Imigrantai juodadarbiai, tarp jų ir lietuviai, Jungtinėje Karalystėje buvo pateikiami kaip pagrindinė priežastis britams balsuoti už „Brexit“. Britai, žvelgiant iš Briuselio perspektyvos, buvo pateikiami kaip populizmui ir ksenofobinėms nuotaikoms pasidavusi tauta, nuėjusi labai neteisingu keliu.
Tačiau Švedijos Linköpingo universiteto darbo studijų profesorius Charles Woolfsonas teigia, kad iš tiesų Europos Sąjunga su savo viršnacionalinėmis institucijomis labai trukdo vystyti vidurinei klasei naudingą politiką, nes pirmenybę teikia ne darbuotojų sąlygų gerinimui, bet kapitalo interesams.
Profesorius pateikia vienos latvių įmonės pavyzdį Švedijoje. Savo straipsnyje „Laisvas darbo jėgos judėjimas ir „Brexit“: nacionalinio suvereniteto ir ksenofobijos reikšmė Britanijoje po „Brexit“ jis rašo apie tai, kad vos ne iškart po naujų narių įstojimo 2004 m. į Švediją atvyko latvių statybininkai, kurie turėjo renovuoti seną karinę mokyklą.
Jie buvo įdarbinti latvių įmonėje „Laval ir partneriai“ už latviškus atlyginimus. Švedijoje labiau įprasta dėl darbo užmokesčio, kuris keliskart viršija latviškus atlyginimus, susitarti kolektyvinėje sutartyje.
Švedų profesinės sąjungos užblokavo statybų aikštelę ir pareikalavo laikytis švediškų taisyklių. „Laval“, kurią teisiniame procese finansiškai rėmė ir švedų darbdaviai, kreipėsi į nacionalinį teismą referuodama į pažeidžiamas europines sutartis.
Nacionalinis teismas savo ruožtu kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą, kuris pareiškė, jog draudimas samdyti „pigesnius“ darbuotojus prieštarautų europinei teisei ir sutartims. Taip europiniu lygmeniu buvo įteisintas socialinis dempingas, kai turtingesnių šalių iškovota socialinė gerovė ir darbuotojų apsauga neteko prasmės.
„Tai turėjo šalutinį efektą darbo santykiams visoje Europos Sąjungoje (ne tik Švedijoje)”, – interviu DELFI sakė profesorius.
Jo teigimu, Jungtinėje Karalystėje migrantai taip pat laikyti problema, nors, pašnekovo įsitikinimu, jie veikiau simbolizuoja problemos simptomą.
Esminė problema, Ch. Woolfsono manymu, yra neoliberali Europos Komisijos politika, kuri siekia dereguliuotos ir lanksčios darbo rinkos visoje Europoje ir labiau teikia pirmenybę kapitalo savininkų interesams.
– Britų balsavimas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos dažnai įvardijamas kaip reakcingas nacionalizmas, kuris iš esmės yra negatyvus. Jūs savo ruožtu kalbate, kad nacionalizmas gali būti ir pozityvus. Kas yra pozityvus nacionalizmas?
– Pozityvus nacionalizmas, kuris yra priešprieša reakcingam ir izoliuotam nacionalizmui, savo esme yra „liaudiškas“ ir „demokratinis“. Jo turinys pirmiausia yra apibrėžiamas kaip pasipriešinimas, kad nacionalinis valdantysis elitas neperimtų „sprendžiamosios kovos“ dėl demokratinių teisių.
Demokratinė nacionalinė politika taip pat aiškiai oponuoja akivaizdžiai nutolusioms, supranacionalinėms Europos Sąjungos institucijoms, kurios apriboja nacionalinių parlamentų galias, teikia pirmenybę globalaus kapitalo interesams prieš eilinių dirbančių žmonių interesus, iš esmės pamina dirbančių viduriniosios klasės šeimų interesus.