduoti… Izraelio , JAV ambasados..
„kaimynai lietuviai” niekaip negali būti pateisinti. Kas žudo, šaudo prie duobės vaikus, moteris, senius niekaip neatsikratys atsakomybės už tokį darbą nuorodomis, kad jie, jų artimieji, matote, nukentėjo nuo žydų komunistų, bolševikų, enkavedistų. Bet faktas, kad tokios rūšies žmonės, kad ir kaip įniršę ir nužmogėję, patys vieni jokių masinių žudynių suorganizuoti ir įvykdyti negali. Jie turi jausti organizuojančią, skatinančią, palaikančią jėgą, nebūtinai stovinčią šalia ir stebinčią žudynes. Nesant tokios jėgos, skatinančios žudikus ir neutralizuojančios pasipriešinimą žudynėms, neįvyktų ir pačios masinės žudynės.
Nuoroda į „kaimynus lietuvius” teisina (naiviai, vaikiškai) okupantų nacių vaidmenį ORGANIZUOJANT IR SKATINANT lietuvius dalyvauti žydų žudyme. Kuomet tikrumoje žudymas svetimomis (lietuvių) rankomis , per atstumą, ne pateisina už žudynes visiškai atsakingus organizatorius, o rodo tam tikrą jų profesionalų apdairumą (kaip matome, pasiteisinusį). Kurio stokojo už šviežius bolševikų okupantų nusikaltimus aklai kerštaujantys kaimynai lietuviai, už ką ir lieka VIENINTELIAIS kaltaisiais praėjus dešimtims metų.
Naciai ,organizuodami žydų naikinimą, suprato, kad daug garbės sumanymas jiems neatneš, todėl nusikaltimą, ypač masinį naikinimą, perkėlė už Vokietijos ribų, į Lenkiją ir dar toliau ,ir vykdė skatindami vietinių gyventojų aktyvumą, patys kiek įmanoma likdami šešėlyje. Lietuvoje tas buvo ypač lengva dėl bolševikinės okupacijos metu lietuvių tarpe sukilusio kerštingo (kerštingo, tuo pačiu ir smarkiai klaidingo) nusiteikimo žydų atžvilgiu. …Darant įrašus akmenyje tuos visus dalykus reikia išmanyti ir atsakingai pasverti.