Skaitytojams siūlome esminėmis faktinėmis detalėmis atnaujintą publikaciją apie LGBT propagandą Lietuvos mokyklose. Išsamus Roko Gasparaičio komentaras LGBT ideologijos sklaidos Lietuvoje tema šioje nuorodoje.
„Tolerancijos savaitę pradėjom su mažaisiais“ – taip Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA) Feisbuke viešai pranešė apie tai, kad jau organizuoja ir veda įvairius „pasikalbėjimus“ su Vilniaus pradinukais. Pernai per Tolerancijos dieną vienoje iš Vilniaus mokyklų šie „pasikalbėjimai“ „apie supratimą, pažinimą ir pagarbą“ vyko su 1-4 klasių moksleiviais. Tolerantiškas jaunimas pripažįsta, kad pamokėlei pravesti pakvietė pati mokykla, tik nenurodė, kad tai – Austėjai Landsbergienei priklausanti „Karalienės Mortos“ mokykla. Tuo prisipažino pati „Karalienė Morta“. Visi kalba puse lūpų – A. Landsbergienės mokykla giriasi, kad vyko užsiėmimai, bet nenurodo jų turinio, o Tolerantiško jaunimo asoaciacija giriasi turiniu, bet nenurodo, kuri mokykla buvo juos priėmusi. Sujungę taškus gauname aiškų situacijos vaizdą.
Pasirodo, „pasikalbėjimuose apie supratimą, pažinimą ir pagarbą“ tolerantiškas jaunimas pradinukams seka pasakas iš knygos „Gintarinė širdis“. Knyga liūdnai pagarsėjusi tuo, kad joje atvirai brukama LGBT (seksualinių mažumų judėjimo) ideologija. Būtent joje randame pasaką apie karalaitę, „susituokusią” su batsuvio dukra ir kartu įveikiančias priešiškumą žmonių, kurie „nežino, kas yra tikra meilė“. Kitoje pasakoje „Kaip karaliaus sūnūs išminties ieškojo“ galime atrasti dar vieną ideologinę pasakėlę apie karalaičio ir jaunikaičio „meilę“. To neslepia ir tolerantiškas jaunimas, kuri šią pasakų knygą apibūdina kaip tokią, kurioje kalbama apie „šeimas sukuriančius vienos lyties asmenis“.
Ar TJA atstovai turi teisę Lietuvos pradinėse mokyklose septynmečiams sekti tokio turinio pasakas? Lietuvos edukologijos universitetas – pasakų rinkinio „Gintarinė širdis“ leidėjas – 2014 m. sustabdė šios knygos platinimą, ją pavadinęs „žalinga bei primityvia ir angažuota homoseksualizmo propaganda”. 2014 m. balandį Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba įvertino, kad knygoje pateikiama informacija žalinga nepilnamečiams ir rekomenduojama ją platinti specialioje pakuotėje su žyma „N-14“. Knygos autorė N. Mikalauskienė protestuodama prieš „diskriminaciją“ kreipėsi į teismą, bet 2015 m. balandį Vilniaus m. apylinkės teismas atmetė jos ieškinį dėl įpareigojimo nutraukti „diskriminacinę“ praktiką ir platinti leidinį. Skundai tuo nesibaigė ir teisminis procesas tęsiasi iki šiol.
Tuo tarpu tolerantiškas jaunimas be jokių „N-14“ apribojimų su šiuo pasakų rinkiniu pradėjo žygį per Lietuvos pradines mokyklas. TJA viešai skelbiamoje nuotraukoje iš A. Landsbergienei priklausančioje „Karalienės Mortos“ mokykloje vykusios „pamokėlės“ aiškiai matyti bent dvi dešimtys vaikų. Ar visų jų tėvai buvo informuoti dėl vaikams skaitomų pasakų turinio? Ar buvo gautas nedviprasmiškas ir aiškiai išreikštas tėvų pritarimas dėl vaiko dalyvavimo tokioje „pamokėlėje“? Ar veikiau homoseksualios meilės istorijų knyga traktuota kaip eilinės pasakos ir dėl to tėvai nebuvo informuojami apie „pamokėlių“ turinį?
Aptartas agresyvios LGBT ideologinės propagandos sklaidos Lietuvos pradinėse mokyklose atvejis yra konkreti tinkama galimybė pademonstruoti, jog pradinių klasių moksleiviai nėra LGBT socialinių inžinierių eksperimentinė medžiaga, jų tėvai nėra abejingi savo vaikų indoktrinacijai, o pati Lietuva nėra LGBT ideologų eksperimentų arena. Todėl būtina griežtai pareikalauti, jog tolerantiško jaunimo siūlomas „pamokas“ įsileidžiančių mokyklų, taigi, ir A. Landsbergienės valdomos „Karalienės Mortos“ mokyklos, atstovai atsakytų į pateiktus klausimus, o Švietimo ir mokslo ministerija nedviprasmiškai įvertintų tokius jų veiksmus.
