Rugsėjo pabaigoje Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) akademinės etikos komisija svarstė grupės dėstytojų ir studentų pareiškimus, susijusius su prof. Vytauto Radžvilo ,,euroskeptiško“ dėstymo istorija. Komisija svarstė ir prof. V. Radžvilo paaiškinimus dėl to, kad jis TSPMI yra diskriminuojamas pažiūrų bei įsitikinimų pagrindu. Profesorius savo teiginiuose rėmėsi Lietuvos žmogaus teisių asociacijos išvadomis ir rekomendacijomis.
Išklausiusi šalis komisija atmetė visus pareiškimus ir prašymus, nusprendusi, kad kilęs ginčas ir besitęsiantis konfliktas yra politinio pobūdžio.
Nepatenkinta tokiu TSPMI akademinės etikos komisijos sprendimu grupė dėstytojų ir studentų apeliacine tvarka kreipėsi į Vilniaus universiteto centrinę akademinės etikos komisiją. Šiai nagrinėjant skundą, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministrę, pažymėdamas, kad minėtas konfliktas kuria precendentą, kuris gali būti pradėtas taikyti ir kitose šalies auštosiose mokyklose, t.y. prisidengiant studentų prašymais iš aukštųjų mokyklų gali būti šalinami dėstytojai dėl politinių pažiūrų ar dorovinių įsitikinimų taip pažeidinėjant LR Švietimo, Mokslo ir studijų įstatymus bei šalies piliečių konstitucines teises.
LŽTKC nuomone, prof. V.Radžvilo diskriminavimas pažiūrų ar įsitikinimų pagrindu nėra vien TSPMI arba Vilniaus universiteto bendruomenės reikalas – tai visos Lietuvos akademinės bendruomenės ir juolab Švietimo ir mokslo ministerijos dalykas.
LŽTKC šiame konflikte įžvelgė TSPMI administracijos piktnaudžiavimą, Vilniaus universiteto Statuto, Universiteto akademinės etikos kodekso ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamų asmens teisių ir laisvių pažeidimus. Pridėjusi minėtas Lietuvos žmogaus teisių asociacijos išvadas ir rekomendacijas LŽTKC kvietė ministrę dar kartą įsigilinti į teikiamą prašymą dėl prof. V. Radžvilo diskriminavimo, su viltimi, kad ji priims teisingą sprendimą, užtikrindama Lietuvos akademinės bendruomenės narių teises ir laisves.
Spalio 16 d. LŽTKC raštu kreipėsi ir į Europos Komisijos atstovybę Lietuvoje dėl šios atstovybės darbuotojos Ievos Galkytės elgesio, kuris nurodomas minėtose Lietuvos žmogaus teisių asociacijos išvadose.
LŽTKC priminė, kas buvo išdėstyta liepos 17 d. pareiškime – ogi tai, kad gegužės 15 d. TSPMI Europos studijų magistro programos pirmojo kurso studentų grupė paprašė TSPMI administraciją pakeisti prof. V. Radžvilo dėstomo kurso „Europos idėja: tapatumai ir reprezentacijos“ statusą iš privalomojo į pasirenkamąjį. Jiems neva nepatiko minėto profesoriaus pažiūros ir įsitikinimai. TSPMI administracija be jokių išlygų šį prašymą patenkino.
LŽTKC išreiškė susirūpinimą, kad tarp prašymą inicijavusių studentų buvo ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje darbuotoja Ieva Galkytė. Kaip vėliau iš gautų duomenų paaiškėjo, kad ši darbuotoja aktyviausiai siekė pašalinti savo pažiūromis ir įsitikinimų grupei studentų netinkamą profesorių. Būtent ji dalyvavo Komiteto posėdyje priimant prof. V. Radžvilą diskriminuojantį sprendimą.
Žmogaus teisių organizacijų nuomone, tai itin retas atvejis, kai aukštas pareigas einantis asmuo atvirai ir oficialiai pažeidinėja piliečių konstitucines teises – valstybės tarnyboje dirbančiam asmeniui keliami padidinti reikalavimai, kurių neatitinkantis asmuo negali būti valstybės tarnautoju. Saugant viešąjį interesą toks darbuotojas privalo vengti nepagrįsto ar neteisėto interesų grupių poveikio, juolab spaudimo asmenims, priimantiems sprendimus. Tačiau I. Galkytė nenusišalino, kas leidžia manyti, kad ji darė įtaką priimant minėtą diskriminuojantį sprendimą.
Žmogaus teisių gynėjai sieks sužinoti oficialią tiek Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, tiek EK atstovybės Lietuvoje nuomonę laiškuose keliamais klausimais.
Tai, kad iki šiolei nėra gauti atsakymai, nereiškia, jog byloje bus padėtas taškas. Žmogaus teisių organizacijos ketina siekti skaidraus ir atviro šio konflikto vertinimo iki galo, nes pirmą kartą atkurtosios valstybės istorijoje faktiškai buvo pripažinta, jog demokratiška ir laisva save laikančioje šalyje vyksta piliečių bei akademinės bendruomenės narių persekiojimas už ,,neteisingas” politines pažiūras ir įsitikinimus.
LŽTKC nuomone, šis konfliktas tapo ne vien Lietuvos akademinės bendruomenė reikalu – jis įgavo kur kas platesnę visuomeninę ir politinę reikšmę.
