Emigracija yra viena iš didžiausių problemų Lietuvoje. Bet aš į ateitį žiūriu optimistiškai. Man padėtis neatrodo tragiška. Galbūt 12 metų, praleistų JAV, man padėjo labiau įvertinti Lietuvą.
Pagal “Forbes” žurnale pateikiamą statistiką, kiek žmonių išvyko iš šalies, iš tiesų Lietuva yra viena iš lyderių neigiama prasme, bet ne absoliuti lyderė. Airija, Naujoji Zelandija, Portugalija, Meksika, net Liuksemburgas lenkia mus išvykusių ir užsienyje gyvenančių žmonių skaičiumi. Lietuvos situacija panaši į Lenkijos. Žinoma, matant tokią demografinę padėtį, įvertinant mirtingumo ir gimimų santykį, Lietuvos padėtis nėra gera, ir būtina galvot, kaip ją pagerinti.
…………………………………………………………………………………………………………………………..
______________________________________________________________________
Mokslas
Mokslas tampa tarptautinis.
Lėtai, bet judame teisinga linkme.
Įrengti JGMC ir FTMC centrai Futura Scientia ir Vita Scientia.
Sukurta daugiau nei 500 mokslininkų duomenų bazė.
ŠMM premijos užsienio mokslininkams lietuviams.
Silpnas mokslo naudojimas versle.
Valstybės finansavimas apaugęs biurokratinėmis procedūromis.
Kadangi esu mokslininkas, man tai aktuali tema ir pateiksiu keletą pavyzdžių iš šios srities. Mokslas Lietuvoje tampa vis labiau tarptautinis, – labai lėtai, bet judame teisinga linkme. Daugėja atvykstančių mokslininkų, Įrengti ir 2016 m. kovo15 dieną turi būti atidaryti Jungtinis gyvybės mokslų centras (JGMC) bei Fizinių technologinių mokslų centras (FTMC). Tai dar pati pradžia ir negalima jau tikėtis greitų rezultatų. Asociacijos Futura Scientia ir Vita Scientia vienija lietuvių mokslininkus užsienyje, ir nors jos nėra labai didelės, bet veikia gan aktyviai. Pavyzdžiui, į Vita Scientia suorganizuotą konferenciją per Naujuosius metus suvažiavo daugiau nei 300 žmonių iš Anglijos ir kitų valstybių, vyksta labai aktyvus studentų bendradarbiavimas. Asociacija Futura Scientia sudarė daugiau kaip 500 lietuvių mokslininkų duomenų bazę, su jais palaikomi ryšiai, bendradarbiaujama. Įsteigtos ir teikiamos premijos mokslininkams lietuviams, sudaromos galimybės jiems atvykti.
Viena didžiųjų bėdų ta, kad mokslas Lietuvoje kol kas labai mažai remiamas verslo. Pavyzdžiui, JAV verslas mokslą remia daug daugiau. Lietuvoje kol kas pats verslas pakankamai sunkioj padėty. O valstybinį mokslo finansavimą labai apsunkina biurokratinės procedūros. Apie tai jau daug diskutuota, ir man atrodo, kad ir šioje srityje reikalai taisosi.
Norinčių grįžti mokslininkų yra daug
Aš pažįstu tokių kelias dešimtis, jie manęs nuolatos klausinėja apie galimybę dirbti mūsų kuriamame Gyvybės mokslų centre. Esu įsitikinęs, kad bus grįžtančių. Netgi penkis kartus mažesnis atlyginimas (tai ir man teko išgyventi) nėra visiška katastrofa, nes atperka kiti pranašumai.
Įdomumo dėlei noriu paklausti, kas iš jūsų žinote Česlovą Venclovą ir Virginijų Šikšnį? Jie yra pasaulinio lygio mokslininkai, bet galiu garantuoti, kad jų nežinote. Pavyzdžiui, Č. Venclovas 2008 m. laimėjo baltymų struktūrų nuspėjimo pasaulio čempionatą, aplenkdamas kolegas iš 150 pasaulio universitetų, tarp jų ir Harvardo, Stanfordo ir kt. Bet spaudos pirmuosiuose puslapiuose nebuvo šios žinios. O reikėtų apie tai rašyt, nes tai stiprintų pasitikėjimą savimi. Na o Virgio Šikšnio atradimai minimi tarp dešimties svarbiausiųjų genų terapijos srityje.
Buvo toks Lietuvių grįžimo į tėvynę informacinis centras Gedimino prospekte, tiesiai priešais Seimą. Jame rinkdavomės, diskutuodavom. Jame dirbo 3 darbuotojai, bet deja, Centras uždarytas taupymo tikslais. Gaila. Dabar jis yra Užsienio reikalų ministerijoje, bet ten sunkiau
patekt, reikia praeiti pro apsaugą, tad šiaip sau pasikalbėt neužeisi. O juk žmonės turi šimtus klausimų. Aš pats užeidavau pasikalbėt, pabendraut įvairiais klausimais, pvz., man rūpėjo, ar Lietuvoj nereikės mokėt mokesčių už Amerikoj gautas pajamas.
Yra tokia lietuvių, gyvenusių užsienyje, visuomeninė organizacija „Sugrįžus“, kuriai aš atstovauju. Mes dalyvaujame dainų ir šokių šventėse kaip atskiras kolektyvas.
Kai kurie net nekalba lietuviškai, bet noriai dalyvauja „Sugrįžus“ veikloje. Susitikome su prezidentu V.Adamkumi, remiame vaikų namus, dalyvaujame švaros akcijose „Darom“.
Spauda
Dar kelios mintys apie spaudą. Visą Lietuvos spaudą reikėtų laikyti bulvarine, nes visi leidiniai leidžia nepasirašytus komentarus. Tokie komentarai gali būti siunčiami netgi iš užsienio. Tai šiukšlynas, kuriame prirašoma daug bjaurių žodžių ir į juos netgi kreipiamas dėmesys. Rimtoje spaudoje neturi būti anoniminių komentarų. Užsienyje visi rimti leidiniai neleidžia nepasirašytų komentarų.
Lietuvos spaudoje pabrėžiamos tik neigiamos žinios, esą, jei kalbėsi apie gerus, gražius dalykus, tai niekas nepirks. Beje, esama tiesos, o žiniasklaidos įmonės – verslo įmonės. Gal tuomet reikalingas valstybinis laikraštis?
Kai valstybinio laikraščio idėją iškėliau Prezidentūroje, buvo pažiūrėta kreivai, ypač spaudos atstovų. Bet ne viskas matuojama populiarumu. Pavyzdžiui, Panorama, nors ir nėra populiariausia žinių laida, bet tikrai šauniausia informacinė laida, be visokiausių „tas tą papjovė“ ir pan.
Vertėtų į daugelį problemų žiūrėti optimistiškai. Štai kaimo ir miesto situacija. Žinome, kad kaimai nyksta. Man teko buvoti Šiaurės Dakotoje, ten gyveno 15 tūkstančių žmonių, o neliko nė vieno. Buvo 3 mokyklos, bankas, verslų, o dabar nėra nė žmogaus – senimas išmirė, kiti išvyko gyventi kitur. Matome, kad taip yra ir JAV, ir nereikia šio reiškinio suabsoliutinti. Iš tiesų turėtume galvoti, kaip Vilnių išvystyti kaip didmiestį. Tai būtų vienas iš variantų. Juk jeigu šalį, ekonomiką ir kita, būtų galima atkurti labai greitai, tai ar turėtų prasmę mūsų partizanų nepriklausomybės kovos pokario metais.
Jeigu viską būtų galima greitai atstatyti, daug kas netektų prasmės. Per sovietmetį mes praradom verslumą, iniciatyvumą. Todėl žmonės turi išvažiuoti pasisemti žinių. Bet labai norisi, kad būtų kuo daugiau patriotų, kurie grįžtų. Man labai svarbus ryšys su karo išvarytais išeiviais.
Teko vienerius metus būti PLB Filadelfijoje, JAV, pirmininku. Bendruomenė – apie 300 dipukų, kaip mes juos vadinom, buvo tokios šviesios asmenybės. Aš pasiilgstu bendravimo su jais, daug ko turim iš jų pasimokyt. Ačiū pasaulio lietuvių bendruomenėms, kurios padėjo ir tebededa daug pastangų Lietuvos labui.
Pabaigai paprastas palinkėjimas: Kovo 11-oji mums atvėrė pasaulį, ir iš tėvynės išvaryti išeiviai, saugoję lietuvybę už jūrų, pagaliau galėjo grįžti. Tad kurkime Lietuvą kartu ir išsaugokime laisvę!
Autorius yra Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto
skyriaus vedėjas.
Kalba, pasakyta 2016 04 13 LMA surengtoje konferencijoje „Nestabdoma ir nesustabdoma emigracija“.
Nuotr. iš www.respublika.lt
Puikus straipsnis. Tiksliau – puiki kalba, pasakyta dar pavasarį. Net dūšioje šviesiau pasidarė. Ačiū!
Vis dėlto dar ne viskas prarasta. Tikiu, kad prisikelsime. Daugiau tokių asmenybių, kaip gerb. Daumantas.