Lietuvos kultūros kongreso taryba ir žmogaus teisių organizacijos paskelbė remiančios Seimo sprendimą, susijusį su Lukiškių aikšte.
Gruodžio 20 d. išplatintame pareiškime, kuris adresuotas valstybės vadovams, Seimo frakcijoms ir Vilniaus merui, visuomenininkai kviečia paremti Seimo sprendimą dėl Vilniaus Lukiškių aikštės galutinio sutvarkymo.
Toks pareiškimas gimė po to, kai tą pačią dieną prasidėjo parašų rinkimo akcija po kitu dokumentu dėl Lukiškių aikštės, kurį parengė dailėtyrininkė Giedrė Jankevičiūtė ir istorikė Mingailė Jurkutė. Jame šio dokumento iniciatorės ragina akademinės bendruomenės narius nesutikti su Lietuvos Respublikos Seimo inicijuotu būdu užbaigti Lietuvos laisvės kovotojams skirto memorialo statybą Vilniaus miesto Lukiškių aikštėje, kitai tariant ragina nesutikti su Seimo įstatymo projektu (XIIIP-1475) dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo. Jų nuomone įstatymo projektas yra galios principu paremtas veiksmas, ignoruojantis ekspertų darbą bei išvadas.
Prašų rinkimo iniciatorės nuogąstauja, kad įstatymo projektu siaurinama paties valstybingumo idėja. Jos ypač nuogąstauja dėl tariamo ekspertų ir profesionalų ignoravimo sprendžiant visuomenei svarbių viešųjų erdvių ar valstybingumo tradicijai reikšmingų įvykių įamžinimo klausimus. Iniciatorės akcentuoja ir menininkų kūrybinės laisvės suvaržymą, kurį neva sąlygoja siūlomas Seimo sprendimas (įstatymo projektas).
Pareiškimą išplatinę visuomenininkai mano, kad pastaroji G. Jankevičiūtės ir M. Jurkutės iniciatyva kviesti akademinę bendruomenę nepritarti minėtam LR Seimo įstatymo projektui, akivaizdžiai patvirtina vykstant demokratines diskusijas šiuo klausimu. Bet nemano, kad G. Jankevičiūtės ir M. Jurkutės argumentai gali būti pakankami Lietuvos Respublikos Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektui kvestionuoti.
Visuomeninimai atkreipia parašų rinkimo iniciatorių ir valstybės valdžios bei savivaldos institucijų dėmesį, kad Seimo nariai yra demokratiškai išrinkti atstovai, per kuriuos aukščiausią suverenią galią vykdo Tauta.
Pareiškimo autoriai išreiškia abejones dėl Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) ekspertų kompetencijos bei priimto sprendimo teisėtumo konkurso nugalėtojui paskelbti.
Visuomenininkų nuomone, ne ekspertai, o tauta ir jos išrinkti atstovai priima galutinį sprendimą dėl Lukiškių aikštės Vilniuje įprasminimo, kitaip tariant, ne Kultūros ministerijos paskirta Šiuolaikinio meno centro ekspertų grupė gali nurodyti Seimui ir Vyriausybei, kokia turi būti valstybės sostinės pagrindinės aikštės paskirtis ir memorialiniai akcentai, o Seimas ir Vyriausybės sudaryta kompetentinga komisija, kurią sudarytų pilietinių organizacijų, kultūros ir akademinės bendruomenės atstovai, iškaitant menininkus, istorikus ir politologus. Todėl visuomenininkai kviečia Lietuvos akademinę bendruomenę bei visuomenę atsakingai vertinti klaidinančią G. Jankevičiūtės ir M. Jurkutės iniciatyvą, t.y. kviečia nekliudyti, o padėti Respublikos Seimui įtvirtinant Lietuvos valstybingumą įgyvendinti jo anksčiau priimtus sprendimus dėl Vilniaus Lukiškių aikštės valstybinio statuso.
Pareiškimą pasirašė Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos žmogaus teisių asociacija ir Lietuvos kultūros kongreso taryba
Visas pareiškimo tekstas ČIA
Ačiū Aukščiausiajam, kad pagal dalyvaujančiųjų rinkimuose procentą Lietuvoje gyvena daugiau LAISVŲ žmonių nei IDIOTŲ (LAISVI ŽMONĖS NAUDOJASI PILIETINĖMIS TEISĖMIS, IDIOTAI- BESIRŪPINANČIOS TIK SAVO GERBŪVIU BŪTYBĖS0 . Bet emigracija gali šį santykį pakeisti. Tą rodo pastarojo Seimo sudėtis. nes dabar sunku pasakyti ko daugiau jame :IDIOTŲ IR LAISVŲ žmonių .
Todėl apeliuodami, kad SEIMO priimtas sprendimas dėl Lukiškių aikštės atitiks tautos lūkesčius vargu ar pasiteisins. Vienintelis tautos valią išreiškiantis mechanizmas atitinkantis konstituciją yra referendumas. Matyt reiktų tokių klausimų sprendimą deleguoti LAISVĖMS žmonėms spręsti per rinkimus. Kadangi paminklai gali turėti lokalinę, regioninę, valstybinę reikšmę,tai jie būtų patvirtinami atitinkamo pobūdžio rinkimuose.
Visa bėda, kad mūsų demokratija vis dar vadovaujasi komunistiniu demokratiniu centralizmu, kuris nieko bendro neturi su demokratija, kur visuomenei primetama aukčiausios valdžios iš viršaus valia. Ir šiuo atveju, kaip pritartume ar nepritartume vienai iš aponuojančių pusių, nebus atspindima tautos valia konstituciškai, sprendimas bus priimtas atskirų grupių ir primestas tautai.
Esmė ta, kad pas mus egzistuoja vertikaliosios demokratijos principas, bet ne horizontaliosios. Horizontaliosios demokratijos principu sprendimus priima bendruomenė ir juos deleguoja vykdymui aukšiausiai valdžios struktūrai, o vertikaliosios demokratijos metu sprendimai priimami aukščiausiame valdžios lygmenyje ir primetami visuomenei (prisidengiant demokratiškai išrinktais asmenimis).
ČIA IR YRA VISA PROBLEMA, KAD YRA SKIRUMAS, KAI VISUOMENĖ IŠDISKUTUOJA IR PRIIMA SPRENDIMUS, IR KAI JIE PRIIMAMI TAUTOS IŠRINKTŲJŲ.
Gerai nukalta tiesa! Teisingų išmintingų metų!
Iniciatorės akcentuoja ir menininkų kūrybinės laisvės suvaržymą,…” atsiprašau, ponai karininkai ir pulko damos… čia kieno laisvės suvaržomos, nesupratau? tipo, menininkų?.. atsiprašant vertinančių ir suprantančių meną, tai čia tie, kurie suvaržytai vamzdžius ir verkiančias mergaites montuoja? ir „beveik demokratiškai” laimi bunkerių konkursus? nemanau, kad suvaržė kažkas juos 🙂 vat, kad liaudis nenori jų ir, atsiprašant normalių žmonių, jų „meno”, tai čia jau kitas reikalas… nu, nenori „neakademinė” liaudis ir viskas čia… ir joks čia suvaržymas. netinka mums vamzdžiai, bunkeriai, vaginos su varžtais ir peniai su veržlėm ant galvos. iš akademinio meno, tai tik pavadinimas likęs… apart pačių akedemistų ir snobų, jo, praktiškai, niekas nesupranta (o dažnai ir jų kolegos tik bijodami netekt statuso numykia iš solidarumo kažką panašaus į „originalu”). aš nežinau kuo skyrėsi Dali ar Pikaso akademijos nuo mūsų lietuviškosios, bet skirtumas jaučiasi… stipriai… ar Mikelandželo mokymasis dirbtuvėse jį labai sumenkino?.. nepanašu…
taigi, ponai „ex pertai” ir pasipiktinusi „išskirtinio supratimo” (kitaip – ŠMC) akademinė suvaržytoji „menininkų” dalis (sakau „dalis”, nes yra ir ten tikrų menininkų), jūs galit drąsiai mus vadint neišmanėliais, stagnacijos atgyvenom, dinozaurais (šitas man patinka), bet galit kur nors gatvėj, parduotuvėj, turguj, ofise, statybų aikštelėj, kieme ant suoliuko sėdinčių žmonių paklaust, ką jie galvoja apie visokius jūsų vamzdžius su bunkeriais ir jūs nustebsit, kur didžioji dauguma (skaitykim visi) pasiūlys jums susikišt tą vamzdį ir kur tūnot su juo, kad niekas nematytų… atspėjot – bunkery. jūs gal pasakysit, kad turguj, parduotuvėj, ofise ir aplamai visur aplink niekas nesupranta nieko apie meną (o kur tada supranta ir kam jūs jį kuriat? sau?)… ir vėl jūs nustebsit, kiek daug vertinančių ir suprantančių meną atsiras, nes kitaip jau seniai gyventume savartyne tarp duobių ir bunkerių, žiūrėtume į subinėm ir falais „tapytas” dėmes ant sienų, juodus ir vaivorykštinius kvadratus, drobes apmėtytas senom išmirkytom dažuose puskojinėm ir melstumemės sorošo nuotraukėlei. aš tautodailininkas ir turiu tą rodantį dokumentą išduota kultūros ministerijos dar tais laikais, kai vamzdžiai dar buvo vamzdžiais, o bunkeris, tai vieta kur galima pasislėpt ir kur tas vamzdis kaip tik vietoj. pažįstu kažkiek dailininkų (jų tarpe ir akademiją baigusių) ir (laimei) tarp jų nėra nei vieno „paplaukusio”, nes jie iš mūsų – iš kiemo, parduotuvės, statybų aikštelės. turit savo ŠMC, ten ir išsidirbinėkit, jums toli iki pikasų 😉
Na, tai tik mano ir mano nemažo pažįstamų rato nuomonė. daugumos jį žymiai aštresnė ir dėl šventos kultūros ramybės aš nesiryžau perduot tai, ką „ekxpertams” liaudiškai pasakytų liaudis.
Jus 100 proc teisus.
Ką čia bepridėsi. Gintaras viską tiesiai šviesiai pasakė. O tos panos (kokios jos panos, cha cha), tai turėtų apskritai užsičiaupt (norėjau parašyt „pasikart”, bet pagalvojau, kad gal supras tiesiogiai, labai jau abejotinas tų „menininkių” mentalitetas).
Nežinau kodėl taip aršiai šios panelės kovoja prieš Lietuvos valstybės laisvės simbolį ir norinčių laisvės simboliu paversti kurmiarausį arba kaip jos įvardija ,,partizanų bunkerį ” ant kurio ,kaip pačios įvardija, galėtų rengti piknikus vedžiot šunis t.y. ant kapinių rengti orgijas ir taip tyčiotis iš Lietuvos laisvės gynėjų. Po tokiu kreipimimusi pasirašė tokie garbingi Lietuvos veikėjai . Tai kyla klausimas ar jie buvo apgauti, ar jie yra tokie jau ,,garbingi”.?Pamastykim kam ir kodėl trukdo VYTIS Lukiškių aikštėje? Jis gasdino tik Lietuvos priešus dėl to ir buvo draudžiamas sovietų okupacijos metais.
Vilniaus Lukiškių aikštė turi būti valstybinio statuso ir kad reprezentuotų visą LIETUVĄ, kad mūsų vaikai ir vaikaičiai bei atvykstantys svečiai žinotų, už ką mūsų broliai, sesės, tėvai, protėviai kovojo – LIETUVOS Valstybingumą, valstybinę lietuvių kalbą, laisvai reikšti savo mintis ir nebus persekiojami! .
Pritariu Seimo narių iniciatyvai įstatimu įgyvendinti jau anksčiau Seimo priimtus sprendimus dėl
Vilniaus Lukiškių aikštės valstybinio statuso.