Parlamentas sudarė sąlygas patraukti baudžiamojon atsakomybėn rinkimus laimėjusios Austrijos partijos lyderį

Austrijos parlamentas trečiadienį, gruodžio 11 d., pritarė prokuratūros prašymui panaikinti antiglobalistinės dešiniosios Laisvės partijos (FPÖ) lyderio Herberto Kicklo neliečiamybę, ką partija įvardija kaip valdančiojo elito bandymą susilpninti savo politinį konkurentą.

FPÖ parlamento narys Christianas Raggeris šį sprendimą pavadino „ideologiškai motyvuotu partijos persekiojimu“.

Tyrimas prasidėjo dar tuo metu, kai FPÖ buvo koalicijoje su centro dešinės Liaudies partija (ÖVP). Remiantis kaltinimais, 2018–2019 m. bulvarinis laikraštis „Österreich“ gavo pelningų reklamų, apmokėtų iš valstybės lėšų, mainais už palankų FPÖ nušvietimą žiniasklaidoje. Teigiama, kad reklamas užsakė tuometinis vidaus reikalų ministras Herbertas Kicklas ir kiti jo partijos nariai, įskaitant tuometinį partijos lyderį Heinzą-Christianą Strache.

Už ekonominius nusikaltimus ir korupciją atsakinga prokuratūra (WKStA) balandžio mėnesį pranešė, kad pradėjo tyrimą dėl Herberto Kicklo ir kelių buvusių vyriausybės narių.

FPÖ tvirtina, kad reklamos sutartys buvo sudarytos objektyviai, o pagrindinis tyrimo tikslas yra pakenkti partijai. Jie pažymi, kad WKStA iš pradžių nesiryžo pradėti tyrimo, tačiau buvo paraginta Vienos prokuratūros, kuri, FPÖ teigimu, yra „infiltruota“ centro dešinės ÖVP partijos.

Laikraščio „Österreich“ savininkas ir redaktorius Wolfgangas Fellneris taip pat neigė bet kokius nusižengimus.

Liepos mėnesį tuometinio ÖVP įstatymų leidėjo pateiktame skunde dėl balandžio mėnesį parlamento komitetui duotų Herberto Kicklo parodymų buvo teigiama, kad Kicklas melavo įvairiais klausimais, įskaitant FPÖ apmokamą reklamą spaudoje. Panaikinus jo imunitetą, prokuratūra dabar gali apklausti Kicklą dėl šio skundo.

Tai, kad parlamentas, gavęs visų kitų partijų palaikymą, nusprendė panaikinti Kicklo imunitetą, nestebina: FPÖ šiuo metu yra kaip niekad populiari, o naujausios apklausos rodo, kad partiją palaiko 36 proc. rinkėjų. Be to, neseniai ji patyrė triuškinamą pralaimėjimą ÖVP per Štirijos žemės rinkimus, kur surinko 35 proc. balsų.

Staigus partijos populiarumo šuolis apklausose gali būti susijęs su daugelio Austrijos rinkėjų nusivylimu valdančiosiomis partijomis ir prezidentu Alexanderiu Van der Bellenu. Pastarasis neleido FPÖ formuoti vyriausybės, nors ši rugsėjo mėnesį vykusiuose nacionaliniuose rinkimuose surinko 29 proc. balsų.

Visos kitos parlamente esančios partijos atmetė galimybę bendradarbiauti su FPÖ, nepaisant to, kad rinkėjai per rinkimus išreiškė norą matyti centro dešiniųjų vyriausybę, sudarytą iš FPÖ ir ÖVP, akcentuojančią griežtesnę antiimigracinę politiką.

ÖVP lyderis Karlas Nehammeris taip pat atsisakė dirbti kartu su Herbertu Kicklu ir šiuo metu derasi su socialdemokratais bei liberalia NEOS partija dėl pirmosios Austrijoje trijų partijų vyriausybės sudarymo.

FPÖ pakilimas apklausose natūraliai sutampa su įsitvirtinusių partijų nuosmukiu: ÖVP šiuo metu palaiko 21 proc. rinkėjų (5 procentiniais punktais mažiau nei rugsėjo mėnesio rinkimų rezultatai), o socialdemokratai užima trečiąją vietą su 19 proc. rinkėjų palaikymu (2 procentiniais punktais mažiau).

Herbertas Kicklas, reaguodamas į šią viešosios nuomonės apklausą, penktadienį, gruodžio 13 d., socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė, kad rezultatai yra akivaizdūs: „Austrai gerai supranta, kas tikrai rūpinasi jų interesais, o kam rūpi tik valdžia.“

H. Kicklo atžvilgiu vykdomas tyrimas atspindi tendenciją Europoje, kurioje populiarūs patriotinių ir suverenistinių pažiūrų lyderiai dažnai susiduria su teisminiais procesais, inicijuotais jų politinių oponentų. Prancūzijoje Marine Le Pen gresia draudimas kandidatuoti į prezidento postą, Italijoje Matteo Salvini gali būti įkalintas už savo veiksmus saugant šalies sienas, o Vokietijoje antiimigracinė AfD partija susiduria su grėsme būti uždrausta.

Šis kontekstas parodo platesnį konfliktą tarp įsitvirtinusio Europos politinio elito ir jiems iššūkį metančių populistinių ar patriotinių judėjimų. FPÖ augimas Austrijoje tampa dar vienu pavyzdžiu, kaip rinkėjų nusivylimas tradicinėmis partijomis stiprina alternatyvias jėgas.

Zoltánas Kottászas, straipsnio autorius, yra Budapešte įsikūrusio leidinio „The European Conservative“ žurnalistas, turintis ilgametę patirtį kaip Vengrijos dienraščio „Magyar Nemzet“ užsienio skyriaus redaktorius. Jo žurnalistinė veikla daugiausia orientuota į Europos politiką.

europeanconservative.com