Smurtas artimoje aplinkoje tapęs didžiule visuomenės problema, kurią spręsti sekasi sunkiai, nors iniciatyvų atkreipti dėmesiui netrūksta. Pareigūnai vyksta gesinti įsiplieskusių šeimos konfliktų, tačiau iškvietimai pas tuos pačius smurtaujančius asmenis beveik nesibaigia.
Smurtas perduodamas iš kartos į kartą. Eltos nuotr.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė „16 aktyvumo dienų prieš smurtą“ projektų atrankos konkursą, kuriame dalyvauti ir projektus teikti gali labdaros ir paramos fondai, asociacijos ir panašiai. Vis dėlto, nepaisant iniciatyvų, realybė mums rodo, kad kelių savaičių akcijos, nors atkreips dėmesį, problemos neišspręs.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Paulius Radvilavičius „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad paties smurtautojo paveikslą sunku apibūdinti – smurtas pasireiškia netvarkingose šeimose ir netvarkinguose namuose, kur yra daug apsileidimo, dvasinio ir materialinio skurdo. Dažniausiai smurtautojai yra girtaujantys, neturintys darbo, dažnai būna teisti ir smurtauja jau ne pirmą kartą. Pasak P.Radvilavičiaus, problemų būna dažniausiai visoje šeimoje, neretai girtauja ne vienas, o abu sutuoktiniai.
Smurtaujančių vyrų yra 95 proc. bendro smurtautojų skaičiaus, tačiau būna ir moterų, tiesa, smurtas prieš vyrą yra labai retas. „Neseniai policijos registruojamų įvykių registre mačiau motinos skundą dėl to, kad 14-metis paauglys grasina savo namuose, daužo daiktus. Labai retais atvejais skundžiamasi ir vaikais. Viena pagrindinių smurto šeimoje priežasčių – priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų, be abejo, alkoholio“, – aiškino P.Radvilavičius ir pridūrė, kad šių metų kovą buvo įsteigtas Nusikalstamų veikų registravimo skyrius, taigi nuo to laiko gauta 8230 iškvietimų (nuo metų pradžios iki šiandien 10 359 iškvietimai), tai yra pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, pradėti 759 ikiteisminiai tyrimai. Kitais atvejais pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje nepasitvirtindavo.
Pasak pareigūnų, būna nemažai atvejų, kai manipuliuojama galimybe pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje, kai sutuoktiniai nesutaria tarpusavyje, kai artėja prie skyrybų, turto dalybų, siekia kerštauti ir vėlgi vartoja alkoholį.
„Smurtaujantys dažnai būna augę nedarniose šeimose, išmokę agresyvaus elgesio iš savo tėvų. Tas perimtas stereotipas jiems atrodo norma, pareigūnai prisiminė neseną atvejį, kai kaimynų buvo iškviesta policija dėl to, kad namuose mušimu auklėjamas vaikas, tėvams, pasak jų, toks elgesys atrodo norma. Jie patys užaugo tokiomis sąlygomis ir patys taip elgiasi, – sakė
P.Radvilavičius. – Nuo šių metų kovo 14 dienos (kai buvo įsteigtas Nusikalstamų veikų registravimo skyrius) trimis atvejais smurtas artimoje aplinkoje turėjo sunkių pasekmių – 1 atveju buvo nužudytas sutuoktinis, dar 2 atvejais buvo sunkus kūno sužalojimas.“
Vilniaus mieste labai dažnai į iškvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje vykstama į Naujininkus, antroje vietoje Naujamiestis, toliau Naujoji Vilnia. Deja, bėgant metams smurto artimoje aplinkoje mastai nemažėja. Patirtis rodo, kad nuolat smurtaujantys žmonės į gera nesikeičia, o jei taip nutinka, tai prilygsta kone stebuklui.
Pagalbos įrenginiai
Policijos departamento duomenimis, vien 2015 metais gauta 38 510 pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, pradėti 10 703 ikiteisminiai tyrimai. Daugiausia iškvietimų registruota Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestuose.
Šiuo metu yra gaminami skubios pagalbos įrenginiai. Tokius įrenginius (jų policija turės daugiau kaip 1000) iki metų pabaigos planuojama išdalyti smurtinių nusikaltimų aukoms, kad jos galėtų operatyviai išsikviesti pagalbą.
