Valdas Sutkus. JAV daug kartų gelbėjo Rusiją nuo bado ir padėjo sukurti pramonę

Ilgas tekstas savaitgaliui

Nors rusai amerikiečius laiko priešais, bet faktiškai JAV daug kartų gelbėjo Rusiją nuo bado ir padėjo sukurti pramonę.

Net ir nuo komunizmo labai nukentėjusioje Lietuvoje vis dar tebėra gana daug žmonių, tikinčių Rusijos propaganda, kad, atseit, karas Ukrainoje yra Rusijos karas dėl jos saugumo, kad čia kariaujama ne su Ukraina, o taip Rusija ginasi nuo amžinų priešų amerikonų. Žvelgiant į dabartinį Putino Rusijos naratyvą apie atseit JAV keliamą grėsmę Rusijai, atrodytų, kad tie amerikonai visą laiką tik ir stengėsi ką nors blogo Rusijai padaryti. Tačiau istorija rodo visiškai kitą dalyką – JAV daug kartų gelbėjo Rusiją: šelpė maistu ir gynė nuo bado, padėjo sukurti šalies pramonę, lėmė pergalę prieš nacistinę Vokietiją, padėjo ir XX a. pabaigoje po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Bet niekada Rusija ar Sovietų sąjunga niekaip nešelpė ir nepadėjo JAV. Taigi, šis tekstas daugiausia yra skirtas tiems, kas nuo sovietinėje mokykloje dėstyto istorijos kurso daugiau nieko kito taip ir nesužinojo, o tokių žmonių su atitinkamais komentarais mano veidaknygės sienoje apsilanko.

1891–1892 m. badas carinėje Rusijoje

1891–1892 m. Rusiją ištiko didžiulis badas, kuris tapo vienu pirmųjų atvejų, kai Jungtinės Valstijos suteikė reikšmingą humanitarinę pagalbą užsienio valstybei. Badas Rusijoje kilo dėl prastų derlių, kuriuos lėmė nepalankios oro sąlygos. Šis badas paveikė milijonus žmonių, o apie 400 tūkst. mirė nuo bado ir su juo susijusių ligų, tokių kaip šiltinė. Nors iš pradžių caras Aleksandras III ir Rusijos valdžia stengėsi sumenkinti bado mastą, visuomenės spaudimas privertė kreiptis pagalbos į tarptautinę bendruomenę. Pagalbą daugiausia organizavo Amerikos piliečiai, religinės organizacijos ir įvairios humanitarinės grupės, tačiau svarbų vaidmenį atliko ir JAV vyriausybė. Amerikos visuomenė aktyviai aukojo lėšas ir išteklius. Tokios grupės kaip Filadelfijos Rusijos bado pagalbos komitetas (Philadelphia Russian Famine Relief Committee) organizavo plataus masto paramos kampanijas, į kurias įsitraukė ir religinės bendruomenės. W. Edgaras, žurnalo „The Northwestern Miller“ redaktorius, suvienijo Amerikos grūdų augintojus ir malūnininkus, kurie paaukojo didelius kiekius miltų.

Pagalbos simboliu tapo 1892 m. vasarį iš Filadelfijos išplaukęs laivas „SS Indiana“, gabenęs daugiau nei 5 000 tonų maisto produktų, daugiausia miltų. Nuo pavasario pradžios iki pat vasaros vidurio iš Amerikos atplaukė penki garlaiviai su humanitarinėmis prekėmis, kurių bendras svoris siekė daugiau kaip 10 tūkst. tonų, o tai to meto kainomis kainavo apie milijoną dolerių. Tą laikotarpį primena garsaus Rusijos dailininko I. Aivazovskio paveikslai, viename iš kurių pavaizduotas šis laivas, o kitame – maisto prikrautos rogės Rusijoje, ant kurių plevėsuoja JAV vėliava. Ypač įspūdingas antrasis paveikslas. Jo centre – garsioji rusiška „troika“, prikrauta maisto produktų, o joje stovi valstietis ir rankose laiko plevėsuojančią Amerikos vėliavą. O kaimiečiai iš džiaugsmo mojuoja kepurėmis ir skarelėmis. I. Aivazovskis buvo vienas iš tų, kurie asmeniškai matė tų taip vadinamo „bado laivyno“ laivų sutikimą. Įdomu tai, kad šiuos Aivazovskio paveikslus buvo uždrausta rodyti Rusijoje. Imperatorių labai erzino dailininko drobėse perteikta žmonių nuotaika. Toks entuziazmas turėtų būti nukreiptas į jį, Rusijos valdovą, o ne į kažkokius užjūrio veikėjus. Dėl to Aivazovskis 1893 m. pradžioje Rusijos valdžiai nepatikusius paveikslus išvežė į Ameriką. Ten jis juos padovanojo Vašingtono Korkorano galerijai, kur vėliau jie daug metų buvo eksponuojami.

1921–1923 m. badas Sovietų Rusijoje

Vienas iš reikšmingiausių JAV humanitarinės pagalbos Rusijai pavyzdžių buvo pagalba per 1921–1923 m. badą. Ši krizė kilo dėl Rusijos pilietinio karo padarinių ir bolševikų įvestos karinio komunizmo politikos. Badas nusinešė nuo 5 iki 10 milijonų gyvybių, o milijonai žmonių liko be maisto. Herberto Hooverio vadovaujama Amerikos pagalbos administracija (ARA), sureagavo į šią tragediją siųsdama didelę humanitarinę pagalbą. ARA organizacija tiekė maistą ir grūdus (išsiuntė daugiau nei 1,2 mln. tonų grūdų, skirtų maitinti badaujančius žmones), medicinos reikmenis (buvo tiekiami vaistai ir medicinos priemonės, siekiant kovoti su bado sukeltais ligų protrūkiais).

ARA maitino apie 10 milijonų žmonių, o bendra pagalbos vertė siekė apie 60 mln. dolerių (atsižvelgiant į infliaciją, ši suma šiandien būtų lygi keliems milijardams). Sovietų valdžia, nors iš pradžių nenorėjo pripažinti pagalbos poreikio, leido ARA veikti Rusijos teritorijoje. Šis humanitarinės pagalbos aktas išgelbėjo milijonus gyvybių.

Sovietų Sąjungos industrializacija: gamyklos iš JAV

JAV vaidino reikšmingą vaidmenį Rusijos ir Sovietų Sąjungos industrializacijoje, ypač XX a. pirmoje pusėje, kai šalis siekė modernizuoti savo ekonomiką. Stalinas siekė greito ekonomikos augimo per industrializacijos programas, o JAV tapo svarbiu technologijų ir inžinerinių sprendimų tiekėju. JAV kompanijos, tokios kaip „Ford Motor Company“, padėjo Sovietų Sąjungai kurti automobilių ir traktorių pramonę. Pavyzdžiui, „Ford“ bendradarbiavo kuriant Gorkio automobilių gamyklą (GAZ), kuri tapo vienu iš pagrindinių Sovietų automobilių gamybos centrų. Čeliabinsko traktorių gamykla sukurta bendradarbiaujant su JAV įmone „International Harvester“. Įrangą ir technologijas elektros gamybos infrastruktūrai tiekė „General Electric“ ir kitos kompanijos. Sovietų Sąjungai buvo tiekiamos technologijos hidroelektrinių ir kitų energijos gamybos projektų statybai. JAV inžinieriai dalyvavo planuojant ir statant gamyklas, kurios buvo Sovietų penkmečių planų dalis. Pavyzdžiui, Magnitogorsko plieno gamykla, viena didžiausių plieno gamyklų pasaulyje, buvo pastatyta remiantis JAV inžinierių sukurtais planais pagal JAV „Gary Works“ plieno gamyklos Indianos valstijoje modelį.

Stalingrado traktorių gamyklą suprojektavo „Albert Kahn Associates“ biuro Detroite darbuotojai, ji buvo pastatyta iš surenkamų komponentų, atgabentų iš Jungtinių Valstijų, ir aprūpinta JAV pagaminta įranga. Prižiūrint JAV inžinieriams, gamykla per šešis mėnesius buvo surinkta sovietų žemėje. Ji sulaukė tokios milžiniškos sėkmės, kad Kahno kompanija tapo vyriausiuoju sovietų vyriausybės pramoninės statybos projektuotoju ir konsultantu. „Albert Kahn Associates“ tiekdavo standartinius gamyklų planus, išsamius brėžinius, specifikacijas ir kitą techninę dokumentaciją kartu su konkrečios vietos projektais, kuriuos amerikiečių specialistai parengdavo dirbdami jau Sovietų Sąjungoje. Be to, tiek darbo vietoje, tiek vakarinių kursų metu amerikiečiai mokė sovietų inžinierius ir braižytojus unikalių „Albert Kahn Associates“ metodų ir procesų. Amerikos technologijos ir žinios buvo itin svarbios Sovietų Sąjungos gebėjimui greitai plėtoti savo pramonę. Statybų ir gamyklų paleidimo procesus prižiūrėjo amerikiečių inžinieriai. Per dešimtmetį Sovietų Sąjungoje dirbo tūkstančiai JAV specialistų. Sovietų Sąjungos sunkioji pramonė nuo 1928 m. iki 1937 m. išaugo beveik tris kartus didžiąja dalimi pasitelkus importuotą JAV įrangą ir žinias.

Antrojo pasaulinio karo metai: „Ruzvelto kiaušiniai“

Antrojo pasaulinio karo metais JAV, pagal Lendlizo programą, teikė Sovietų Sąjungai ne tik karinę, bet ir humanitarinę pagalbą. Tarp tiekiamų išteklių buvo maisto produktai, drabužiai ir avalynė. JAV tiekė konservus, mėsą, pieno miltelius, sviestą ir kitus ilgai negendančius maisto produktus. Per karą JAV Sovietų Sąjungai tiekė daugiau nei 4 mln. tonų maisto. Tuo metu Sovietų Sąjungoje populiarus buvo terminas „Ruzvelto kiaušiniai“ (Roosevelt eggs). Tai buvo kiaušinių milteliai, tiekiami iš JAV. Terminas „Ruzvelto kiaušiniai“ atsirado kaip padėkos ženklas JAV prezidentui Franklinui D. Ruzveltui, kuris ir inicijavo Lendlizo programą. Kiaušinių milteliai buvo ilgo galiojimo, lengvai transportuojami ir naudojami ruošiant įvairius patiekalus, todėl jie buvo itin vertinami sovietų žmonių ir kariuomenės. Kiaušinių milteliai buvo svarbus baltymų šaltinis, kai šviežių maisto produktų trūko. „Ruzvelto kiaušiniai“ tapo simboliniu terminu, liudijančiu JAV pagalbos reikšmę. Sovietų kariuomenė taip pat gavo didelius kiekius žieminių drabužių ir batų, kurie buvo būtini atšiauriomis karo sąlygomis. Ši humanitarinė pagalba padėjo Sovietų kariuomenei ir civiliams ištverti karo sunkumus. Bendra Lendlizo programos pagalba, įskaitant humanitarinę dalį, vertinama apie 11 mlrd. dolerių (šiandien tai sudarytų daugiau nei 180 mlrd. dolerių).

Šaltojo karo metai: „Grūdų sandoriai“

Nepaisant Šaltojo karo įtampos, JAV ir Sovietų Sąjunga kai kuriais atvejais bendradarbiavo humanitarinėje srityje. Vienas svarbiausių momentų buvo 1960–1970 m. „Grūdų sandoriai“, kai JAV eksportavo didelius kiekius kviečių ir kitų grūdų į Sovietų Sąjungą. Pavyzdžiui, 1972 m. sudarytas sandoris leido Sovietų Sąjungai importuoti apie 10 mln. tonų grūdų, kurie buvo gyvybiškai svarbūs siekiant išvengti maisto trūkumo. JAV subsidijuotos kainos sudarė sąlygas Sovietams gauti grūdus pigiau nei rinkos kaina. Šis bendradarbiavimas parodė, kad net politinės įtampos metu santykiai tarp šalių nenutrūko.

1990-ieji: „Bušo šlaunelės“

Žlugus Sovietų Sąjungai, Rusija susidūrė su ekonominėmis ir socialinėmis problemomis, kurios sukėlė didelį skurdą ir maisto produktų bei medicinos paslaugų trūkumą. JAV vėl tapo viena pagrindinių humanitarinės pagalbos tiekėjų. Pagalbos spektras buvo platus: JAV tiekė grūdus, pieno produktus ir kitus maisto išteklius. Viena iš žinomiausių tiekimo rūšių buvo taip vadinamos „Bušo šlaunelės“ (Bush legs) – vištų ketvirčiai, masiškai tiekti į Rusiją 1990-aisiais. Šis terminas susijęs su tuometinio JAV prezidento G. Bušo pavarde, nes jis inicijavo pagalbos programą, skirtą tiekti amerikietišką vištieną. Vištų ketvirčiai tapo vienu iš pagrindinių pagalbos maisto produktų ir greitai įgijo kultinį statusą dėl jų pigumo ir prieinamumo. Rusai, pripratę prie prastos ir neskanios paukštienos, niekada anksčiau nebuvo matę tokių didžiulių vištienos kojų, todėl greitai pavadino naująjį produktą „Bušo šlaunelėmis“. Keptos, troškintos ar virtos „Bušo šlaunelės“ nuo tada tapo kasdienio rusų namų ūkių raciono dalimi. 1993 m. prezidentas Klintonas pasiūlė naujus prioritetus ir reikšmingą finansavimo padidinimą Rusijai iki 2,5 mlrd. dolerių paramos. Kongresas, po diskusijų, patvirtino šį prašymą.

1998 m. finansinės krizės metu JAV suteikė Rusijai pagalbą grūdais, kurių vertė siekė 600 mln. dolerių. JAV organizacijos tiekė vakcinas, medicinos įrangą ir vaistus. Humanitarinės programos buvo nukreiptos į tuberkuliozės, užkrečiamų ligų kontrolę. Daug paramos buvo skirta vaikų maitinimui mokyklose ir vaikų namuose. Pavyzdžiui, UNICEF ir JAV vyriausybė kartu finansavo programas, skirtas vaikų sveikatos ir mitybos gerinimui. 1990–2001 m. laikotarpiu JAV iš viso skyrė apie 20 milijardų dolerių paramos buvusiai Sovietų Sąjungai ir Rusijai. Šios lėšos buvo panaudotos įvairioms programoms, apimančioms branduolinio saugumo užtikrinimą, ekonominę reformą, humanitarinę pagalbą bei infrastruktūros plėtrą. Humanitarinės programos padėjo sušvelninti pereinamojo laikotarpio sunkumus Rusijoje. Vėliau paramos apimtys smarkiai sumažėjo, tačiau JAV Tarptautinės plėtros agentūra (USAID) savo paramos programas Rusijoje nutraukė tik 2012 metais.

Veidaknygė